TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikos švytuoklė pasislinks į kairę?

2012 08 13 7:44
Pasak politologo A.Krupavičiaus, į parlamentą atskirose vienmandatėse apygardose gali patekti tik vienas kitas politikos naujokių kandidatas. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, tikėtina, kad po Seimo rinkimų valdžią perims dabar opozicijoje dirbančios partijos. Esą dabartinius valdančiuosius rinkėjai gali nubausti už tai, kad jie per mažai paisė visuomenės nuomonės. 

A.Krupavičius teigia, kad šiemet radosi kaip niekad daug naujų politinių partijų. Tačiau sėkmės Seimo rinkimuose politologas joms neprognozuoja.

Apie artėjančius Seimo rinkimus ir galimus jų rezultatus - dienraščio "Lietuvos žinios" interviu su politologu Algiu Krupavičiumi.

Ar pasidalys valdžią?

- Artėja Seimo rinkimai. Kaip po jų gali pasikeisti politinių jėgų balansas Lietuvoje?

- Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad rinkimuose daugiausia balsų turėtų gauti opozicinės partijos - Darbo ir Socialdemokratų (LSDP). Tad tikėtina, kad parlamento daugumą sudarys centro kairės partijos ir politikos švytuoklė pasislinks iš dešinės į kairę.

Kai kurioms dabartinės valdančiosios daugumos partijoms būsimieji rinkimai gali būti gyvenimo ir mirties klausimas, nes antai parama abiem liberalų partijoms - liberalcentristams ir Liberalų sąjūdžiui - jau kuris laikas nesiekia 5 proc., būtinų įveikti proporcinės rinkimų formulės barjerui.

- Seimo rinkimų laimėtojais regimi socialdemokratai, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" net dirbdami opozicijoje neišvengė tarpusavio nesutarimų, įtampos. Kaip įsivaizduojate galimą šių politinių jėgų darbą valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybėje?

- Nesutarimų paprastai neišvengia nė viena koalicija. Ir dabartinė koalicija buvo prie pat skilimo ribos, kilus buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų ir tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio konfliktui. Kiekvienai koalicijai yra svarbūs keli dalykai. Pirmiausia, pagal aiškias taisykles pasidalyti portfelius Vyriausybėje ir Seime. Sutarti dėl svarbiausių politikos prioritetų. Lyderiai taip pat turėtų būti linkę į kompromisus ir sutarimą.

LSDP ir Darbo partija jau turi bendros veiklos patirties. Be to, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" nėra politikos naujokai. Tad nesutarimų tuščioje vietoje ir ambicijų karų vien dėl didesnės patirties politikoje šios partijos turėtų dažniau išvengti, nei į juos įsivelti. Paprastai koalicijos Achilo kulnas yra politikos naujokai, kuriems po sėkmingesnių rinkimų jūra iki kelių. Neretai naujos partijos ne tik suskyla, bet ir griauna valdančiąsias koalicijas.

Nemylimas A.Kubilius

- Sunkią ekonomikos krizę taip pat išgyvenusiose Latvijoje ir Estijoje rinkėjai prie vyriausybių vairo toliau norėjo matyti griežtas taupymo priemones įgyvendinusius politikus. Kodėl Lietuvoje, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, valdančiosios partijos nėra itin mėgstamos?

- Latvijoje ir Estijoje skirtingos priežastys lėmė, kad krizės laikotarpio valdančiosios partijos liko valdžioje. Lietuva, skirtingai nei Estija, patyrė kur kas stipresnį krizės smūgį. Estija buvo geriau pasirengusi artėjančiai krizei. Šioje šalyje valdantieji su premjeru Andrusu Ansipu sugebėjo rasti paramą visuomenėje savo politikai jau krizės pradžioje.

Latvijoje viskas vyko daug sudėtingiau, nes 2009 metų pradžioje buvo priverstas atsistatydinti premjeras Ivaras Godmanis. Jį pakeitė gerokai populiaresnis Valdis Dombrovskis. Jis, kitaip nei pirmtakas, gerokai daugiau dėmesio skyrė visuomenei įtikinti, kad pasirinktos krizės įveikimo priemonės neturi rimtų alternatyvų.

Lietuvoje svarbiausi krizės įveikimo sprendimai buvo priimami be visuomenės įtraukimo ir netgi be rimtų bandymų ją įtikinti, kad pasirinkti sprendimai yra efektyvūs.

Pirmiausia krizės našta Lietuvoje buvo perkelta ant paprastų piliečių pečių mažinant socialines išmokas, pensijas. Kitaip nei A.Ansipas ir V.Dombrovskis, mūsų premjeras Andrius Kubilius per mažai dėmesio skyrė komunikacijai su visuomene. Rezultatai yra akivaizdūs: A.Kubilius jau keleri metai yra vienas nepopuliariausių šalies politikų, o jo kolegos Estijoje ir Latvijoje - vieni populiariausių.

Naujokai vargu ar puikiai pasirodys

- Prieš kiekvienus Seimo rinkimus Lietuvoje atsiranda naujų partijų. Šįsyk jų itin daug: Neringos Venckienės vadovaujamas "Drąsos kelias", Dariaus Kuolio "Lietuvos sąrašas", Kristinos Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, verslininko Vladimiro Romanovo inicijuota partija, Emigrantų partija. Kaip vertinate jų atsiradimą? Ar nors viena šių naujokių gali tapti solidžia politine jėga?

- Nuo 2000 metų Seimo rinkimuose dalyvauja po 15-16 partijų proporcinėje rinkimų dalyje. Tarp jų visuomet yra bent kelios naujos. Tačiau tik 4-7 partijos patenka į Seimą pagal proporcinę formulę. Paprastai bent viena nauja partija per pastaruosius trejus parlamento rinkimus sugebėdavo varžytis su partijomis senbuvėmis, bet dažnai Seimo rinkimai sėkmingoms naujoms partijoms nebūdavo pirmieji sėkmingi. 2000-aisiais Naujoji sąjunga laimėjo savivaldybių rinkimus. 2004 metais Darbo partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus ir tik tada daugiausia balsų gavo Seimo rinkimuose. Vienintelė Tautos prisikėlimo partija atsirado prieš pat rinkimus iš šou pasaulio veikėjų. Bet net ir jos atveju visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad ji pretenduoja peržengti 5 proc. barjerą.

Šiais metais naujų partijų pridygo kaip grybų po lietaus, bet visuomenės nuomonės apklausos nerodo, kad už jas būtų pasirengę balsuoti kiek daugiau rinkėjų. Geriausiu atveju parama joms siekia kelis procentus. Tad jei neįvyks rimtų pokyčių, 2012 metų Seimo rinkimai gali būti tie, kai vienas kitas naujų partijų kandidatas pateks į parlamentą tik atskirose vienmandatėse apygardose. Dažniausiai naujos partijos sugeba iškelti kandidatus tik dalyje šių apygardų, kai senosios geba konkuruoti beveik visose arba visose. Tad vien dėl to naujų partijų galimybės bus mažesnės.

- Kokios naujų partijų galimybės sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose? Kokią įtaką jų dalyvavimas rinkimuose turės tradicinėms partijoms?

- Politologai, svarstydami partijų galimybes rinkimuose, yra visuomenės nuomonės tyrimų įkaitai. Kaip jau minėta, šie tyrimai nėra palankūs naujoms partijoms. Tačiau dalis rinkėjų Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, apsisprendžia paskutinę minutę prieš balsavimą. Viena aišku, kad naujos partijos pretenduoja į radikalaus protesto ir esama situacija itin nepatenkintos visuomenės dalies, kuri yra nusivylusi visais dabartiniais politikais, balsus. Tačiau net ir čia naujos partijos konkuruos su anksčiau atsiradusiomis dabartinės opozicijos partijomis. Tad tie balsai toli gražu mechaniškai nesukris į naujų partijų balsų krepšelį. Šiais metais didelis naujų partijų skaičius rinkimuose rodo, kad jos dar intensyviau konkuruos ne tik su senomis, bet ir tarpusavyje bei atims viena iš kitos balsus.

Prezidentė irgi gali klysti

- Prezidentė D.Grybauskaitė neseniai minėjo kadencijos trimetį. Kaip vertinate jos veiklą?

- Svarbiausias teigiamas D.Grybauskaitės veiklos rezultatas, kad jai pavyko sukurti stiprios ir įtakingos valstybės vadovės įvaizdį. Nepaisant ekonomikos krizės, ne be prezidentės veiksmų, pirmiausia remiant A.Kubiliaus Vyriausybės politiką, Lietuvoje pavyko išvengti rimtos politinės įtampos ir šalis liko politiškai stabili. Nors kitose valstybėse neretai prireikdavo ir priešlaikinių rinkimų. Prezidentė taip pat buvo gana aktyvi teisėsaugos ir teisėtvarkos srityje.

Kita vertus, viena svarbiausių konstitucinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas. Šioje srityje D.Grybauskaitės laimėjimai kuklūs ar net priešingai, kai kur ir pralaimėta. Antai, Lietuvos santykiai su artimiausiais kaimynais nepagerėjo, o su Lenkija tik aiškiai pablogėjo. Apskritai Lietuva, regis, tarptautinėje arenoje naujų draugų neįgijo, o kai kuriuos senus ir prarado. Užsienio politikai akivaizdžiai trūksta aiškesnių orientyrų.

- Ar jūs įžvelgtumėte kokių nors pastarųjų metų klaidų ar trūkumų prezidentės veikloje?

- Užsienio politikoje didžiausia prezidentės klaida vadinčiau pasirinktą "nevažiavimo taktiką". Ji prasidėjo dar 2010-aisiais, kai buvo ignoruotas JAV prezidento Baracko Obamos kvietimas atvykti į Prahą. Viena didžiausių D.Grybauskaitės klaidų vidaus politikoje laikyčiau bandymą vienašališkai paremti buvusią teisėją N.Venckienę. Prezidentės blaškymasis FNTT skandale ir nesugebėjimas atleisti buvusio ministro R.Palaičio - tai dar vienas nevykęs epizodas pastarojo laiko veikloje.

- Tačiau D.Grybauskaitės reitingai išlieka aukščiausi. Kodėl žmonės ją taip gerai vertina?

- Pasitikėjimą stiprina prezidento, kaip valstybės vadovo, statusas, nemenkos simbolinės politinės galios, matomumas žiniasklaidoje, gal ir tam tikra dalies visuomenės nostalgija, "stipraus" lyderio ilgesys. Ypač kadencijų pradžioje visi šių laikų Lietuvos prezidentai turėjo itin aukštus reitingus. Antai Valdas Adamkus buvo labai populiarus iki pat prieštaringo Amerikos kompanijos "Williams" atėjimo į Lietuvą 1999 metų pabaigoje. Vėliau jo autoritetas sumažėjo. Algirdas Brazauskas irgi beveik visą laiką buvo gerai vertinamas, o 1997 metais daugelis Lietuvos žmonių laukė, kad jis antrą kartą dalyvaus prezidento rinkimuose. Beje, dabartiniai prezidentės reitingai yra žemiausi nuo pat jos kadencijos pradžios, tad laikas galvoti, kaip susigrąžinti rinkėjų palankumą, jei ji planuoja dalyvauti 2014 metų prezidento rinkimuose. Vėl prisiminus V.Adamkų būtų galima teigti, kad 2002 metais jis buvo populiarus politikas (pavyzdžiui, 2002 m. spalį jį palankiai vertino 2/3 respondentų), bet pralaimėjo rinkimus Rolandui Paksui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"