Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politikos vienišių draugystė pakvipo partinėmis jungtuvėmis

 
2017 04 16 11:30
Valentinas Mazuronis (dešinėje) su Antanu Guoga važinėja po urėdijas ir kartu platina politinius pareiškimus, o Andrius Mazuronis dirba šio europarlamentaro padėjėju./Romo Jurgaičio nuotrauka
Valentinas Mazuronis (dešinėje) su Antanu Guoga važinėja po urėdijas ir kartu platina politinius pareiškimus, o Andrius Mazuronis dirba šio europarlamentaro padėjėju./Romo Jurgaičio nuotrauka

Europarlamentarų Valentino Mazuronio ir Antano Guogos pastarojo meto bičiulystė, kai politikai kartu važinėja po Lietuvą, platina bendrus pareiškimus, sukėlė klausimų, ar jie neketina kurti partijos arba kitokio politinio darinio.

Po nesėkmės Seimo rinkimuose iš Darbo partijos pasitraukęs V. Mazuronis ir Liberalų sąjūdį prieš metus palikęs A. Guoga vis dažniau matomi kartu. Europarlamentarai pradėjo keliones po urėdijas, kuriose, kaip sako, klausosi miškininkų bendruomenės argumentų dėl Vyriausybės planuojamos urėdijų pertvarkos. Politikai taip pat kartu platina pareiškimus – balandžio pradžioje publikuotas jų komentaras, pavadintas „Ambicingi planai Lietuvai I: tikslinė namų statyba“. Be to, A. Guoga savo padėjėju Europos Parlamente yra įdarbinęs V. Mazuronio sūnų, buvusį Seimo narį liberalą Andrių Mazuronį.

Kol kas neatskleidžiama, ar toks jų bendradarbiavimas gali peraugti į ką nors rimtesnio, pavyzdžiui, į naują partiją arba politinį judėjimą. Tačiau politikai turi ambicijų aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime.

Rinkimams kol kas nesiruošia

V. Mazuronis jau yra sulaukęs klausimų, ar drauge su A. Guoga rengiasi rinkimams, ar jų „meilė“ yra politinė, iš reikalo. „Jokiems bendriems rinkimams nesiruošiame dėl paprasčiausios priežasties – artimiausiu metu jokių rinkimų nebus. Jeigu kalbame apie meilę, myliu moteris, todėl Antanas man meilės jausmų neturėtų kelti. O tai, kad kaip europarlamentarai dalyvaujame procesuose, kurie vyksta Lietuvoje, yra gerai. Manau, ir toliau aktyviai juose dalyvausime, sakysime savo nuomonę“, – dėstė V. Mazuronis.

Pasak politiko, į diskusijas dėl planuojamos miškų urėdijų pertvarkos bus kviečiama ir daugiau mūsų šalies europarlamentarų. Jis tikino, kad palaiko labai gerus santykius su kitais EP nariais. Tačiau į susitikimus urėdijose vyksta būtent su A. Guoga, nes pasikalbėję apie miškų reformą abu rado sąlyčio taškų. „Kaip buvęs aplinkos ministras ir dalyvavęs miškų valdyme, išdėsčiau savo poziciją. Ne paslaptis, kad A. Guoga iš pradžių šiek tiek abejojo. Nutarėme padaryti paprastą dalyką – apvažiuokime, paklausykime tų žmonių, kurie dirba miškuose, juos prižiūri, puoselėja, išklausykime jų nuomones, ir tada viskas pasidarys aiškiau. Manau, visi politikai turi taip daryti“, – tvirtino europarlamentaras.

Jaučia didelį nerimą

V. Mazuronis priminė, kad rudenį stabdydamas narystę Darbo partijoje akcentavo, jog ir toliau bus aktyvus visuomeniniame bei politiniame gyvenime, dalyvaus įvairiuose procesuose ir pan. „Tai ir darau“, – pridūrė jis.

Stebėdamas Lietuvos politinėje arenoje vykstančius procesus, V. Mazuronis sakė jaučiantis didelį nerimą. Anot jo, dabar griaunama partinė valstybės valdymo sistema, o tai labai pavojinga. „Alternatyva šiai sistemai – tik diktatūra. Dabar matyti labai daug griovimo elementų. Manau, tai neteisinga. Kita vertus, mane džiugina visuomeninių jėgų suaktyvėjimas, ypač savivaldos rinkimuose. Žmonės nori dalyvauti sprendžiant valstybės reikalus, ir tai gerai. Aš irgi noriu, ir dalyvausiu. O kokia konkrečiai forma, matysime“, – aptakiai apie savo politinę ateitį kalbėjo V. Mazuronis.

Klausiamas, gal svarsto steigti politinę partiją ar judėjimą, jis atsakė, kad „visi politikai apie viską galvoja“. „Žinoma, politika yra komandinis žaidimas. Norint politikoje daryti įtaką, pakeitimus arba ko nors pasiekti, reikalinga komanda. Tai – logiška. Turbūt reikia eiti šiuo keliu. Tačiau tai nereiškia, kad kas nors tuoj pat bus kuriama, daroma, lipdoma ar pan. Šiandien reikia stengtis sukelti maksimalų žmonių aktyvumą, norą dalyvauti visuomeniniame politiniame gyvenime, siekti pozityvumo ir ieškoti kelių, ką derėtų padaryti“, – aiškino V. Mazuronis.

Siekia telkti

A. Guoga tikino kol kas neturintis planų kurti partiją ar judėjimą. „Politikoje veikiu kaip nepriklausomas EP narys. Stengiuosi telkti visus, įskaitant V. Mazuronį, kuriuo pasitikiu, kurio nuomonę gerbiu, ypač dėl urėdijų. Jis turi labai daug patirties miškų srityje nuo tada, kai buvo aplinkos ministras, todėl ir bendradarbiaujame“, – sakė jis.

Po nesėkmės Seimo rinkimuose iš Darbo partijos pasitraukęs Valentinas Mazuronis ir Liberalų sąjūdį prieš metus palikęs Antanas Guoga vis dažniau matomi kartu.

A. Guoga teigė kol kas negalvojantis apie tolesnes politinės karjeros perspektyvas. Esą jam gera būti dabartinėje pozicijoje, kai gali veikti kaip nepriklausomas politikas. „Kol tai bus man prie širdies, kol būsiu naudingas, galėsiu telkti, tol veiksiu politikoje“, – neslėpė jis.

Kartu europarlamentaras pabrėžė būtinybę Lietuvoje stiprinti politinę sistemą. „Turėtume siekti, kad būtų gerbiamos visos partijos: konservatorių, liberalų, socialdemokratų. Man labai aktualu, kad visos jų idėjos turėtų erdvę veikti be korupcijos, skaidriai, perduoti žmonėms sumanymus ir planus, o ne populizmą ar lozungus. Mums visiems reikia susitelkti ir veikti. To tikrai sieksiu“, – žadėjo A. Guoga.

Neturi daug potencialo

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė sutiko, kad po įvairių politinių skandalų mūsų šalies partinė sistema išties yra supurtyta. Atsiranda tam tikras vakuumas, ypač vertinant sklandančius svarstymus dėl galimo Liberalų sąjūdžio žlugimo. Be to, burti naujus politinius darinius gali įkvėpti politikos naujokų, pavyzdžiui, „valstiečių“, sėkmė rinkimuose.

Tačiau V. Mazuronio ir A. Guogos pora R. Urbonaitei atrodo gana keista. „Klausimas, kokios bendros idėjos gali vienyti šiuos du žmones. Jei tai yra dėl to, kad gal „susiburkime, kalbėkime, ką nori girdėti rinkėjai, ir taip bandykime gauti valdžios“, turėsime trumpalaikį darinį, kuris ateina pakeisti nueinančios nuo politinės arenos „Tvarkos ir teisingumo“ ar Darbo partijos. Taigi, sakyčiau, tai keistoka, nes idėjiniu požiūriu vėl gali atsirasti dykra. Neįsivaizduoju, kokia galėtų būti to naujadaro programa, ir apskritai, ar verta jį kurti. Tačiau šie du žmonės, atrodo, nenori trauktis iš politinės arenos“, – pažymėjo politologė.

R. Urbonaitės teigimu, kyla rimtų abejonių, ar V. Mazuronis galėtų tapti naujo politinio darinio sėkmės garantu. Ji priminė, kad politikas nepelnė papildomų populiarumo taškų Darbo partijai – ši politinė jėga patyrė fiasko per rinkimus ir neperžengė barjero, leidžiančio patekti į Seimą. A. Guoga galbūt yra žinomas veidas, mėgstamas krepšinio aistruolių, bet jo politinės galimybės taip pat kelia klausimų. „Gal šie politikai bando planuoti ir projektuoti, tačiau šansų jiems abiem (ar įkūrus visiškai atskirą darinį, ar prisišliejus prie kokių nors kitų grupių) labai daug nesuteikčiau. Tai nėra tie politikai, kurie turėtų daug potencialo“, – svarstė politologė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"