TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų abejonės dėl svarbios strategijos

2016 04 12 6:00
Dainius Pūras LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybės parengta strategija, kuria siekiama sumažinti savižudybių skaičių sostinėje, įstrigo savivaldybės tarybos Sveikatos komitete. Mat ne visiems komiteto nariams aišku, kodėl viena iš priemonių pasirinkta būtent „safeTALK“ mokymo programa, kuriai planuojama skirti beveik 210 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę susirinkę sostinės tarybos Sveikatos komiteto nariai klausimo svarstymą atidėjo, nutarę palaukti programos iniciatorių išsamių paaiškinimų. Apie tai, kad tokia svarbi iniciatyva kol kas nesulaukė komiteto pritarimo, praėjusią savaitę kalbėta ir koalicijos partnerių susitikime su meru Remigijumi Šimašiumi.

Paaiškino, kad programa geriausia

Praėjusią savaitę paskelbta Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas netrukus turėtų būti teikiami miesto tarybai. Tačiau iškilo netikėtų kliūčių.

Sveikatos komitetas klausimo svarstymą atidėjo, mat, kaip pasakojo komiteto atstovai, jie nesulaukė išsamių strategijos iniciatorių paaiškinimų. Komiteto pirmininkės socialdemokratės Auksės Kontrimienės teigimu, du iš trijų komiteto posėdyje dalyvavusių tarybos narių pasigedo informacijos, taigi klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas. „Komiteto nariai norėjo išgirsti, kokia konkrečiai metodika bus taikoma savižudybių prevencijai, kodėl naudojama būtent tokia programa“, – sakė A. Kontrimienė.

Vilniaus miesto tarybos Sveikatos komiteto narys Liberalų sąjūdžio atstovas Vaidas Kukarėnas teigė, kad jam ir jo kolegoms komitete liko neaišku, kodėl finansavimas numatomas būtent „safeTALK“ mokymams. „Ar tai vienintelė egzistuojanti savižudybių prevencijos programa? Nepaaiškinta jos esmė, kaip ji veikia. Norėjome, kad būtų pateikta pavyzdžių, bet to nebuvo padaryta. Minėta programa nėra nemokama, tad turime įsitikinti, kodėl reikia būtent tokios, o ne kitokios programos“, – dėstė jis. Sostinės tarybos nario teigimu, ją pristatant deklaruota, kad tai „geriausia programa“, tačiau svarių argumentų nebuvo pateikta.

Tarėsi pas merą

Būtent vienai iš savižudybių prevencijos priemonių – „Vartininkų“ ir specialistų mokymui“ šiemet iš miesto biudžeto planuojama skirti 209,9 tūkst. eurų. Iš viso programai yra numatyta skirti 291,9 tūkst. eurų. Iš jų daugiausia – maždaug po 48,5 tūkst. eurų – atsieitų „safeTALK“ ir ASIST mokymai. Šie mokymai būtų skirti medikams, greitosios pagalbos specialistams, seniūnams, policijos pareigūnams, ugniagesiams.

Apie Sveikatos komitete susiklosčiusią padėtį praėjusią savaitę diskutuota ir koalicijos partnerių susitikime su miesto meru. Tai patvirtino ir Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas. „Tiesiog (Sveikatos komitete – aut.) buvo prastas pristatymas, čia ne politika“, – replikavo jis.

Vienas minėtos strategijos iniciatorių savivaldybės konservatorių frakcijos seniūnas miesto taryboje Mykolas Majauskas minėtame komiteto posėdyje sakė nedalyvavęs, tačiau teigė, kad komiteto nariai netrukus gaus jų prašomus atsakymus.

Ilgai aiškintis nereikėtų

Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Dainius Pūras laikosi nuomonės, kad vieną ar kitą savižudybių prevencijos metodiką reikia pasirinkti išties atsakingai, tad politikų noras įsigilinti į jas yra suprantamas. Tačiau, jo nuomone, tai negali trukti per ilgai. „Panašiai jau yra buvę visus 26 metus, kai buvo apsiribota vien diskusijomis. Daug kas siūlo daryti taip, kaip yra Europoje, o ateina mūsų kolegos sovietinės psichiatrijos šalininkai ir klausia: o kodėl reikia daryti kaip Europoje? Taip ir netyla ginčai“, – ironizavo jis.

Savivaldybių suplanuotos savižudybių prevencijos programos, anot jo, yra pozityvus žingsnis sprendžiant problemas – Lietuvą pagaliau pasiekia inovacijos, nors ir pavėlavusios 30 metų. „Tačiau pasirinkti, žinoma, reikia atsakingai“, – pabrėžė psichiatras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"