TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų debatai brangsta

2016 07 30 6:00
Zenonas Vaigauskas. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Politikų diskusijų laidoms per radiją ir televiziją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) numatė išleisti maždaug ketvirtį milijono eurų. Palyginti su praėjusiais parlamento rinkimais, planuojamos išlaidos yra bent penkis kartus didesnės. Rengiamasi įsigyti 71 TV diskusijų laidą, skirtą vienmandatėse apygardose besivaržantiems politikams.

Tai šių metų Seimo rinkimų naujovė. Pavyzdžiui, 2012 metų Seimo rinkimuose VRK pirko tik Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) debatų laidas, jos mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 44 tūkst. eurų. Šiemet kiekvienoje Seimo vienmandatėje rinkimų apygardoje bus rengiama viena TV diskusijų laida, jas atrenkant orientuojamasi į regioninius transliuotojus. Šis konkursas jau eina į pabaigą.

Sukėls į „YouTube“

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad panašios diskusijos regioninėse televizijose buvo rengtos per savivaldos rinkimus, tik tuomet laidos buvo ilgesnės. Per 2012 metų Seimo rinkimus nieko panašaus neorganizuota. VRK pirmininko žodžiais, ankstesni Seimo rinkimai parodė, kad LRT radijo laidos nepasiteisino – politikams iš rajonų tekdavo važinėti į Vilnių, o transliacijos nebuvo populiarios.

Taigi šiemet nei LRT radijuje, nei televizijoje nebus laidų vienmandačių apygardų kandidatams, diskusijos kelsis į regionus. „Laidų žiūrovai turėtų būti tos apygardos, kurioje kandidatuos politikas, gyventojai. Taigi lokalizuosime jas pagal žiūrovus. Galbūt bus ir filmuojama toje vietoje, tame regione, kad kandidatams nereikėtų važinėti. Panašiai buvo per savivaldos rinkimus. Ir didžiajai daliai kandidatų tai patiko, išskyrus kelių miestų atstovus“, – kalbėjo Z. Vaigauskas.

Iš paskelbto viešojo pirkimo techninės specifikacijos matyti, kad planuojama transliuoti ne trumpesnes kaip 90 minučių laidas, jų vedėjas neturėtų kalbėti ilgiau kaip 15 minučių per valandą. „Kandidatai ir kandidatų grupės laidoje diskutuos laidos vedėjo, ekspertų ir (ar) kviestinių žiniasklaidos atstovų pasiūlytomis temomis, atsakys į laidos vedėjo, ekspertų, kviestinių žiniasklaidos atstovų pateikiamus klausimus, taip pat į įrašytus ar telefonu tiesiogiai pateikiamus rinkėjų klausimus“, – taip apibūdinamas perkamų laidų turinys. Tokios laidos turėtų būti transliuojamos darbo dienomis nuo 17 iki 22 valandos, savaitgaliais – nuo 9 iki 22 valandos. Diskusijų įrašai turės būti paviešinti internete, „YouTube“.

Svarsto, kodėl pabrango

VRK pateiktais duomenimis, per 2012 metų rinkimus LRT radijuje buvo transliuojama 71 laida, kuri kainavo per 37 tūkst. litų (10,7 tūkst. eurų), o televizijoje – 18 laidų, jos atsiėjo beveik 114 tūkst. litų (apie 33 tūkst.eurų). Šiemet laidoms numatoma išleisti gerokai daugiau pinigų. VRK nario Roko Stabingio teigimu, 11 radijo laidų numatyta apie 12 tūkst. eurų, 12 LRT televizijos laidų – 68 tūkst. eurų, o 71 diskusijai regionuose – maždaug 163 tūkst. eurų.

„Sąmatos jau pateiktos, bet jų dar nesame patvirtinę, taigi kol kas tai tik ketinimai, tad pinigų sumos ilgainiui gali keistis. Taip, jei lygintume su 2012 metais, tenka pripažinti, kad laidos bus gerokai brangesnės. Tačiau jei lygintume su 2014 metų ir pernykštėmis kainomis, jos yra panašios kaip dabar. Sunku pasakyti, kodėl 2012-aisiais laidos kainavo taip pigiai“, – svarstė R. Stabingis. Pavyzdžiui, diskusijų, skirtų savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, parengimo ir transliavimo paslaugos, įsigytos iš UAB „Lietuvos ryto televizija“, pernai kainavo kiek daugiau nei 101 tūkst. eurų.

Žanro krizė

Pirmieji televizijų debatai 1960 metais buvo surengti tarp kandidatų į JAV prezidentus Johno Kennedy ir Richardo Nixono. Jie pažymėjo televizijos panaudojimo rinkimų kampanijose pradžią ir tapo televizijų debatų precedentu, kuris ilgainiui įsitvirtino rinkimų kampanijose ne tik JAV, bet ir Vakarų Europos šalyse.

Tačiau Lietuvoje politikų debatai didelio susidomėjimo nesulaukia, jie pašiepiami dėl seklaus, neįdomaus turinio. Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas sako, kad šiuo metu išgyvename politinės komunikacijos ir politinės kultūros krizę. Jis laikosi nuomonės, kad debatų turinys ir kokybė – politikų ir politinių partijų reikalas. „Politinių debatų turinį ir kultūrą visų pirma turėtų užtikrinti į politiką apsisprendę eiti žmonės ir politinė partinė sistema“, – pabrėžė jis.

L. Kontrimo nuomone, dauguma vadinamųjų vienmandatininkų į rinkimus eina tam visiškai nepasirengę, nesuvokdami, kas yra politika, valstybės valdymas, todėl stebėti jų debatus arba juokinga, arba neįdomu. „Susiformavo keista tendencija, nuostata, kad politika, valstybės valdymu gali užsiimti bet kas. Taip nusiteikę žmonės, patekę į eterį, neturi ką pasakyti arba drąsiai puola į populizmą. Kai kas tai daro labai sėkmingai, nes žmonėms reikia šou. Nepaisoma, kad tai reginys, kuris vėliau gali skaudžiai kirsti per rinkėjų likimą. Kiti politikai suvokia, kad sėdi ne savo rogėse arba neturi gebėjimų komunikuoti. Šie sėdi rinkimų laidose, mekena, stena, ploja, mojuoja vėliavėlėmis. Žiūrovams tokiu atveju belieka gūžčioti pečiais arba išjungti televizorių“, – kritikavo viešųjų ryšių ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"