TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų fondai - dvigubu dugnu

2006 09 04 0:00
Savo fondus turi ir Algirdas Brazauskas (kairėje), ir Artūras Paulauskas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Deklaruodami ryžtingą kovą su rinkėjų papirkinėjimu politikai gudrauja. Jie energingai steigia savo vardo fondus, kuriems jokie draudimai negalioja.

Lyg grybai po lietaus dygstantys politikų fondai gali tapti aplinkkeliu įveikiant rinkimų įstatymuose įtvirtintus draudimus vilioti rinkėjus dovanomis.

Fondų veikloje taip pat pasigendama viešumo ir skaidrumo. Įstatymas neįpareigoja skelbti rėmėjų, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dažnai yra bejėgė, nors ir mato, kad paramą žarsto toli gražu ne ant aukso puodo sėdintys piliečiai.

Daugėja geradarių

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1235 juridiniai asmenys, kurių pavadinime yra žodis "fondas". Iš jų 1037 yra labdaros ir paramos fondai. Tačiau labdara taip pat gali užsiimti ir asociacijos ar viešosios įstaigos.

Įsteigti tokio pobūdžio organizaciją tapo itin populiaru tarp politikų. Vienas pirmųjų tai padarė dabartinis europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jo vardo fondas įsteigtas 1991 metais tuometinės Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu. Dabar jau darosi sunku rasti garsesnį politinį veikėją, kuris neturėtų savo vardo fondo.

Pasibaigus prezidento kadencijai 1998 metais savo fondą įsteigė Algirdas Brazauskas. Panašiu metu įkurtas ir prezidento Valdo Adamkaus fondas. Ne vienerius metus veikia dabartinio finansų ministrų socialdemokrato Zigmanto Balčyčio labdaros ir paramos fondas. Labdaringa veikla nutarė užsiimti ir Seimo nariai socialdemokratai Algis Rimas, Algirdas Butkevičius, liberalai Gintaras Steponavičius ir Petras Auštrevičius, Pilietinės demokratijos frakcijos narys Jonas Ramonas.

Savo fondą panoro turėti ir Seimo pirmininko pareigų netekęs, Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Jo vardu pavadintą viešąją įstaigą vos prieš kelis mėnesius įkūrė politiko žmona Jolanta.

Nuo aukštojo pilotažo politikų stengiasi neatsilikti ir savivaldybių veikėjai. Labdara bei parama užsiima ir kontroversiškasis Pagėgių meras liberaldemokratas Kęstas Komskis.

Savo fondą buvo įkūręs ir nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tačiau dabar jo veikla nutraukta.

Būdas agituoti

Apie daugumos šių fondų veiklą paprastai visuomenė išgirsta prieš rinkimus. Todėl politikos kuluaruose parlamentarai, ypač neturintys savo fondų, neretai geradarius kolegas vadina gudragalviais, kurie dosnumą paprastai demonstruoja ne iš savų, o iš rėmėjų surinktų pinigų. Užimat valstybines pareigas nesudėtinga rasti rėmėjų, mielai aukojančių politikų fondams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas atkreipė dėmesį į kitą tokių fondų paskirtį. Anot jo, tokia organizacija yra idealus būdas apeiti įstatymuose numatytus draudimus papirkinėti rinkėjus dovanomis.

"Uždraudus rinkėjus vilioti dovanomis landa vis dėlto išliko. Nuolat veikiantiems politikų vardų fondams nedraudžiama ir per rinkimų kampaniją atlikti gerų darbų, - LŽ sakė Vaigauskas. - Esame pastebėję, kad geradarystės kažkodėl suaktyvėja būtent tada. Prieš rinkimus ministrai noriai pristato savo ministerijų darbus, merai skelbia veiklos ataskaitas".

Kaip žinoma, praėjusių metų pabaigoje buvo pataisytas Seimo rinkimų įstatymas, uždraudęs kandidatams ir partijos rengti koncertus, rinkėjus pamaloninti įvairiomis dovanomis. Visi šie draudimai politikų fondams negalioja.

VMI Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Raimonda Savickienė LŽ sakė, kad į jų kompetenciją nepatenka tokių atvejų tyrimas. Ji sakė, kad svarbiausia sužiūrėti, jog tokių fondų pinigais nebūtų dengiamos tikrosios rinkimų kampanijos išlaidos ar susikaupusios skolos.

Apmokėdavo skolas

Prieš kurį laiką politikai buvo įsigudrinę savo fondų lėšas naudoti rinkimų skoloms padengti.

Tokiu būdu 2002-2003 metais prezidento rinkimų skolas padengė dabar vėl atgarsio sulaukęs šalies vadovo Valdo Adamkaus fondas. Išsiaiškinus, kad tai pažeidžia įstatymus, 2004 metais rinkimų skolų jau nebegalėjo apmokėti nei Adamkus, nei kitas kandidatas Auštrevičius.

Skolų apmokėjimas iš fondų lėšų politikams buvo parankus tuo, kad tokiu atveju buvo galima nuslėpti, kas yra tikrieji aukotojai. Tik po trejų metų paaiškėjo, kad Adamkaus rinkimų skolas 2003 metais per fondą galėjo apmokėti buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho įmonėse dirbantys žmonės.

Balčyčiui taip pat ne kartą teko aiškintis, už kokius pinigus atliekami jo vardą šlovinantys darbai, pavyzdžiui, išlietas varpas bažnyčiai Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje, kur jis sėkmingai pasirodė per rinkimus į dviejų paskutinių kadencijų Seimus.

Bene skaidriausiai veikiančiu galima būtų pavadinti Vytauto Landsbergio fondą, viešai skelbiantį kas paaukojo pinigų ir kam jie buvo išleisti.

Rėmėjų neskelbia

Dauguma fondų steigėjų naudojasi įstatymo suteikta teise neviešinti aukotojų. Informacija pateikiama tik VMI. Pagal įstatymą fondai privalo nurodyti iš kur gauta kiekviena auka, viršijanti vieną MGL (minimalų gyvenimo lygį - 125 litus). Anonimiškai galima persiųsti tik mažesnes sumas.

Tiesa, nors VMI darbuotoja Savickienė LŽ aiškino, kad jie tikrina pagal tam tikrą rizikos valdymo sistemą, vis dėlto ji pripažino, kad formaliai dažnai neįmanoma įrodyti, jog minimalias algas uždirbantis žmogus tūkstančius labdarai skyrė ne iš savo santaupų. "Esame susidūrę su tokiais atvejais, bet žmogus tikina, kad per 10-20 metų sugebėjo susitaupyti ir ryžosi paaukoti. Galima turėti daug įtarimų, bet įrodyti sudėtinga", - sakė ji.

Trūksta noro

"Rinkimų įstatymuose vis atrandama landų. Pasakai "A", o paskui pamatai, kad abėcėlėje dar labai daug raidžių", - apie vis išryškėjančias spragas įstatymuose kalbėjo Vaigauskas.

Jis mano, kad politikams vertėtų atidžiau pažvelgti ne tik į su rinkimais susijusius įstatymus, bet ir Labdaros ir paramos įstatymą. "Gal reiktų apsvarstyti fondų steigimą, peržiūrėti, sukurti ypatingesnes sąlygas. Gal būtų logiškiau, jei vardinius fondus galėtų steigti tik iš politikos pasitraukę veikėjai. Tačiau čia reikia politinės valios", - mano Vaigauskas.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad visų pirma patys politikai turi norėti viešumo ir skaidrumo. "Baisu klausytis tų nesąmoningų kalbų, kad mūsų šalies vadovai, politikai nežino, kas yra jų rėmėjai. Būdas užkirsti interesų konfliktą - gerai žinoti, kas yra tavo rėmėjai ir informuoti visuomenę. Kovos su politine korupcija geriausias instrumentas - žinojimas ir suvokimas", - LŽ sakė jis.

Sutiktų skelbti

Savo fondą turintis parlamentaras Auštrevičius sakė neturįs nieko prieš, kad įstatymu būtų įpareigojama skelbti rėmėjus.

Jis priminė, kad kandidatuodamas į prezidentus savo rėmėjus skelbė interneto svetainėje dar per pačią rinkimų kampaniją.

Tiesa, dabar pateikdamas informaciją apie savo fondą politikas neskuba nurodyti šaltinių. "Šiuo metu fondas gyvuoja iš pervedamo 2 proc. pajamų mokesčio. Jei reikės, galėsiu nurodyti tokius rėmėjus", - tikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"