TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų klaidų vertinimas pinigais surakintų rankas

2013 11 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime registruotos Valstybės tarnybos ir Vyriausybės įstatymų pataisos, kurias priėmus materialiai atsakyti už savo veiksmus privalėtų net aukščiausi valstybės pareigūnai. Politologai įspėja, kad tai galėtų sudaryti prielaidas atvejams, panašiems į nuteistos ir įkalintos buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko istoriją.

Vyriausybės įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti individualią ministrų kabineto narių materialinę atsakomybę, ji būtų taikoma net atsistatydinusiems ar iš pareigų atšauktiems asmenims. Materialinė atsakomybė kiltų, jei dėl neteisėtų Vyriausybės narių sprendimų valstybės biudžetui būtų padaroma žala. Ją atlyginusi valstybė įgytų regreso teisę solidariai išieškoti žalą iš balsavime dėl atitinkamo nutarimo dalyvavusių ir prieš jį nebalsavusių asmenų. Toks regresas apimtų ne daugiau kaip 9 mėnesių darbo užmoketį iš vieno Vyriausybės nario.

Tokio paties dydžio žalą būtų galima išieškoti ir iš Seimo ar prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų vadovų, Seimo ar prezidento paskirtų valstybės pareigūnų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir jos priimamų pareigūnų. Projekte kalbama apie visų rūšių turtinę ir neturtinę žalą.

Įkvėpė R.Palaičio atvejis

Pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Parengti jas "darbietį" paskatino Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriais pripažinta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) buvę vadovai tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio buvo neteisėtai atleisti iš pareigų, ir jiems priteistas nemažas žalos atlyginimas. Jis sumokėtas mokesčių mokėtojų pinigais, o R.Palaitis materialinės atsakomybės išvengė. Panašių atvejų būta daugiau. Pirminiais skaičiavimais, iš valstybės biudžeto Teisingumo ministerija pernai žalai, padarytai dėl neteisėtų valdžios institucijų sprendimų, atlyginti išmokėjo daugiau kaip 2 mln. litų.

„Kai pradėjome aiškintis, pamatėme, kad ministrai, kurie turi didelę galią, materialiai už savo veiksmus neatsako, jei jiems nėra inkriminuojamas koks nors nusikaltimas“, - LŽ sakė A.Paulauskas. Anot jo, tai jau ne pirmasis bandymas Seimui siūlyti tokią iniciatyvą. Dar 2002 metais jis buvo parengęs panašias pataisas, tačiau jos nesulaukė parlamentarų palaikymo. Kaip bus šįkart, A.Paulauskas nesiryžo spėlioti.

Užstoja vieni kitus

Seimo narys, buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius LŽ teigė kol kas nelabai galintis komentuoti A.Paulausko projektų, tačiau kolegos parlamentaro iniciatyvą palaikantis. Kartu V.Gailius pabrėžė, kad ir dabar galima reikalauti iš valstybės tarnautojų atlyginti dėl tyčinių veiksmų padarytą žalą, tačiau to nedaroma, nes yra suteikta teisė elgtis gana laisvai, kaip norima. Taigi niekas esą ir negina viešojo intereso.

Anot V.Gailiaus, taip yra dėl to, kad Lietuvoje trūksta stiprios prokuratūros institucijos, be to, valstybės tarnautojai, politikai užstoja vieni kitus. „Valstybės kontrolė buvo įpareigojusi Vidaus reikalų ministeriją ginti viešąjį interesą ir išieškoti dėl Valstybės tarnybos departamento vadovo bei dar kelių pareigūnų neteisėto atleidimo valstybės patirtą materialinę žalą. Bet ministerija to nedarė. Valstybės kontrolė ir prokuratūrą buvo įpareigojusi ginti viešąjį interesą bei išieškoti žalą, bet ir ta to nedarė“, - sakė Seimo narys.

Įžvelgia pavojų

Nors politikai tikina, kad minėtos pataisos būtinos, politologai tokius siūlymus vertina atsargiai. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Bernaro Ivanovo nuomone, labai svarbu, kad priėmus pataisas Lietuvoje nesusidarytų galimybės tokiems atvejams kaip buvusios Ukrainos premjerės J.Tymošenko.

„Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, siūlymuose galėčiau įžvelgti prieštaravimų kai kuriems Vyriausybės kolegialumo principams. Prezidentinės respublikos sąlygomis, kai prezidentas vadovauja Vyriausybei, kai Vyriausybę sudaro profesionalai, o ne politinio pasitikėjimo pareigūnai, tokios atsakomybės galimybė yra reali. Kai kalbame apie parlamentinę respubliką, kur ministrų kabinetą sudaro rinkimus laimėjusių partijų politikai ir egzistuoja Vyriausybės atskaitomybė parlamentui, gana sunku suvokti, kaip politikams gali būti realiai pritaikoma materialinė atsakomybė“, - svarstė B.Ivanovas.

Esą gali atsitikti taip, kad politikų materialinė atsakomybė įstatymuose bus deklaruojama, bet realiai jos pareikalauti nebus įmanoma.

Mykolo Romerio universiteto docento dr. Vytauto Dumbliausko manymu, siūloma nuostata gali turėti neigiamų pasekmių politiniam ir ekonominiam šalies gyvenimui. Žinodami apie galimą atsakomybę, politikai gali vengti priimti būtinus sprendimus. „Jei dėl visų smulkmenų pradėsime skaičiuoti materialinę žalą, politikams surakinsime rankas. Tai nėra vienareikšmis dalykas. Politikai ne visada gali numatyti savo sprendimų pasekmes. Jas galima tik modeliuoti, spėti. Pasekmes pamatai tik tuomet, kai sprendimai jau įgyvendinti“, - kalbėjo politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"