TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų neapdairumo įkaitai

2014 11 20 6:00
Vakarinėse mokyklose besimokantys jaunuoliai netekę darbo negali būti pripažinti bedarbiais. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo rugsėjo įsigaliojusios Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos be darbo likusius jaunuolius, besimokančius vakarinėse mokyklose, verčia mesti mokslus. Kitaip jie negali pretenduoti į bedarbio statusą ir gauti nedarbo išmokos.

Politikai stebisi, kaip taip gali būti, ir tikina mėginsiantys koreguoti neseniai - šių metų liepą - pakeisto įstatymo nuostatas, kad jaunuoliams netektų rinktis arba mokslą, arba nedarbo išmoką.

Metė mokyklą, nes reikia valgyti

Šį rudenį mokslus Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre teko mesti vienuoliktos klasės moksleiviui. Savarankiškai gyvenančiam vaikinui buvo iškilusi dilema: arba mokytis toliau, bet neturėti iš ko gyventi, arba mesti mokyklą, tapti bedarbiu ir pretenduoti į nedarbo išmoką. Kito kelio jis neturėjo, mat rudenį prarado darbą.

Nuėjęs į darbo biržą jaunuolis sužinojo, kad tapti bedarbiu ir gauti jam priklausančios nedarbo išmokos, nors ir turi kelerių metų darbo stažą, negali, nes mokosi Suaugusiųjų mokymo centre. Nesvarbu, jog tik vakarais, vis vien pagal bendrojo ugdymo programą.

„Vaikinas paprašė jį išbraukti iš moksleivių sąrašų, nes, neturėdamas iš ko gyventi, pasirinko nedarbo išmoką, o ne tolesnį mokslą 11 klasėje, nors ir norėjo, ir pagal savo gabumus galėjo mokytis. Jis žadėjo grįžti, kai tik susiras darbą“, - LŽ pasakojo Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Košubienė.

Kitaip negali

LŽ kalbinta Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė patvirtino, kad pagal Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo rugsėjo, darbo netekę suaugusiųjų mokyklų moksleiviai negali pretenduoti į bedarbio statusą. Mat pataisose yra įtvirtinta nuostata, kad bedarbiu gali būti tik nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko nei pagal bendrojo ugdymo programą, nei pagal formaliojo profesinio mokymo programą, nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje.

Taigi vakarinėje mokykloje besimokantis jaunuolis, nors ir netekęs darbo, niekaip negali būti pripažintas bedarbiu. Anot Ž. Povilaitienės, tokiam žmogui darbo birža turi teisę suteikti tik besimokančio ir darbo ieškančio asmens statusą. „Kitaip elgtis negalime, nes to neleidžia įstatymas“, - aiškino pašnekovė.

Ji tikino, kad Marijampolėje toks atvejis, kai jaunuolis buvo priverstas rinktis arba mokslus, arba bedarbio išmoką, kol kas yra vienas. Ar jų neatsiras daugiau, niekas nelinkęs prognozuoti.

Netoleruotina situacija

Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Čeponaitė LŽ pasakojo, kad šį rudenį viena ugdymo įstaigos moksleivė taip pat turėjo rinktis - arba tolesnį mokymąsi, arba bedarbio išmoką. Darbo netekusiai merginai darbo biržoje buvo pasiūlyti profesiniai kulinarijos ir konditerijos kursai bei stipendija. Tačiau su viena sąlyga - ji negali toliau mokytis suaugusiųjų mokykloje. Taigi merginai beliko ją mesti.

„Labai keista, kai išsilavinimo siekiantys jaunuoliai yra paversti netobulų įstatymų įkaitais. Tai nesuvokiamas dalykas. Vienuoliktokė moksleivė būtų lengvai suderinusi profesinius kursus su mūsų pamokomis, nes užsiėmimai kursuose vyksta dieną, o pamokos mūsų mokykloje - vakare. Jaunam žmogui svarbu įgyti ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą“, - tvirtino J. Čeponaitė.

Atvejų, kai jaunuoliai, norėdami turėti bedarbio statusą ir gauti bedarbiams priklausančią nedarbo išmoką, metė mokslus suaugusiųjų mokyklose, būta ir kituose miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro direktorius Mindaugas Libikas pabrėžė, kad tokia situacija netoleruotina: „Ji tik dar labiau didina šių jaunų žmonių socialinę atskirtį. To neturėtų būti.“

Tiesiog "praslydo"

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigė tik iš LŽ išgirdusi apie šią problemą. „Iki šiol man niekas nėra to pasakojęs“, - tikino socialdemokratė. Kita vertus, parlamentarė pripažino, kad prieš priimant Seime Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas jos ne kartą buvo aptartos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, svarstytos Vyriausybėje, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

„Situaciją dar reikia pasiaiškinti. Logiška, kad dalis suaugusiųjų mokyklų moksleivių yra dirbantys žmonės ir tam tikru metu gali netekti darbo. Nežinau, ar sąmoningai, ar ne tokia nuostata buvo priimta. Kiek pamenu, dėl pataisų nemažai diskutuota, bet tas dalykas praslydo. Todėl, manau, dabar vėl reikia įstatymo pataisų“, - aiškino parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"