TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų nuodėmės išnyra prieš rinkimus

2016 08 03 6:00
Valentinas Junokas: "Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip ir prokurorai, gavę gana rimtų įrodymų, negali nepradėti tyrimo ar „numuilinti“ medžiagos – juk jie tarnauja valstybei." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teisėsaugininkų operacijos prieš politikus ar partijas, pradedamos artėjant eiliniams Seimo rinkimams, tampa Lietuvos tradicija. Apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad tokios bylos atspindi metodus, kuriais politinės partijos bando aiškintis tarpusavio santykius. Vis dėlto teigiama, kad visuomenė iš to laimi, gaudama progą sužinoti politikų veikimo užkulisius.

„Kyla įvairių minčių. Kad ir mano atveju: teisėsaugininkai kalba apie įvykius, fiksuotus nuo praėjusių metų rugsėjo iki šio sausio, taigi, beveik prieš metus. Kodėl klausimai man pateikiami tik dabar? Susidaro įspūdis, kad informacija kaupiama, grupuojama, o konkrečiu metu paleidžiama į viešumą. Pažiūrėkite į bendrą politinį lauką: visi tik ir galvoja, kas ir kam rinkimų tiesiojoje dar bus pareikšta“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Darbo partijos (DP) atstovas Vytautas Gapšys.

Šiandien Vyriausioji rinkimų komisija, tenkindama politiko prašymą, turėtų nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus. Teisėsaugininkai V. Gapšį įtaria paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kad paveiktų kitus politikus dirbti verslininkų naudai.

V. Gapšys – ne vienintelis politikas, virš kurio prieš Seimo rinkimus pakibo teisėsaugininkų įtarimai. Prieš kelis mėnesius Seimo nario mandato atsisakė tuometinis Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis – taip pat su koncernu „MG Baltic“ siejamame tyrime jam pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo. Lietuvos prokurorų prašymu Europos Parlamentas jau ėmėsi svarstyti partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) pirmininko Rolando Pakso, kuriam norima pareikšti įtarimus prekyba poveikiu, neliečiamybės panaikinimo klausimą. Naujausia istorija – praėjusį ketvirtadienį teisėsaugininkų atliktos kratos Seimo TTP frakcijos nario Petro Gražulio darbo vietoje ir namuose, atliekant ikitesminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

„Prieš rinkimus partijos tarpusavyje kovoja, ir ne tik per politinę reklamą. Kas galėtų paneigti, kad ši kova vyksta ir teisėsaugai nutekinant įvairią informaciją, atskleidžiant tam tikrus politinių oponentų veiklos ypatumus? Kai tokia informacija atsiranda, teisėsauga į ją privalo reaguoti, bet visuomenei tai gali būti tik į naudą. Per tokius tyrimus dažnai sužinome mūsų politikų veikimo užkulisius, o jie gauna dar vieną progą suprasti, kad jų elgesys gali sulaukti visuomenės ir teisėsaugos pareigūnų dėmesio“, – LŽ sakė tarptautinės su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Vilniaus padalinio vadovas Sergejus Muravjovas.

Dingo iš viešosios erdvės

Gegužės 12-ąją nuskambėjusi žinia apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu, įtariant, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai galėjo perduoti itin stambaus masto kyšį tuometiniam LS vadovui E. Masiuliui, prilygo sprogimui. Dar išvakarėse politikai ir apžvalgininkai diskutavo apie naujausią visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ paskelbtą apklausą, atskleidusią, kad E. Masiulio vedamas LS, ilgą laiką vadintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) „jaunesniuoju broliu“, populiarumu vis labiau lenkia ilgamečius partnerius. Tyrimas rodė, kad balandį už LS būtų balsavę 15 proc. tyrime dalyvavusių asmenų, tuo metu TS-LKD palaikymas tesiekė 7,5 procento.

Kilus skandalui, E. Masiulis tą pačią dieną paskelbė paliekantis LS bei atsisakantis Seimo nario mandato. Jo partijos kolegos nepuolė ginti buvusio lyderio – viešojoje erdvėje pasigirdo pasiteisinimų, esą nėra duomenų, kad E. Masiulis būtų ėmęs pinigus partijai.

E. Masiulis šiuo metu nepasiekiamas – ką jis veikia, nežinantys tikino net ilgamečiai jo bendražygiai. Prieš pasitraukdamas iš viešosios erdvės, buvęs LS lyderis prasitarė: „Aš noriu tiek papasakoti.“ Tai jis žadėjo padaryti pasibaigus tyrimui.

Generalinė prokuratūra skelbia, kad E. Masiuliui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo. Pasak prokurorų, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad jis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

Įtarimai – dėl derybų

Praėjus vos kelioms savaitėms po E. Masiulio istorijos, driokstelėjo nauja žinia: gegužės 30-ąją STT pareigūnai atliko kratas DP vicepirmininko parlamentaro V. Gapšio namuose ir darbo vietoje Seime. Kaip pranešta, kratos atliktos tęsiant tyrimą dėl „MG Baltic“ koncerno galbūt vykdyto aukštas pareigas einančių politikų papirkinėjimo.

Sergejus Muravjovas: "Kas galėtų paneigti, kad partijų kova vyksta ir teisėsaugai nutekinant įvairią informaciją, atskleidžiant tam tikrus politinių oponentų veiklos ypatumus?""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Teisėsaugininkai įtaria, kad V. Gapšys galėjęs gauti 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ atstovų. Pats politikas anksčiau užsiminė, kad STT pareigūnai pasiėmė keletą dokumentų, susijusių su žiniasklaidos kampanijos planavimu. V. Gapšys neslėpė, kad yra derėjęsis su koncerno atstovais dėl nuolaidų politinei reklamai koncerno valdomose televizijose, tačiau teigė tai daręs nepažeisdamas įstatymų, vykdydamas partijos rinkimų štabo vadovo pareigas. „Argi rinkimų štabo vadovo funkcija nėra derėtis dėl nuolaidų žiniasklaidos kanaluose? Aš manau, tai vienas pirmųjų darbų, kuriuos daro bet kurio rinkimų štabo vadovas“, – aiškino jis žurnalistams.

Birželio pabaigoje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti V. Gapšio neliečiamybę. Ar tenkinti prokuroro prašymą, Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija turėjo nuspręsti iki rugsėjo 15 dienos. Tačiau liepos 25-ąją politikas paskelbė atsisakantis parlamentaro mandato – esą todėl, kad, remiantis šiuo argumentu, nebūtų žeminamas visas DP rinkimų sąrašas. Kitaip nei liberalsąjūdiečiai, DP vadovybė neatsiribojo nuo V. Gapšio. Jis tebėra įrašytas DP kandidatų į Seimą sąraše trečiuoju numeriu, taip pat lieka vadovauti partijos rinkimų štabui.

Šaukė visu balsu

Vakar Generalinėje prokuratūroje buvo apklausiamas TTP atstovaujantis parlamentaras P. Gražulis. Jis figūruoja teisėsaugininkų atliekamame tyrime dėl prekybos poveikiu. Įtariama, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar jai pavaldžios institucijos galėjo gauti informacijos apie listerijos rūšies bakterijos užkratą kai kuriuose šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ gaminiuose, tačiau šį faktą esą nuslėpė. Parlamentaras P. Gražulis anksčiau buvo minimas kaip vienas iš „Judex“ steigėjų, tačiau pastaraisiais metais tai neigė.

Parlamentaras teisėsaugos veiksmus vadino „priešrinkimine politine provokacija“. Tokią pat poziciją išsakė ir TTP vadovas R. Paksas. Jo teigimu, tyrimas prieš P. Gražulį – rinkimų triukas. „Sakau, sakiau ir sakysiu, kad yra atidaryta Pandoros skrynia, kai politikai yra iešmininkai, ir teisėtvarkos institucijos naudojamos prieš politikus. Iš to, ką girdėjau, negaliu daryti išvadų, bet man atrodo, kad tai yra rinkimų triukų ilgesnė ranka, pasiruošimas spalio 9 dienai“, – naujienų agentūrai BNS sakė R. Paksas.

Pats TTP lyderis taip pat figūruoja STT ikiteisminiame tyrime, kuriame jam gali būti pareikšti įtarimai, jog, sutaręs su žiniasklaidos grupės vadovu G. Vainausku, buvo įsipareigojęs už kyšį paveikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų eksploatuoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. R. Pakso „paslaugos“ esą buvo įvertintos 15 tūkst. eurų. Europos Parlamento Teisės komitetas liepos pradžioje pradėjo svarstyti Lietuvos prokuratūros prašymą panaikinti TTP lyderio teisinę neliečiamybę, bet šis procesas gali užtrukti. Pats R. Paksas yra teigęs, kad tyrimas prieš jį susijęs su rinkimais: esą prieš jo vadovaujamą TTP užsimota „melo, propagandos ir neva kriminalinių bylų vėzdu“.

Laikas pasimokyti

„Lietuvos politikams jau laikas būtų pasimokyti. Kodėl jie nešaukia apie „susidorojimą“, kai STT akiratyje atsiduria eilinis tarnautojas ar pareigūnas? Politikai tada tyli, bet užtenka paliesti juos pačius, ir kyla didžiulis triukšmas“, – apie tyrimus, susijusius su politikais ar partijomis, „Lietuvos žinioms“ sakė buvęs STT vadovas Valentinas Junokas.

2004 metais, prieš pat pirmalaikių prezidento rinkimų II turą, V. Junoko vadovaujama STT surengė reidus į keturių didžiųjų partijų būstines: pareigūnai ieškojo duomenų apie galimus neteisėtus politikų ryšius su verslo struktūromis ir šių pildytas politinių organizacijų juodąsias kasas. Tais pačiais metais įtarimai šiame tyrime buvo panaikinti, teisėsaugininkams nesurinkus pakankamai politikų kaltės įrodymų, o V. Junokas neteko posto.

„Baudžiamasis procesas nenumato, kada teisėsauga turėtų atlikti vieną ar kitą veiksmą – prieš rinkimus, po rinkimų ar panašiai. Kitas dalykas, kad STT, kaip ir prokurorai, gavę gana rimtų įrodymų, negali nepradėti tyrimo ar „numuilinti“ medžiagos – juk jie tarnauja valstybei. O politikai, kaip ir daugelis kitų asmenų, pakliuvę į STT ar prokurorų tinklą, pradeda teisėsaugininkus kaltinti politiniu susidorojimu“, – sakė V. Junokas.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas, priešingai, neatmetė galimybės, kad prieš rinkimus pradedamos didžiosios politinės bylos atspindi konkrečius interesus, o politikai tokiu būdu bando aiškintis tarpusavio santykius. „Deja, teisėsaugos srityje egzistuoja rimta problema – žmonės tose tarnybose „užsisėdi“. Teisėsauga – nekontroliuojama, nekeičiama, nerotuojama – užsidaro ir pradeda veikti kaip autonominis subjektas. Tokiu atveju manipuliacijų galimybė didėja. Deja, mes galime tik daryti prielaidas, kad šioje srityje egzistuoja negeri dalykai, ir dėl to kalta pati visuomenė, kuri nesiima jokių žygių, įgyvendindama visuomeninės kontrolės principus, būtinus demokratinėje šalyje“, – svarstė politologas.

Teisėsaugos tyrimai prieš rinkimus

* 2004 metų vasarą, prieš pirmalaikių prezidento rinkimų II turą, STT surengė reidus į keturių didžiųjų partijų – tuometinės Liberalų ir centro sąjungos, Socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos bei Tėvynės sąjungos – būstines, ieškodama duomenų apie galimus neteisėtus ryšius su verslo struktūromis ir jų pildytas politinių organizacijų juodąsias kasas. Buvo įtariama, kad konservatorius Arvydas Vidžiūnas, socialliberalas Vytautas Kvietkauskas ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis galėjo imti kyšius nuo 25 iki 95 tūkst. litų iš įmonių grupės „Rubicon group“ už įtaką priimant įvairius teisės aktus. Tais pačiais metais įtarimai politikams buvo panaikinti, prokurorams nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.

* 2012 metais, prieš Seimo rinkimus, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tuomečio Seimo nario Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (konservatorių) atstovo Vito Matuzo kyšininkavimo per jo įsteigtą fondą „Paramos iniciatyvos“. 2015 metais Vilniaus apygardos teismas nerado jokių įrodymų, jog V. Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą. „Įdomi byla – trejus su puse metų buvo sekamas Seimo narys, nieko rimto neužfiksuota, prokuroras tik prašė sekti, klausėsi iš visų pusių“, – posėdžio metu sakė teisėjas Stasys Lemežis. Šiuo metu bylą pagal prokurorų skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

* 2012 metais, prieš pat Seimo rinkimus,buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad tuometis Vilniaus vicemeras, Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Romas Adomavičius tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu Dariumi Norkumi jam duoti apie 12 tūkst. eurų kyšį. Už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 2,6 mln. eurų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Vilniaus apygardos teismas 2015 metais nuteisė R. Adomavičių dėl tarpininkavimo kyšininkaujant ir paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę lygtinai. Ši byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"