TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų prognozės: 2015-ieji nebus lengvi

2014 12 30 6:00
Petras Auštrevičius Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Politikos lyderiai spėja ateinančius metus mūsų šaliai būsiant gana sudėtingus. Didžiausią nerimą kelia tarptautinė padėtis, galinti paveikti ir trapią ekonomikos gerovę.

Didėjančios algos, kompensuojamos apkarpytos pensijos, stiprėjanti energetinė nepriklausomybė, sėkminga kova su „šešėliu“, namo grįžtantys emigrantai – tokia valdančiųjų 2015 metų vizija. Vis dėlto nerimą kelia geopolitinė padėtis Rytuose.

Opozicija optimizmu netrykšta – didelių vidinių sukrėtimų neprognozuoja, bet mano, kad ramybę gali drumsti kaimynių valstybių situacija.

Vyriausybės prioritetai

Premjeras Algirdas Butkevičius žiniasklaidai teigė, kad Vyriausybė yra numačiusi nemažai veiklos prioritetų 2015 metams. Žadama tęsti kovą su šešėline ekonomika, daugiau dėmesio skirti emigrantams susigrąžinti – pradės veikti Migracijos informacijos centras, vieno langelio principu teiksiantis informaciją visais su grįžimu gyventi ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais. Tarp svarbiausių ketinimų – ir siekis efektyviau naudoti intelektinį potencialą: sparčiau plėtoti inovatyvios produkcijos, šiuolaikinių technologijų kūrimą.

„Ateinantys metai nebus lengvi ir dėl keliamų užduočių, ir dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų, dėl kurių daug nuostolių patiria žemdirbiai. Sutelktos valdžios, diplomatų ir verslininkų pastangos duoda gerų rezultatų keičiant eksporto geografijos kryptis. Tačiau norėdami išgyventi didelės konkurencijos sąlygomis mūsų ūkininkai ir bendrovės turi eiti kooperacijos keliu. Žemės ūkio ministerija turi parengti įstatymų pataisas, kurios panaikintų kliūtis kooperacijai ir skatintų jos formų įvairovę“, - sakė A. Butkevičius.

Užuodžia stagnacijos kvapą

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, kitais metais džiaugsimės euro įvedimu, ekonominė padėtis bus nei pernelyg bloga, nei pernelyg gera. „Tikėčiausi, kad Vyriausybė ekonomikoje ir toliau nesiims kokių nors didelių permainų. Todėl tai, ko pavyko pasiekti suvaldant krizę ir taip sukuriant sąlygas ekonomikai augti, išliks. Vis dėlto ekonomika labai priklausys nuo to, kaip atrodys reikalai išorėje. Tačiau nemanau, kad jie stipriai neigiamai paveiktų Lietuvos ekonomiką. Drastiškų sukrėtimų neprognozuočiau“, - kalbėjo konservatorių lyderis.

A. Kubiliaus teigimu, valdžia gyvens kaip gyvenusi: nesiims didelių naujų projektų, neturės tam intelektinio potencialo. „Stangnacijos kvapas“ esą vis labiau įsivyraus. „Spėju, kad gali paaštrėti valdančiųjų tarpusavio santykiai, ir tam didžiausią įtaką turės teisėsauga. Savivaldos rinkimai bus tokie, kad Seime daugumą turinčios partijos jų nelaimės“, - spėjo jis.

A. Kubilius įsitikinęs, kad tarptautinėje erdvėje matysime Ukrainos kilimą iš duobės ir tolesnį Rusijos ekonomikos smukimą. „Rusijos ekonomika patirs gana didelę recesiją, šios šalies žmonės bus tuo nepatenkinti, bet prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nesitrauks. Gali būti, kad jis taps vis agresyvesnis išorėje, tokiu būdu siekdamas išlaikyti savo režimo populiarumą. Rusijos viduje gali pasimatyti požymiai to, kad nepavykus didžiosios Rusijos šovinistiniam projektui jis persiorientuos į šalies vidų, kur pradės didėti tarpnacionalinė įtampa“, - prognozavo A. Kubilius.

Europa laukia sprendimų

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus teigimu, ateinantys metai Europos Sąjungai (ES) bus nelengvi, o kai kurie iššūkiai gali būti net lemtingi. „Neišsprendus kai kurių problemų, Europa negalės likti ekonominės gerovės ir saugumo kontinentu“, - LŽ sakė politikas. P. Auštrevičius prognozavo, kad 2015-aisiais visuomenės nuomonės spaudžiama naujoji Europos Komisija privalės imtis svarbių darbų. „Europiečiai į 2014 metų rinkimus ėjo su gerų pokyčių lūkesčiais. Tačiau jie akcentavo, kad ES atitrūksta nuo savo piliečių. Tai reiškia, kad Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir visai ES vadovybei reikės stengtis tą atotrūkį mažinti. Jis akivaizdus ekonominiuose dalykuose“, - teigė europarlamentaras. Anot jo, akivaizdu, kad taip pat pribrendo užsienio ir saugumo politikos pokyčiai. Juos skubina aplink ES vykstantys įvykiai. „Per 2014-uosius pastebimai sumažėjo ES kaimynystės saugumas ir stabilumas. Todėl reikės numatyti konkrečias priemones, kaip tą saugumą ir stabilumą užtikrinti“, - pažymėjo P. Auštrevičius. Artimiausiu metu ES taip pat laukia sprendimai dėl nelegalios migracijos srautų suvaldymo, ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo. „Manau, kad dėl visų šių aktualijų vyks aktyvios politinės diskusijos. Europos Parlamentui teks ieškoti konsensuso, nes automatiškai vienybė čia nėra garantuota. Juolab kad net valdančiojoje koalicijoje nuomonės skiriasi“, - teigė P. Auštrevičius.

Smaugs „šešėlį“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tikisi, kad ateinantys metai bus ramesni nei šiųmečiai. Jis svarstė, kad, sprendžiant iš šiandienos realijų, ES ir Rusijos santykiai turėtų pagerėti, turėtų būti išspręstas klausimas dėl neramumų Ukrainos rytuose – Donecke ir Luhanske. „Manau, jog sveikas protas turėtų nugalėti, kad nebebus tokių stresų, embargų ir panašiai. Manau, turėtume žengti nors ir nedidelį žingsnelį į priekį“, - sakė B. Bradauskas.

Jo teigimu, sugriežtinus kontrolę, įvedus naujas latentines banderoles, kitąmet realu iš „šešėlio“ ištraukti bent porą šimtų milijonų litų. B. Bradauskas taip pat prognozavo kilsiant darbo užmokestį. Nors dėl euro įvedimo paprastiems žmonėms gali kilti sunkumų, paniavos, ilgainiui gyventojai pripras prie naujos valiutos. Taip pat socialdemokratas viliasi, kad neišsipildys opozicijos žodžiai dėl to, jog kitąmet gali tekti peržiūrėti esą pernelyg optimistinį valstybės biudžetą. „Jeigu nebus kokių nors tarptautinių sukrėtimų, pagerės ES ir Rusijos santykiai, manyčiau, kad nereikės peržiūrėti biudžeto, mažinti išlaidų. Tačiau kas gali žinoti, kaip įvykiai gali pasisukti. Jeigu bus kardinalių papildomų sankcijų iš Rusijos pusės ES, taip pat ir Lietuvai, be abejo, visko gali būti“, - pažymėjo jis.

B. Bradauskas mano, kad naujų mokesčių 2015-aisiais nebus įvesta. Jei iki liepos pavyks sudėlioti tinkamą kompensacijų mechanizmą, pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui bus panaikinta. Jeigu ne – jos galiojimas bus pratęstas.

Pozicija nesikeis

Seimo Europos komiteto vicepirmininkas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis pirmąjį ateinančių metų pusmetį užsienio politikoje prognozavo būsiant „labai įtemptą“. Todėl jis teigė nematąs galimybės, kad dabartinė Lietuvos „griežtos rankos“ politika Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu galėtų keistis. „Ir man labai džiugu, kad visos mūsų politinės jėgos šiuo klausimu sutaria ir remia oficialią poziciją“ - LŽ sakė A. Mazuronis. Pasak jo, mūsų šalies politika gali keistis tik pasikeitus situacijai, kuri pirmiausia priklauso nuo didžiųjų žaidėjų – Vakarų bendruomenės, JAV ir Rusijos. „Deja, šiuo metu susiklostė situacija, kai nė viena pusė nenori tartis. Tiesą sakant, neprisimenu tokios patinės padėties. Įtampa tik auga. Tačiau garus nuleidžia bet koks greitpuodis. Labai tikiuosi, kad slėgiui nuslūgti padės derybos, o ne karo veiksmai ar galios demonstravimas“, - vylėsi A. Mazuronis. Jis įsitikinęs, kad Lietuva neturėjo kitos alternatyvos, tik išsakyti griežtą poziciją dėl Ukrainos įvykių. „Jei XXI amžiuje Europos viduryje valstybių sienas įmanoma perbraižyti naudojant jėgą, mums, mažai paribio vastybei, kyla natūralus klausimas – kas toliau? Todėl išsakome savo poziciją ne tiek dėl Ukrainos, kiek dėl mūsų pačių. Nes jei nepasakysime dabar, vėliau gali būti per vėlu“, - įsitikinęs Seimo narys.

Gyvenimas gerės

Seimo vicepirmininkas socialinių reikalų žinovas socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad dabartinė valdžia padarė viską, kad ateinančiais metais žmonės gyventų geriau nei iki šiol. „Žinoma, visada bus skeptikų, kurie matys tik pusę stiklinės, o ne pilną. Tačiau skaičiai iškalbingi. Tereikia pasižiūrėti į šventinį šurmulį parduotuvėse“, - LŽ sakė A. Sysas. Pasak jo, reikia džiaugtis gyvenimu, nes „šalia yra ir baisių dalykų“. „Nebūkime tokie pesimistai. Kad ir kokie būtų laikai – geri ar blogi - lietuviai visada aimainuoja“, - teigė jis.

A. Sysas priminė 2015-aisiais didėsiant biudžetinio sektoriaus, kuriame dirba beveik 300 tūkst. žmonių, atlyginimus. Šie kils 5 procentais. Nuo liepos 1 dienos planuojama šiek tiek didinti minimalų atlyginimą. „Kaip rodo ilgamečiai stebėjimai, kai valstybė didina biudžetininkams algas arba minimalią, pradedami didinti atlyginimai ir privačiame versle. O prielaidų tam tikrai yra. Pastarųjų metų augimas viršijo geriausių - 2008-ųjų - rodiklį. Deja, darbo užmokestis atsilieka. Vadinasi, „pyrago dalijimas“ Lietuvoje yra beprotiškai neteisingas - didžiąją dalį pajamų pasiima nedidelės žmonių grupės, o visiems kitiems lieka mažiau“, - pažymėjo A. Sysas.

Jo teigimu, kitąmet neliks nuskriausti ir pensininkai - sulauks antros kompensacijų dalies. Be to, nuo liepos planuojama didinti draudžiamąsias pajamas ir bazinį pensijos dydį. Tad didesnių pensijų bei kitų išmokų sulauks maždaug milijonas žmonių. A. Sysas įsitikinęs, kad atsirasiantis euras suteiks stabilumo. „Jei Europa pripažįsta, kad Lietuva susitvarkė su iššūkiais ir gali būti 19 euro zonos nare, ko gero, ilgam – paskutine, tai labai stiprus signalas užsienio investuotojams, kad čia verta investuoti ir daryti verslą“, - teigė vicepirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"