TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikų šeimos – kovos lauke

2015 10 05 6:00
Įtakingų politikų artimųjų pavardės skamba prieš kiekvienus rinkimus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šį rudenį susirinkęs Seimas didžiausią dėmesį skyrė ne generalinio prokuroro kandidatūros svarstymui ar ateinančių metų biudžeto aptarimui: politikai įsitraukė į kovas dėl premjero Algirdo Butkevičiaus žento verslo teisėtumo. Istorijos, kuriose minimos įtakingų politikų artimųjų pavardės, skamba prieš kiekvienus rinkimus.

Politologo Lauro Bielinio manymu, blogiausia tokiose situacijose yra tai, jog viešųjų ryšių specialistų sumodeliuotos situacijos informaciniame lauke sukuria chaosą, kuriame pradingsta svarbūs dalykai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Seimo Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti, jos nuomone, melagingus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) nario Andriaus Kubiliaus viešus pasisakymus, esą tendencingai nukreiptus prieš premjerą A. Butkevičių. Kivirčo ugnį įžiebė žiniasklaidos publikacijos apie premjero žento Evaldo Vaitasiaus sprendimą įsigyti viešųjų ryšių bendrovės, gana sėkmingai pasirodančios valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, akcijų.

Komunikacijos konsultanto Lino Kontrimo manymu, paveikti visuomenę vertinant politiko reputaciją ypač lengvai galima panaudojant keturias istorijas: akcentuojant jo problemas dėl alkoholio, neištikimybę, prievartą prieš vaikus, taip pat – netinkamą šeimos narių elgesį.

„Visų šių keturių temų tikslas – parodyti, kaip politikas nesusitvarko savo aplinkoje, bent siekia tvarkyti valstybę. Juokingiausia, kad visuomenė niekaip nepasimoko, nesivadovauja paprasta logika, sakančia, jog pateikiamus faktus reikėtų patikrinti. Žmonės, šimts perkūnų, paklauskite patys savęs: kodėl tokias istorijas taip greitai pasigauna politiniai konkurentai? Tai pigus viešųjų ryšių triukas – pateikiama tema, ir jau kitą dieną pasirodo politikai-komentatoriai, kurie kelia ją į viešumą. Ir vis dėlto tai sulaukia atgarsio“, - LŽ teigė L. Kontrimas.

Pasitraukė iš verslo

Pastaroji istorija, kurioje parlamentinė opozicija reikalauja premjero atsakomybės dėl galbūt supainiotų viešųjų ir privačių interesų, o pats A. Butkevičius vieša vadina TS-LKD rinkimų kampanija, „toliau grindžiama purvo ir šmeižto drabstymu“, prasidėjo rugsėjo viduryje, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie premjero žento E. Vaitasius verslą. Jis balandžio mėnesį įsigijo 50 procentų viešųjų ryšių bendrovės „Ministerium“, dalyvaujančios valstybės institucijų skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, akcijų.

Vertybinius popierius E. Vaitasius perpirko iš kito bendrovės akcininko - Manto Krasausko, įsigijusio jas iš tuometinės premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio. Nei D. Kutraitės-Giedraitienės, anksčiau vadovavusio „Ministerium“ valdybai, nei A. Butkevičiaus viešose deklaracijose kaip galimas interesų konfliktas šie artimųjų įsigijimai ar pardavimai nebuvo nurodyti.

Jau kitą dieną iniciatyvos kovoti prieš galbūt egzistuojančius neskaidrius premjero ir jo žento susitarimus, proteguojant šio naująjį verslą, ėmėsi neseniai TS-LKD eiles papildęs visuomenininkas, aktyvus įvairių viešų akcijų organizatorius Tadas Langaitis, paskui ir kiti konservatoriai.

Rugsėjo pabaigoje E. Vaitasius paskelbė apsisprendęs visus 50 procentų jam priklausančių bendrovės „Ministerium“ akcijų parduoti. Dar anksčiau iš premjero visuomeninės patarėjos pareigų pasitraukė D. Kutraitė – Giedraitienė. Premjeras žiniasklaidai sakė tikįs, kad žento sprendimas atsisakyti akcijų ir pasitraukti iš skandalą sukėlusio verslo „grąžins šeimai ramybę, o opozicijai bus atimtas įrankis kurti sąmokslo teorijas“.

Naikinančios istorijos

L. Kontrimo manymu, istorijos, kuriose į viešumą keliama galbūt abejotina politiko šeimos narių veikla, ypač aktyviai taikomos rinkimų kampanijų metu. „Yra ne vienas atvejis, kai konkurentai naikinami istorijomis, sukonstruotomis remiantis pramanytais faktais. Tokį triuką vadinu ne-realybės konstravimu. Tai metodas, kai sukuriama labai vientisa ir daug atšakų turinti istorija, skambanti labai įtikinamai, bet joje iš tiesų nėra nė vieno pagrindžiamo ar tikro fakto. Tokią istoriją išnarsčius, visi joje minimi dalykai kiekvienas atskirai praranda prasmę, bet visi kartu jie sukuria galingą pasakojimą“, - LŽ sakė komunikacijos konsultantas.

Lietuvos politinio elito atstovai ne kartą murdėsi istorijose, kuriose kaip kovos įrankis naudoti jų šeimų nariai. Prieš 2012 metų rudenį vykusius Seimo rinkimus plačiai nuskambėjusiame skandale aiškintis teko tuometinei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tų metų pradžioje parlamentinei opozicijai vadovavęs A. Butkevičius viešai paskelbė informaciją, esą gautą iš bankrutavusio banko „Snoras“ darbuotojų. Kalbėta apie tai, kad neva jau po bankroto bylos „Snorui“ iškėlimo kai kurie asmenys savo indėliais, siekiančiais apie 600 tūkst. litų, padengė turėtą paskolą. A. Butkevičius tuo metu patvirtino, jog tie „kai kurie asmenys“ buvo iš valdančios daugumos giminaičių.

Jau kitą dieną I. Degutienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti A. Butkevičiaus paskleistos informacijos pagrįstumą ir jos atsiradimo aplinkybes. Netrukus į viešumą pateko informacija, neva sustabdžius banko veiklą prašymą „Snoro“ administratoriui padengti paskolą sąskaitoje turėtais pinigais galėjęs pateikti Seimo pirmininkės sūnus verslininkas Gediminas Degutis.

G. Degutis, apkaltinęs A. Butkevičių šmeižtu, kreipėsi į teismą – jis pasibaigė taikos sutartimi. Seimo opozicija, savo ruožtu, ilgą laiką reikalavo I. Degutienės atsakomybės, galbūt net atsistatydinimo, bet vėliau istorija tyliai užgeso.

Dėmesio centre - premjerai

Nemalonumų dėl pagalbos giminaičiams neišvengė ir A. Kubilius. 2009-aisiais, dėl kilusios ekonomikos krizės bankams itin sugriežtinus skolinimosi sąlygas gyventojams, tuometinis premjeras išgirdo viešas abejones dėl jo sūnui suteiktos keliašimtatūkstantinės paskolos namo statybai. Už sūnų, jau turėjusį vieną paskolą, papildomą garantą suteikė pats A. Kubilius, savo deklaracijoje pamiršęs paminėti šias operacijas.

Tuo metu A.Kubilius teigė neturįs laiko domėtis vykstančiomis statybomis, nes tai ne jo, o šeimos projektas. Vis dėlto baigęs darbą premjero poste, 2012 metais į naują namą įsikėlė A. Kubilius su žmona.

Vienas garsiausių skandalų dėl politiko artimųjų verslų skambėjo 2005-aisiais, Seimo opozicijai suabejojus tuometinio premjero Algirdo Brazausko vadovautos Vyriausybės ketinimais dėl likusių įmonės „Mažeikių nafta“ akcijų. Opoziciniai konservatoriai net kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei vykdė parlamentinį tyrimą, aiškindamiesi, ar A .Brazauskas nebus pažadėjęs „Mažeikių naftos“ akcijų Rusijos koncernui „Lukoil“ – neva už tai, kad lietuviškojo „Lukoil Baltija“ vadovo Ivano Paleičiko šeima, valdžiusi viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ (buvusi „Draugystė“) dalį akcijų, pigiai jas atiduotų Kristinai Brazauskienei.

A.Brazauskas konservatorių inicijuotą tyrimą pavadino jo, kaip žmogaus ir atsakingo valstybės pareigūno, įžeidimu. Pareiškęs nedalyvausiantis politiniame spektaklyje, 2006-ųjų pavasarį jis atsisakė premjero posto – vėliau išaiškėjo, kad tokio A. Brazausko sprendimo ir tikėjosi skandalą inicijavusi grupė asmenų, Vyriausybės vadovo poste norėjusi matyti kitą asmenį.

Neturime patirties

„Politinių kampanijų metu panaudojama viskas, kas įmanoma, o šeiminės priklausomybės santykiai tampa labai jautriu klausimu. Galbūt iš tiesų nieko blogo nebūna padaryta, bet tą temą patogu eskaluoti“, - įsitikinęs politologas L. Bielinis.

Jo manymu, akcijas, į kurias įtraukiami oponentų šeimos nariai, politikai organizuoja ne vieni patys. „Manau, prie tokių istorijų ranką vienaip ar kitaip prideda viešųjų ryšių specialistai: juk reikia sukurti situaciją, numatyti tam tikrą laiką, galimus efektus, atgarsį, todėl su jais, manau, tikrai pasitariama“, - svarstė politologas.

Pasak L. Bielinio, panašūs „žaidimai“ vyksta visame pasaulyje, tačiau senųjų demokratijų politikai yra patyrę ir įvairiems atvejams pasirengia iš anksto, tuo metu tokiose šalyse kaip Lietuva skandalingomis verčiamos istorijos sukelia didelę reakciją. „Blogiausia, kad tokiose fikcijose gali paskęsti tikri nusižengimai: viešųjų ryšių specialistų sumodeliuotų istorijų gausa gali informaciniame lauke sukurti chaosą, kuriame pradingsta tai, kas yra realiai svarbu“, - kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"