Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Politikų užkalbėjimai atlyginimų nekeičia

 
2017 08 10 9:30
Erlendo Bartulio nuotrauka

Nors nuo liepos mėnesio įsigaliojus naujam Darbo kodeksui už kvalifikuotą darbą privalu mokėti didesnę nei minimalią algą, dalis darbdavių tebesiūlo „minimumą“ arba atlyginimus tik šiek tiek kilstelėjo. Seime aiškinama, kad valstybė negali nustatyti algų, o dalis darbuotojų dar neatsikratė „vergo sindromo“.

Minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nereikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Tačiau Lietuvos darbo biržai (LDB) atlikus laisvų darbo vietų monitoringą paaiškėjo, kad dešimtadalyje skelbimų, kuriuose ieškomi kvalifikuoti darbuotojai, vis dar siūlomas 380 eurų popieriuje atlyginimas.

Kai kurie darbdaviai už specifinių įgūdžių reikalaujantį darbą siūlo atlyginimą, keliais ar keliasdešimt eurų didesnį už „minimumą“. Pavyzdžiui, viena Jurbarko mokykla ieško mokytojo padėjėjo pusei etato. Siūloma alga – 196 eurai neatskaičius mokesčių, kai „minimumas“ už pusę etato yra 190 eurų. Marijampolėje ieškoma patyrusio buhalterio, turinčio aukštąjį (kolegijos) išsilavinimą, kuris sutiktų dirbti už 400 eurų popieriuje algą, ir panašiai.

Statistika pagerėjo

LDB Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, nuo liepos mėnesio įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, apie 10 proc. skelbimų kvalifikuotiems darbuotojams buvo nurodyta MMA. Prieš metus, 2016 metų liepą, tokių skelbimų buvo apie 30 procentų.

LDB duomenimis, birželio mėnesį kvalifikuotiems darbuotojams siūlomas vidutinis darbo užmokestis buvo 630 eurų, o liepos mėnesio vidurkis – 30 eurų didesnis, t. y. vidutinė siūlyta alga siekė 660 eurų. Tiesa, tai tik skelbimuose nurodomas ir į darbo sutartį būtent toks nebūtinai įrašomas atlyginimo dydis.

„Vidutinio atlyginimo dydį lemia daug faktorių: ūkio sektorius, veiklos pobūdis, įmonės dydis, personalo politika įmonėje ir panašiai. Taip pat didelę įtaką turi teritorija, kurioje veikia įmonė. Paprasčiausiai galima palyginti šalyje veikiančias prekybos įmones, kuriose fiksuojami mokamo vidutinio atlyginimo skirtumai“, – aiškino M. Jankauskienė.

Atspindi realią situaciją

Už įstatymų nepaisymą darbdaviams gresia nuobaudos. Jei bus matyti, kad naujosios Darbo kodekso nuostatos dėl kvalifikuoto darbo apmokėjimo piktybiškai nesilaikoma, žadama imtis priemonių. Tačiau atsakingos valstybės institucijos pirmiausia ketina įspėti verslą.

Eglė Radišauskienė: "Jei žmogus mano, kad jam per mažai padidino algą, nors jo darbas yra kvalifikuotas, jis visada gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė LDB statistikos nevertino kaip didelės tragedijos ir pridūrė, kad anksčiau rezultatai buvo gerokai prastesni. Kartu ji sakė matanti, kad „ūkis tvarkosi ir einama link didesnių algų“. „Tikrai netikėjau, kad pirmą mėnesį pasieksime maksimalų rezultatą, staiga visiems didės darbo užmokestis ir niekur nebebus MMA. Tačiau sakyčiau, kad tendencijos yra visiškai teigiamos. Palyginti su pernai metų liepa, kai 30 proc. skelbimų siūlyta minimali alga už kvalifikuotą darbą, dabar tokių turime tik dešimtadalį. Tai tikrai vertinu teigiamai“, – pažymėjo ji.

Tai, kad dalyje skelbimų už kvalifikuotą darbą siūlomas nedaug už „minimumą“ didesnis atlyginimas, E. Radišauskienės nuomone, tiesiog atspindi realią situaciją Lietuvoje. Anot viceministrės, mokykla, mokytojo padėjėjui siūlanti 196 eurų darbo užmokestį, galbūt tiesiog neturi galimybės šiuo metu mokėti daugiau, be to, gal nori iš pradžių pažiūrėti, ar žmogus bus tinkamas toms pareigoms. Tai esą nereiškia, kad kojas apšilęs darbuotojas vėliau neuždirbs daugiau. „Nenorėkime iš karto ateiti ir gauti tūkstantį eurų manant, kad tai tėra startas. Ar vienas, ar du eurai, tikrai nesivelčiau į tokį vertinimą, tiesiog pasakyčiau, kad yra tendencijų didėti. Jei žmogus mano, kad jam per mažai padidino algą, nors jo darbas yra kvalifikuotas, jis visada gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – tvirtino E. Radišauskienė. Ji pridūrė, kad viliasi, jog ilgainiui algos pradės augti po 7 proc. kasmet.

Tomas Tomilinas: "Bėda, kad žmonės net nepaklausia savo darbdavių: „O kada man pakelsi algą?“, nes bijo jų. Įstatymu tos baimės neišvarysi."

Ne karalių ir gensekų laikai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas įsigaliojusio naujo Darbo kodekso pažeidimus vertina neigiamai. „Ir nemanau, kad mokėti daugiau negu „minimumą“ bent jau tais keliais eurais yra problema. Iš tikrųjų neįmanoma įstatymu tiksliai nustatyti, kiek darbdavys turi mokėti darbuotojui, nes tą kainą nustato rinka. Mes kaip valstybė galime nustatyti minimalią algą ir tai, kad ji gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – aiškino jis.

T. Tomilino teigimu, nuostata dėl mokėjimo už kvalifikuotą darbą yra simbolinė ir į Darbo kodeksą buvo įtraukta siekiant paskatinti diskusijas apie atlyginimus. „Mūsų didžioji problema, kad žmonės net nekvestionuoja tų algų, ateina ir dirba pagal vergo sindromą – kiek pasako, už tiek ir sutinka. Va kur yra bėda. Bėda, kad žmonės net nepaklausia savo darbdavių: „O kada man pakelsi algą?“, nes bijo jų. Įstatymu tos baimės neišvarysi. Ją galima išvaryti tik bendru veikimu, jei pasiseks vienai žmonių grupei. Pavyzdžiui, pareigūnams pasisekė, jų algos pradėjo didėti. Kodėl? Todėl, kad jie susivienijo ir elgiasi teisingai, kaip ir turėtų elgtis bet kurios profesijos atstovai“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis tikino, kad kolektyviai derantis dėl darbo užmokesčio padidinimo galima pasiekti gerų rezultatų. Esą kai su darbdaviu derasi keli darbuotojai, jie tesusiderės kelis eurus, o kai keliasdešimt – galima susitarti ir dėl kelių šimtų eurų padidinimo. „Toks yra rinkos ekonomikos mechanizmas. Mes gi nenorime grįžti į planinę ekonomiką, kur viską nustatydavo karalius arba gensekas saulė“, – sakė T. Tomilinas.

Gražina Gruzdienė: "Deja, padėtis nenormali, Vyriausybė nededa pastangų, nes jeigu būtų norėjusi ir vykdžiusi darbo užmokesčio politiką, tai būtų buvę seniai sutvarkyta.“

„Minimumas“ – kaip pasityčiojimas

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pabrėžė, kad nė viena Vyriausybė neturėjo darbo užmokesčio politikos. Todėl susiklostė dramatiška situacija, kad apie penktadalį darbuotojų (daugiau kaip 220 tūkst. žmonių) gauna MMA, nors kitose Europos Sąjungos valstybėse tokių žmonių yra vos keli procentai. „Vadovaujamasi stebuklingu pasakymu, kad viską sureguliuos rinka. Todėl ir turime tokią situaciją bei didelę emigraciją. Deja, padėtis nenormali, Vyriausybė nededa pastangų, nes jeigu būtų norėjusi ir vykdžiusi darbo užmokesčio politiką, tai būtų buvę seniai sutvarkyta“, – tikino profsąjungų atstovė.

Nors laimindami liberalesnį Darbo kodeksą politikai tikino, jog lankstesni darbo santykiai padės sukurti daugiau naujų darbo vietų, o tai lems ir atlyginimų didėjimą, G. Gruzdienė abejojo, kad tokie žodžiai taps realybe. Anot jos, kol kas atlyginimai nedidėja, be to, klausimas, ar atsiras kokybiškų darbo vietų. „Kokybiška darbo vieta reiškia, kad žmogus uždirba pakankamai savo ir šeimos oriam gyvenimui. Apie minimalią algą jau ir nusibodo kalbėti, ji nieko neužtikrina, tai yra pasityčiojimas“, – įsitikinusi ji.

Kartu G. Gruzdienė minėjo, kad Vakarų Europos šalyse net nekvalifikuoti darbininkai uždirba orius atlyginimus, jų gyvenimo kokybė yra visai kitokia nei tokį patį darbą dirbančių Lietuvos gyventojų.

Jonas Guzavičius: "Jokiame dokumente nėra apibrėžta, kiek daugiau turėtų būti mokama kvalifikuotiems darbuotojams."

Algas nugnyba „šešėlis“

Kaip sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius, logiška tai, kad MMA būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau jokiame dokumente nėra apibrėžta, kiek daugiau turėtų būti mokama kvalifikuotiems darbuotojams. „Tai iš tiesų gali būti tik keletu eurų daugiau ir nebus pažeistas joks įstatymas“, – pažymėjo jis.

Kartu J. Guzavičius tikino, kad kalbant apie mažus atlyginimus reikia turėti minty „šešėlio“ mastą. Pavyzdžiui, vidutiniai darbo užmokesčiai kai kuriose statybos įmonėse siekia 400–600 eurų, nes įforminama ne visa darbo diena ir pan., ir taip piktnaudžiaujama. Todėl, LPK viceprezidento nuomone, reikėtų įvesti specialią sąlygą, kad valstybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti tik tos įmonės, kuriose mokamas darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 80–90 proc. tos šakos, regiono vidutinio atlyginimo.

Pasak J. Guzavičiaus, vidutinių atlyginimų statistiką blogina darbo užmokestis viešajame sektoriuje (mokyklose, bibliotekose, gydymo įstaigose ir pan.). „Dėl to turime mažą vidutinį atlyginimą. Bet, pavyzdžiui, Vilniuje, statybos įmonėje, specialistas nedirba turbūt be 1,5 tūkst. eurų į rankas“, – svarstė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"