TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinės deklaracijos emigrantų nestabdo

2015 07 27 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, iš Lietuvos emigravo penkiais tūkstančiais žmonių daugiau. Valdantieji stabdyti išvažiuojančiuosius įsipareigojo net Nacionaliniu susitarimu, tačiau patys pripažįsta, kad be konkrečių darbų jis liks tuščia deklaracija.

Statistikos departamentas skelbia, kad šiemet emigrantų iš Lietuvos skaičius padidėjo daugiau nei 5 tūkstančiais: per šešis pirmuosius šių metų mėnesius emigravo 22 600, pernai per tą patį laikotarpį - 17 tūkstančių žmonių. Iš viso per praėjusius metus išvyko 36,6 tūkst. Lietuvos piliečių. 2013 metais išvažiavo 38,8 tūkst. žmonių, 2012-aisiais - net 41 tūkstantis.

Prieš mėnesį Seime valdančiosios Socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos žaliųjų partija pasirašė „tvarkiečių“ inicijuotą Nacionalinį susitarimą, kuriame emigracija įvardijama kaip nacionalinė problema. Pasirašiusiosios partijos kelia tikslą artimiausiais metais per pusę sumažinti emigracijos mastą bei pasiekti, kad po dešimtmečio Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių, o emigracijos srautų rodiklis per 2015-2020 metus sumažėtų nuo 18 iki 9 procentų.

Ar šiuos tikslus pavyks įgyvendinti, abejoja ne tik susitarimo nepasirašę opozicinės partijos, bet ir jam pritarę valdančiųjų atstovai.

Pasigenda konkrečių siūlymų

„Pasirašytas susitarimas, mano supratimu, yra politinė deklaracija, parodanti, kad ją pasirašiusios partijos pripažįsta egzistuojant problemą ir ketina šia kryptimi realiai dirbti, bet ne daugiau. Jeigu susitarimas nebus toliau pildomas, išplečiamas iki konkrečių veiklos planų pagal sritis, nebus kompleksiškai sprendžiami organizaciniai, finansiniai, įstatymų leidybos ir kiti klausimai, jis ir liks deklaracija, išdidžiai plazdenančia vėjyje, bet neduodančia jokių konkrečių rezultatų. Kol kas konkrečių programų rengimo bent jau iš susitarimo iniciatorių dar nesu girdėjęs“, - „Lietuvos žinioms“ teigė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Nacionalinio susitarimo iniciatorius – partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas savo ruožtu tvirtino, jog naujausi Statistikos departamento duomenys kaip tik ir rodo, jog įsipareigojimai dėl emigracijos srautų valdymo ne tik reikalingi, bet jau ir vėluojantys.

„Mūsų partijos 2012 metų rinkimų programoje buvo įrašytas siekis, kad Seime atsirastų Migracijos komitetas – skėtinė organizacija, kuri aprėptų visus su šia tema susijusius klausimus. Politiškai susitarti nepavyko: prieš kelias savaites Seime buvo sukurta tik Migracijos komisija. Dėl įvairių biurokratinių, politinių ir kitokių nesusikalbėjimų ar vienas kito negirdėjimo procesas šią kadenciją vėlavo beveik trejus metus, o apskritai – 25 metus. Dėl to apgailestauju, bet šios kadencijos Seime „tvarkiečių“ yra vienuolika – ne visuomet tai, ką mes siūlome, pasiekia koalicijos partnerių ausis ir būna įgyvendinama“, - aiškino jis.

Rūpinsis neįtakinga komisija

R. Paksas įsivaizduoja, kad būtent Migracijos komisija – itin nedidelį politinį svorį turinti parlamentinė institucija – turės vykdyti konkrečius emigracijos stabdymo veiksmus: identifikuoti svarbiausias problemas, kurti planus, rengti teisės aktų projektus, ieškoti finansų, pasitelkdama šiam darbui įvairių ministerijų darbuotojus bei vietos ir užsienio ekspertus.

„Taip gims dokumentai, kuriuos reikės įgyvendinti, paprašant, kad atsakingi asmenys, nenorintys to daryti, arba pasitrauktų, arba dirbtų“, - aiškino „tvarkiečių“ vadovas.

Tiesa, politikas pripažįsta, kad parlamentiniu lygmeniu komisija yra silpnesnė nei komitetas. „Suprantu, kad komisijos siūlymai nėra įpareigojantys nei atskiroms ministerijoms, nei Vyriausybei, bet jos sprendimai gali, privalo ir taps – tuo tikiu – įstatymų, Vyriausybės nutarimų projektais, atskirų institucijų norminiais aktais. Tai bus skėtinė organizacija, kuri identifikuos visas problemas ir bandys siūlyti sprendimus“, - lūkesčius dėstė R. Paksas.

Turėjo pasirūpinti Vyriausybė

Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis, savo ruožtu, tvirtino, kad įvairių deklaracijų ir nacionalinių susitarimų per Nepriklausomybės metus buvo prikurta tiek, kad „stalčiai nebeužsidaro“.

„Emigracijos problema iš tiesų labai aktuali, ją būtinai reikia spręsti. Jei bus pasiūlyti konkretūs žingsniai, mūsų partija iš visų jėgų prisidės juos įgyvendinant. Tačiau darbas turi būti realus – lozungą ir vėliavą jau turime, dabar reikia konkrečių veiksmų“, - aiškino jis.

Pastarojo Nacionalinio susitarimo perspektyvomis abejoja ir jo nepasirašiusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Pasak jo, šiame dokumente nėra racionalių siūlymų – tai įvairių deklaracijų, nepagrįstų konkrečiais planuojamais veiksmais, ir šūkių rinkinys.

„Ši valdančioji koalicija dirba jau trejus metus, reikiamus sprendimus be jokių nacionalinių susitarimų ji galėjo priimti jau anksčiau. Dabartinė situacija tik patvirtina, kad aptakiomis deklaracijomis realaus gyvenimo nepakeisime. Kurioziškai atrodo, kai Vyriausybės kadencija jau persirito į antrą pusę, iki rinkimų belieka metai, ir būtent dabar atsiranda deklaracijos, kurios neturi jokios praktinės vertės“, - aiškino opozicijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"