TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinės intrigos tuština įmonės kišenę

2015 10 29 6:00
Viešojoje erdvėje VAATC neretai įvardijamas kaip viena įmonių, kur pynėsi politikų intrigos ir ambicijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinės savivaldybės valdomas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) jau seniai garsėja ne savo veiklos rezultatais, bet nuolatinėmis politinėmis intrigomis ir jų nulemta darbuotojų kaita. Vien šiemet VAATC turi jau ketvirtą direktorių, o įvairioms kompensacijoms už kadrinius sprendimus paklojo beveik 50 tūkst. eurų.

Nuo 2003 metų, kai aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės atliekų tvarkymo projektui vykdyti įsteigė VAATC, kurio strateginis tikslas – atliekų rūšiavimo gamyklos projekto, vertinamo 34,754 mln. eurų, įgyvendinimas, šiai įmonei vadovauja jau dešimtas direktorius. Juo prieš mėnesį tapo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus bendražygis, buvęs teisingumo viceministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Tomas Vaitkevičius.

Nuolatinė VAATC darbuotojų kaita, kaip teigiama, neretai lemiama politinių interesų, tuština įmonės kišenę. Vien šiemet centras išeitinėms kompensacijoms skyrė 11,8 tūkst. eurų, kompensacijoms už priverstines pravaikštas, kurias gavo mėginti atleisti, bet grįžę darbuotojai, – 34,6 tūkst. eurų.

„Viešojoje erdvėje VAATC neretai įvardijamas kaip viena įmonių, kur pynėsi politikų intrigos ir ambicijos. Dėl to vyko nesveikai dažna vadovų kaita. Mano požiūriu, bendrovėje reikėtų griežtai atriboti vadybinius veiksmus nuo politinių sprendimų ir politikavimo, nes jie kenkia ir VAATC reputacijai, ir, svarbiausia, veiklos rezultatams“, – LŽ sakė VAATC nepriklausomas valdybos narys ekonomistas Ramūnas Peciulevičius.

Pažeidimo taisyti neskuba

Pastarąjį kartą kompensaciją už priverstines pravaikštas, sudarančią keturis darbuotojo vidutinius atlyginimus, tai yra beveik 11 tūkst. eurų, VAATC išmokėjo vasaros pabaigoje. Ji buvo skirta šiuo metu įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas einančiam Sauliui Matulioniui. Su juo VAATC ginčas, pasiekęs ir teisėsaugos institucijas, truko nuo metų pradžios.

Prieš mėnesį Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto tyrimo išvadose buvo konstatuota, kad laikinai įmonės vadovės pareigas ėjusi tuometė VAATC Teisės tarnybos vadovė Lijana Plaščinskaitė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, priimdama sprendimus dėl S. Matulionio. Tą patį LŽ patvirtino ir Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė, kurios pavaduotoja Vylūnė Urbonienė šiuo metu pirmininkauja VAATC valdybai.

„VAATC nuo rugsėjo 21 dienos vadovauja valdybos paskirtas direktorius T. Vaitkevičius. Jis ir priims sprendimus šiais klausimais“, – teigė A. Vaitkunskienė.

Įmonės vadovas T. Vaitkevičius neatsakė į klausimą, ar įmonė ketina iš S. Matulionio išsireikalauti jam išmokėtą kompensaciją, taip pat – ar sutinka, kad šis darbuotojas toliau eitų jo pavaduotojo pareigas. „Trumpas darbo su S. Matulioniu laikotarpis dar neleidžia daryti apibendrinimų dėl jo kompetencijos ir gebėjimų, tačiau, be abejo, iki tol buvę įvykiai bei jų vertinimo procesai turi įtakos bendrovės veiklai bei pastangoms nukreipti ją į ateitį“, – tikino jis.

Tarp Sauliaus Matulionio užtarėjų pirmiausia minimas Vilniaus tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius./LŽ archyvo nuotrauka

Nustebino kompensacijos dydis

VAATC Gamybos proceso tarnybai vadovavęs S. Matulionis susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu su tuomečiu įmonės vadovu Broniumi Pavilansku pasirašė paskutinę šio darbo dieną – šių metų sausio 30-ąją. Pagal šį susitarimą mažiau nei metus VAATC dirbusiam S. Matulioniui turėjo būti išmokėta aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Įmonės tinklalapyje nurodoma, kad šių metų pirmąjį ketvirtį VAATC tarnybų vadovų paskirtasis mėnesinis darbo užmokestis siekė 1915 eurų, vadinasi, pagal susitarimą nė metų nedirbusiam S. Matulioniui turėjo būti išmokėta didesnė nei 15 tūkst. eurų kompensacija. Be to, jam prieš paliekant įmonę buvo leista pasinaudoti beveik mėnesio trukmės kasmetinėmis atostogomis, o per jas – iki vasario 27 dienos – važinėti tarnybiniu automobiliu, naudotis degalų kortele, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ir panašiai.

„Jeigu būtų įvykdytas bendrovės direktoriaus B. Pavilansko įsakymas, kur buvo nurodoma, kad su darbuotoju S. Matulioniu nutraukiami darbo santykiai šalių susitarimu, išmokant 8 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją, būtų nepagrįstai didinamos bendrovės sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu“, – rugsėjį konstatavo Vilniaus savivaldybės auditoriai.

Vasario 3-iąją VAATC naujuoju direktoriumi patvirtintas Lukas Andronavičius savo pirmtako sprendimus, kaip pažeidžiančius įmonės interesus, apskundė teismui, taip pat, siekdamas nemokėti didžiulės išeitinės kompensacijos, atsisakė atleisti S. Matulionį iš darbo ir jau nuo vasaros pradžios, kai pasibaigė darbuotojui suteiktas nedarbingumo laikotarpis, pradėjo jam žymėti pravaikštas.

Tuo pat metu VAATC vadovas bandė išsireikalauti iš S. Matulionio ilgą laiką negrąžintą bendrovės turtą – automobilį, mobilųjį telefoną ir pan. Kadangi darbuotojas iš karto jo grąžinti neprisirengė, L. Andronavičius balandžio mėnesį kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonės turto pasisavinimo. Kaip LŽ informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris, šis tyrimas atliekamas Vilniaus apylinkės prokuratūroje.

„Kol ėjau pareigas, S. Matulionis ilgą laiką turėjo nedarbingumo lapelį, darbe nesirodė, susisiekti su juo buvo neįmanoma – nei elektroniniu paštu, nei įteikti dokumentų per antstolius. Komunikacija buvo sudėtinga, ko iš tiesų S. Matulionis nori – neaišku, todėl laukėme teismo sprendimo“, – pasakojo L. Andronavičius.

S. Matulionis savo ruožtu LŽ tikino manantis, kad VAATC direktoriaus sprendimai dėl jo buvo nulemti „asmeniškumų ir tuomečio direktoriaus neigiamo nusistatymo kai kurių darbuotojų atžvilgiu“.

Pelningos sugrįžtuvės

L. Andronavičius iš VAATC pasitraukė liepos pabaigoje, jo teigimu, nejausdamas šimtaprocentinio bendrovės valdybos palaikymo. Laikinai vadovauti įmonei paskirta L. Plaščinskaitė, nors VAATC valdyba jai suteikė įgaliojimus tik vykdyti prioritetiniu pripažinto Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginio statybos projektą, ėmėsi kitų sprendimų. Jos iniciatyva VAATC nutraukė bylinėjimąsi su S. Matulioniu, o netrukus, rugpjūčio 18 dienos sprendimu, jis grįžo dirbti į įmonę – eiti tuo metu laisvas buvusias direktoriaus pavaduotojo pareigas, kartu gaudamas solidžią kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

„Pabrėžtina, kad iki šių metų rugpjūčio mėnesio nebuvau atleistas, todėl klaidinga manyti, kad buvau priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. VAATC vadovybei pasiūlius ginčą užbaigti taikiai, sutikau dirbti toliau, tik eiti kitas pareigas. Šiuo atveju, manau, abi ginčo šalys priėmė teisiškai motyvuotą ir ekonomiškai pagrįstą sprendimą“, – LŽ teigė S. Matulionis.

VAATC kalbama, kad S. Matulionis, taip sėkmingai grįžęs į aukštas pareigas, turi politinį užnugarį įmonės stebėtojų taryboje, kurios 7 iš 14 narių yra deleguoti Vilniaus savivaldybės. Šio darbuotojo užtarėjai, tarp kurių pirmiausia minimas Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius, kaip teigiama, turėjo įtakos, kad iš VAATC pasitrauktų didžiulės išeitinės kompensacijos S. Matulioniui iš įmonės lėšų nenorėjęs mokėti L. Andronavičius – esą jis buvo ankstesniojo mero Artūro Zuoko statytinis.

„Vadinti mane A. Zuoko žmogumi būtų galima tik todėl, kad įmonės direktoriumi tapau jam vadovaujant Vilniui. Bet tokiu atveju visų savivaldybės įmonių vadovai, paskirti dirbant konkrečiam merui, turėtų būti laikomi jų globotiniais. VAATC prieš tai dirbau 2,5 metų, ėjau įvairias pareigas, pamažu kilau karjeros laiptais. Mane direktoriumi, kaip supratau, pasirinko todėl, kad žinojau įmonės situaciją, dirbau su vykdomais projektais, mačiau ateities perspektyvas. Žinoma, girdėjau įvairių kalbų, bet nenoriu veltis į užkulisinius žaidimus: dalis VAATC valdybos narių mane palaikė, dalis pasisakė už tai, kad pasitraukčiau, bendras balsavimas buvo už atleidimą, todėl išėjau“, – aiškino L. Andronavičius.

Vadina keista istorija

V. Urbonavičius, kalbėdamas su LŽ, neslėpė žengęs žingsnių, kad L. Andronavičiaus neliktų VAATC. „Tą direktorių lyg ir norėjo išsaugoti VAATC stebėtojų tarybos pirmininkas Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, bet mes nuėjome pas merą R. Šimašių ir įtikinome jį kitaip. Man buvo įspūdis, kad ta komanda, nesusipažinusi su situacija, bandė žengti kažkokius žingsnius“, – aiškino politikas.

Pasak jo, L. Andronavičius, atsisakęs atleisti S. Matulionį iš darbo su didžiule kompensacija bei kreipęsis į teisėsaugą dėl šio asmens galbūt pasisavinto įmonės turto, taip bandė „iškrapštyti“ pavaldinį, nemokėdamas jam anksčiau sutartų sumų. „Jei žmogus nori išeiti iš darbo – kodėl jo neatleisti? Apie bylas turėtų kalbėti teisėsauga, bet kai aš dėl to bendravau su laikinąja įmonės vadove, ji sakė, kad ten viskas gerai“, – tikino V. Urbonavičius.

Nepriklausomo VAATC valdybos nario R. Peciulevičiaus teigimu, ši istorija yra keista nuo pat pradžių – tiek kalbant apie sprendimą mokėti aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją vos metus dirbusiam žmogui, tiek paskui skirti 4 mėnesių kompensaciją už esą priverstines pravaikštas bei skirti jį į aukštas pareigas.

„Paskutiniame VAATC valdybos posėdyje, nagrinėjant savivaldybės audito ataskaitą, buvo kalbama apie tai, kad įmonės administracija turėtų pateikti veiksmų planą, kaip ketina taisyti padėtį. Iškėliau siūlymą, kad planuodamas sprendimus, taip pat ir dėl S. Matulionio, VAATC administracijos vadovas turėtų valdybai pateikti aiškią ataskaitą, kokius veiksmus jis ketina atlikti kiekvienu konkrečiu atveju ir kada: jei yra nustatyta, kad kažkas vyko neteisėtai, išmokėtos lėšos turi būti sugrąžintos bendrovei, o kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Deja, valdybos nariai neįsiklausė į mano mintį ir patvirtino aptakų administracijos veiksmų planą su įsipareigojimais „gilintis“, „imtis priemonių“ ir panašiai“, – kalbėjo jis.

. . .

VAATC vadovų kaita

2003 04 29–2007 05 07 – Jurijus Valiūnas

2007 07 07–2010 04 15 – Gintaras Čiukauskas

2010 04 16–2011 02 07 – l. e. p. Osvaldas Markevičius

2011 02 07–2012 03 22 – Juozas Šiaudinis

2012 03 22–2013 10 29 – Nerijus Žilius

2013 10 29–2014 02 03 – l. e. p. Osvaldas Markevičius

2014 02 03–2015 01 30 – Bronius Pavilanskas

2015 02 03–2015 07 31 – Lukas Andronavičius

2015 07 31–2015 09 21 – l. e. p. Lijana Plaščinskaitė

Nuo 2015 09 21 – Tomas Vaitkevičius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"