TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinės įtakos vaistų rinkoje

2012 10 22 7:41
Ritos Stankevičiūtės, LŽ archyvo ir Piotro Romančiko (ELTA) nuotraukos/Sunkioms ligoms gydyti reikiamus brangius vaistus centralizuotai perkanti valstybė pildo interesų grupių kišenes.

Grupė politikų ir valdininkų, pavaldžių sveikatos apsaugos ministrui, centralizuotai perkamiems vaistams skirsto šimtus milijonų litų. Juos pasidalija kelios tarpininkų bendrovės. Seimas padėties keisti nesiima: pergalės besitikinčios partijos Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) įtraukė į geidžiamiausiųjų sąrašą.

Seimo valdyba į kadenciją baigiančių parlamentarų darbotvarkę taip ir neįtraukė jau ne pirmą kartą teiktų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų, nors to oficialiai prašė Antikorupcijos komisija (AK). Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) darbo grupės parengtame projekte siūloma Valstybines ligonių kasas (VLK), valdančias maždaug 4 mlrd. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, atskirti nuo SAM. Drauge būtų skaidrinama šių institucijų vykdoma centralizuota vaistų pirkimo sistema, kurią ne kartą kritikavo prezidentūra ir su korupcija kovojančios organizacijos.

Seimo SRK darbo grupės parengtame projekte teigiama, kad neatskyrus VLK nuo SAM išvengti interesų konflikto neįmanoma. Šiuo metu susiklostė situacija, kai SAM, pagrindinė sveikatos sistemos politikos formuotoja, yra ir daugelio sveikatos apsaugos įstaigų steigėja, o kartu - joms atitenkančių PSDF lėšų skirstymo koordinatorė. VLK, milijardinių lėšų valdytoja, yra tapusi SAM padaliniu, ministro įsakymu organizuojančiu viešųjų pirkimų konkursus pagal aukštesnės institucijos parengtus sąrašus ir numatytas sumas.

Didžiausia problema įžvelgiama dėl to, kad centralizuotai perkamų vaistų (jiems kasmet skiriama 150-200 mln. litų PSDF lėšų) konkursuose daugiau kaip 80 proc. prekių, numatytų įsigyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, perkama iš monopolinių tiekėjų, ir tos pačios įmonės metai iš metų susisemia didžiausią dalį lėšų, o valstybė naudos - realaus kainų mažėjimo - taip ir nesulaukia.

A.Sasnauskas siūlo, kad monopolininkų tiekiami vaistai būtų įsigyjami kaip strateginės prekės.

Ministerijos ranka

Šiuo metu SAM, vadovaujama nesėkmę per šiuos Seimo rinkimus patyrusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovo Raimondo Šukio, rengia naują centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą. 2013 metams šiems įsigijimams, kaip ir šįmet, ketinama skirti 143,291 mln. litų PSDF lėšų.

Kokius vaistus pirkti centralizuotai, svarsto SAM ministro įsakymu sudaryta Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo komisija. Dar prieš kelis mėnesius komisijoje, vadovaujamoje viceministrės Noros Ribokienės, kaip ir ministras, priklausančios LiCS, dirbo 4 SAM, 4 VLK ir 1 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT), irgi pavaldžios SAM, atstovai.

Prieš pat rinkimus, rugpjūčio 28 dieną, ministras R.Šukys įsakymu šią struktūrą pervadino į Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją, taip pat gerokai pakeitė jos sudėtį. Dabar instituciją, kurios balsas yra itin svarbus skirstant didžiules lėšas, sudaro net 7 SAM darbuotojai, 2 VLK, 1 VVKT ir 1 pacientų organizacijos atstovas.

Svarbus vaidmuo, kokie vaistai atsidurs centralizuotai perkamųjų sąraše, tenka ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (PSDT), sudaromai taip pat ministro įsakymu ir vadovaujamai SAM viceministrės Janinos Kumpienės.

"PSDP sudaro 15 žmonių, iš jų 11 - medikai, dažniausiai - įstaigų, kurių steigėja yra SAM, vadovai. Kaip žinome iš žiniasklaidos pranešimų, jie neretai yra susiję su farmacijos bendrovėmis, jų iniciatyva keliauja po užsienio šalis ir panašiai", - LŽ aiškino Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas.

Būtent nuo šių dviejų institucijų priklauso, kokie vaistai bus įsigyjami - jų sprendimų pagrindu ministras rašo įsakymą VLK pradėti viešuosius pirkimus.

"Ar sprendimai išties priimami vadovaujantis tik ekspertų nuomone, ar yra ir lobistų įtaka, ar veikia pačios ministerijos interesai, sunku pasakyti. Tačiau aiškėja, kad didžioji dalis konkrečių vaistų tiekėjų yra monopolininkai, nuolat pirkimuose laimintys didžiules sumas. Šį uždarą ratą reikia suardyti, tik gaila, kad partijos prieš rinkimus nutyla", - tvirtino A.Matulas.

R.Šukio vadovaujama SAM nemato problemos, kad centralizuotai įgyjamų priemonių konkursus nuolat laimi tos pačios įmonės.

Pirkimų lyderiai nesikeičia

Centralizuotai perkamiems vaistams kasmet skiriamos sumos sudaro 150-200 mln. litų. Nuo praėjusių metų šios lėšos atskirai skelbiamais ministro įsakymais dar gerokai padidinamos, pasinaudojant PSDF rezervu. Pernai centralizuotiems vaistų pirkimams prie nustatytos 144 mln. litų sumos buvo pridėta dar beveik 56 mln. litų, šįmet - daugiau kaip 7 mln. litų.

Oficialiais duomenimis, VLK, organizuodama viešuosius pirkimus pagal SAM ministro patvirtintą centralizuotai perkamų vaistų sąrašą, 2009 metais turėjo 95 proc. visų medikamentų įsigyti iš monopolinių tiekėjų. 2010 metais tokie pirkimai sudarė 85 proc., 2011-aisiais - 83 proc., šįmet - 87 proc. visų įsigijimų.

Seimo AK gauti duomenys rodo, kad pastarųjų metų centralizuotų pirkimų lyderės yra bendrovės "Vitafarma" ir "Armila", susižeriančios didžiąją dalį numatytų lėšų. "Armila" yra didelė tarptautinė kompanija, "Vitafarma" - vos kelis darbuotojus turinti įmonė nedidelėmis vidaus išlaidomis ir motyvuojanti savo galimybę pasiūlyti mažiausias kainas.

"Vitafarmos" dalis bendroje centralizuotai perkamų vaistų sistemoje nuolat auga. 2010-aisiais iš šios bendrovės centralizuotai vaistų įsigyta už 55 mln. litų, tai yra už 40 proc. visiems pirkimams numatytos sumos. Be to, konkursuose, kuriuose varžėsi keli dalyviai, ši įmonė laimėjo pardavimų vos už 6 mln. litų - kita suma pelnyta esant vieninteliu konkurso dalyviu. Artimiausia "Vitafarmos" konkurentė "Armila" tuo metu pardavė vaistų už 10,4 mln. litų, dar penkios bendrovės gavo užsakymų, siekiančių 1-4 mln. litų.

Pernai "Vitafarmos" tiekiami medikamentai valstybei kainavo 69 mln. litų (varžantis su kitais dalyviais, surinkta vos daugiau kaip 50 tūkst. litų), "Armilos" - 18 mln. litų. Šįmet atitinkamai "Vitafarma" laimėjo pirkimų už 50 mln. litų (visais atvejais ji buvo vienintelė konkursų dalyvė), "Armila" - 3,5 mln. litų.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad šiuose konkursuose dalyvauja ne vaistų gamintojai, bet didžiąja dalimi tarpininkai. Savo prekes centralizuotai pirkti siūlo tik bendrovė "Johnson & Johnson" ir pastaraisiais metais "GlaxoSmithKline Lietuva", pernai laimėjusi konkursų už 5 mln. litų, šįmet - už kiek daugiau nei 60 tūkst. litų.

Korupcijos židinys

Centralizuota vaistų pirkimo sistema Lietuvoje buvo įdiegta dar 1997 metais, tvirtinant, kad ji leis gerokai sumažinti valstybės įsigyjamų brangių ir itin sunkioms ligoms gydyti skirtų medikamentų kainas. Tačiau jau 2008-aisiais pasipylė įspėjimai ir iš VLK, ir iš farmacijos kompanijas vienijančių organizacijų dėl sistemą uzurpavusių monopolininkų - perpardavinėtojų, lemiančių, kad vaistų kainos nemažėja, kaip tikėtasi.

VLK tuo metu pasiūlė išeitį - centralizuotai vaistus pirkti ne iš tarpininkų, bet tiesiogiai iš gamintojų. SAM atsakymas buvo konkretus: tokiu atveju pareigūnams atsivertų galimybė proteguoti vienus ar kitus vaistų gamintojus, o perkant iš didmenininkų, medikamentų galima įsigyti pigiau, nes tarpininkai, veikdami daugelyje šalių, esą gali susitarti dėl didesnių nuolaidų.

SAM nesustabdė net prezidentūros iniciatyva pradėtas tyrimas gavus skundą, kuriame centralizuotas vaistų pirkimas buvo įvardytas didžiausiu korupcijos židiniu sveikatos apsaugos sistemoje. Anoniminiai skundo autoriai tvirtino, jog už centralizuotai perkamų vaistų sąrašo sudarymą atsakingos institucijos susitaria su vaistų platinimo bendrovėmis, kad konkretus vaistas būtų įtrauktas į perkamųjų sąrašus, ir už tai esą mokamas atlygis - 10 proc. nuo nupirktų vaistų sumos.

A.Matulas pabrėžia, kad uždarą korupcinį ratą reikia ardyti, bet politinės valios nėra.

Pasigenda skaidrumo

Derėtis tiesiai su gamintojais VLK siūlo ir dabar. Seimo AK prieš kurį laiką pateiktame rašte VLK vadovas Algis Sasnauskas tvirtino, kad per viešuosius pirkimus didžiąją dalį vaistų įsigydama iš monopolininkų šalis netenka galimybių prašyti mažesnių kainų. Jo manymu, padėtis pasikeistų, jei monopoliniams vaistams pirkti, atitinkamai pakeitus įstatymus, būtų taikoma tokia pati praktika, kaip įsigyjant strategines prekes, derantis tiesiogiai su gamintoju - taip esą galima būtų sutaupyti dešimtis milijonų litų.

SAM laikosi kitos pozicijos. LŽ pasiteiravus, kaip ministerija vertina situaciją, kad centralizuotai įgyjamų priemonių konkursus laimi tos pačios bendrovės, buvo pateiktas toks atsakymas: "Centralizuotai vaistai perkami viešojo pirkimo būdu iš mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo. Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės derėtis ir pirkti tiesiogiai iš gamintojo, nevykdant viešojo pirkimo procedūrų."

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas, "GlaxoSmithKline Lietuva" vadovas Kęstutis Čereška stebisi dabartine valstybės politika. "Matyt, šiuo metu egzistuojanti tvarka neįpareigoja valstybės tiesiogiai derėtis su gamintoju. Šiemet, kaip ir kasmet, valstybei centralizuotai perkant sezoninę gripo vakciną, siūlėme derėtis, pirkti tiesiai iš mūsų. Bet valstybė pasirinko viešuosius pirkimus, taigi pirkimą per tarpininką. Dabar privačioje rinkoje pardavinėjame vakciną pigiau, negu valstybė nupirko centralizuotai", - sakė K.Čereška.

Verslininkas, pasisakantis už valstybės apsirūpinimą medikamentais per kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tvirtino neįsivaizduojantis, kodėl Lietuva įsikibusi laikosi centralizuotų pirkimų. "Šitaip perkant nieko nelaimima, o skaidrumo yra gerokai mažiau. Net mūsų verslo atstovai laikosi tokios nuomonės, o ką mano visuomenė? Ar jums kada nors teko matyti ataskaitą, kas buvo nupirkta, kokioms ligoms gydyti, kiek išleista lėšų? Nors dirbu šioje srityje, niekada to nemačiau", - pažymėjo jis.

Keisis galvos, ne sistema

Seimo AK narys, ankstesnės kadencijos metais pats siūlęs reformuoti centralizuotai perkamų vaistų sistemą, Rimantas Jonas Dagys tvirtina, kad pokyčiams, siekiui atsisakyti tarpininkų ir stengtis atpiginti vaistų pirkimą iki šiol nėra politinės valios. "Iki šiol panašūs siūlymai skendo SAM, nes situacija ministeriją tenkina, ir jos niekas negali pajudinti: nepriklausomų ekspertų nėra, SAM samdomi ekspertai pagrindžia viską, ko reikia, o VLK, kuri galėtų būti tam tikru oponentu SAM ir atsakyti už racionalų lėšų panaudojimą, yra pavaldi tai pačiai ministerijai", - tvirtino politikas.

Dar prieš pusmetį, Seimo SRK darbo grupei pasiūlius parlamentarams pritarti Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis norima atskirti VLK nuo SAM, už jas pasisakė tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai bei partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausantis Rimas Antanas Ručys, dalyvavęs rengiant pakeitimus. Kitos frakcijos balsuodamos arba susilaikė, arba buvo prieš, o jų atstovai, priklausantys Seimo SRK ir patys rengę pataisas - "darbietė" Dangutė Mikutienė bei Liberalų sąjūdžiui atstovavęs Gediminas Navaitis - į balsavimą tiesiog neatėjo. Socialdemokratas Jonas Juozapaitis, vienas pataisų autorių, Seimo posėdyje balsavo prieš jas.

Tuo metu A.Matulas, beje, prisipažinęs nežinantis, kaip elgtųsi, jei eitų pareigas sveikatos apsaugos sistemoje, iš Seimo tribūnos rėžė: "Viena iš frakcijų buvo labai dideli entuziastai, kad būtų atlikta ši reforma, kad būtų daugiau skaidrumo, ir žadėjo balsuoti. Bet prieš pusvalandį priėjo prie manęs ir pasakė: "Būk geras, nepyk, matai, paskutinės apklausos reitingai parodė, kad mes gerokai pakilome (pagal visuomenės nuomonės apklausas dėl Seimo rinkimų laimėtojų - aut.). Jeigu mums (po rinkimų) atiteks SAM, būtų patogiau, kad tiesiogiai galėtume tuos 4 mlrd. litų (numatomų PSDF - aut.) valdyti." Galite pažiūrėti, kaip kas balsavo, pamatysite."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"