TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politines partijas paįvairins užsieniečiai

2013 07 01 6:00
Vytautas Gapšys. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime įregistravus Politinių partijų įstatymo pataisas, suteiksiančias galimybę šalies politinių partijų veikloje dalyvauti ir Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiams, kai kurie politologai perspėja, kad tai yra bandymas sumažinti Lietuvos, kaip suverenios valstybės, teises. Kiti grėsmių nemato.

Praėjusią savaitę Seime įregistruotomis Politinių partijų įstatymo pataisomis siekiama, kad steigti politines partijas Lietuvoje ir būti jų nariais galėtų ne tik Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų, kaip yra dabar, bet ir kitų ES šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Taip pakeistas Politinių partijų įstatymas atitiktų ES teisės nuostatų reikalavimus.

Pataisos parengtos baiminantis galimų Europos Komisijos (EK) sankcijų. Pranešimo apie galimą Bendrijos teisėje įtvirtintų nuostatų pažeidimą sulaukta dar gegužės pradžioje. Teisingumo ministerija atsakymą EK turi pateikti per du mėnesius.

Turi gyventi Lietuvoje

Šiuo metu mūsų krašte galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvoje politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų.

Politinių partijų įstatymo pataisas rengusio Seimo nario Vytauto Gapšio teigimu, pagrindine dalyvavimo rinkimuose forma išlieka dalyvavimas per partijas – partijų rinkimų sąrašuose. „Nors teoriškai įmanoma nesant partijos nariu būti partijos sąraše, pagrindinis principas, kuris yra geriausias, išlieka ir rinkimuose dalyvauja partijų nariai. Todėl siūlome išplėsti politinių partijų galimybes - į savo sąrašus įtraukti ES piliečius“, - LŽ sakė jis.

Parlamentaras tvirtino nemanantis, kad daug Lietuvoje gyvenančių ES šalių piliečių veršis į politines partijas. V.Gapšio įsitikinimu, jų gali būti tik vienetai, mat taikomas reikalavimas, kad ES pilietis turi būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, mūsų šalyje turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Tad ES šalių piliečiai gali sudaryti iki 1 proc. visų dalyvaujančiųjų rinkimuose. „Tikrai nebus taip, kad Prancūzijoje gyvenantis prancūzas dalyvaus Lietuvoje veikiančios politinės partijos veikloje“, - tvirtino V.Gapšys.

Praranda dalį valstybingumo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Vytautas Radžvilas įsitikinęs, kad siūlomomis įstatymo pataisomis nuosekliai paneigiamas suverenios nacionalinės valstybės principas. Anot jo, pataisos būtų pateisinamos ir prasmingos, jei kartu būtų įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje gyvenantis kitos ES šalies pilietis gali tapti mūsų valstybėje veikiančios politinės partijos nariu tik tapęs mūsų valstybės piliečiu. O nesant tokios išlygos įstatymo nuostatos gali kenkti valstybės suverenitetui. „Pilietybė yra institutas, numatantis apibrėžtus ir aiškius piliečio santykius su valstybe ir įsipareigojimus jai. Todėl tokio įsipareigojimo nebuvimas faktiškai reiškia, kad Lietuvos politiniame gyvenime, partijų veikloje dalyvaus žmonės, niekaip neįsipareigoję, neatsakingi ir neatskaitingi Lietuvos valstybei. Todėl šį procesą vadinčiau šliaužiančiu suvereniteto atsisakymu“, - tvirtino V.Radžvilas. Anot jo, tokia siekiamybė galėtų turėti politinį ar teisinį pagrindą tik tuo atveju, jei iš tiesų būtų įkurta ES federacija. Tačiau to kol kas nėra.

Tačiau Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Lauro Bielinio nuomone, pripažįstant Lietuvos integraciją į ES kaip natūralų reiškinį, ES piliečių dalyvavimas mūsų valstybės politiniame gyvenime taip pat yra natūralus dalykas. „Nematau jokios grėsmės Lietuvai kaip valstybei“, - tvirtino jis.

Mykolo Romerio universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas taip pat tikino didelių grėsmių mūsų valstybei naujose Politinių partijų įstatymo pataisose neįžvelgiantis. Esą į Lietuvą kitų ES šalių, ypač Vakarų Europos, piliečiai tikrai nesiveržia. „Manau, baimintis, kad užsieniečiai turės įtakos mūsų šalies politiniam gyvenimui, kažin ar reikėtų“, - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"