TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinį gyvenimą praskaidrintų didesnis atvirumas

2013 05 04 5:39

Lietuva dabar virte verda nuo svarstymų, kaip pasisuks strateginių energetikos projektų įgyvendinimas, ką duos mokesčių sistemos reforma, kas laukia kaupiančiųjų pensijas. Tuo pat metu esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Netrukus Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai. Kokią Lietuvą mato kitos ES šalys narės?

Ar kitos ES šalys domisi mūsų problemomis, ar palaiko mūsų projektus? Kaip ES apskritai vertinama Lietuva, jos politiniai ir ekonominiai sprendimai?

Į LŽ klausimus atsakė ekonomistė MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ.

- Visi šie klausimai kyla iš pagrindinės Lietuvos problemos - šalies politinės veiklos krypties ir ekonominės galios. Kur mes žiūrime - į Rytus ar į Vakarus? Naivu kalbėti apie paramą ar naujas investicijas, kai Lietuvos valdžios susitikimas su užsienio investuotojais pagal pokalbio toną ir elgseną primena ne dalykišką pasitarimą, o pamokomą elgesį su užsienio verslininkais. Mūsų politiniai veiksmai atrodo lyg sinchronizuoti su gūdžios komunistinės praeities vadovų elgesio standartais.

Užuot valdžios lygmeniu kalbėjus su kaimynėmis šalimis apie demokratines reformas, kurios užtikrintų ir verslo, ir tarpusavio politinių santykių skaidrumą, tylima ir, atrodytų, priimamos primestos žaidimo taisyklės. Negalima leisti išplauti ES pamatinių vertybių, tai šalies stabilumo ir saugumo pagrindas. Be to, toks elgesys gali turėti neigiamą įtaką pasaulio šalių demokratinių jėgų akyse, sumenkinti visą okupacijos ir kovos dėl laisvės bei nepriklausomybės atkūrimo bylą.

Užsienio šalių pastangos mums padėti atsimuša į vidaus partines intrigas, o nuopelnus už sunkiai iškovotus laimėjimus prisiima konformistai arba žmonės, stovėję kitoje barikadų pusėje. Tai nepagarba žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir jaunimą tai veikia demoralizuojančiai.

Ir verslo požiūriu svarbu užtikrinti tarptautinių standartų įgyvendinimą tarpusavio prekybos santykiuose. Lietuva pagal mokesčių surinkimą, kuris sudaro 26 proc. bendrojo vidaus produkto, atsilieka nuo visų ES šalių, ir tenka taupyti pagrindinėms valstybės reikmėms. Vėl siūlomi nauji mokesčiai, nors geriau būtų grąžinti dalį verslo iš šešėlio, dažnai susijusio su importu iš šalių kaimynių. Beje, ši problema yra aktuali ir kitoms ES valstybėms.

- Kokių bruožų stinga Lietuvos politikai?

- Politinį gyvenimą galėtų praskaidrinti didesnis atvirumas. Įprasta, kad ES šalių įvairaus lygio vadovai daug bendrauja asmeniškai tarpusavyje, važiuoja vieni pas kitus į svečius, o ne tik į Briuselį. Bendri sutarimai pasiekiami už Briuselio ribų, ten jie yra tik įteisinami. Kiek ir kokios paramos sulauksime mums rūpimais klausimais, priklauso nuo mūsų pačių gebėjimų išaiškinti savo problemas ir rasti draugų, su kuriais galima būtų jas išspręsti.

- Ar ES jau yra žinoma, kaip spręsti šių dienų problemas?

- Ekonominis pagrindas tiek mūsų šalies problemoms spręsti, tiek euro stabilumui ir bendroms ES perspektyvoms būtų ekonomikos augimas, kurį pajustų visi gyventojų sluoksniai, ir gerai mokamų darbo vietų atsiradimas bei bendras saugumas. Apie tai sukasi ir europinės ekonominės diskusijos.

Pagrindinė tema, kuria ES dabar daug kalbama, kad iki šiol įgyvendinama taupymo politika nedavė lauktų rezultatų ir siekiama daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimo skatinimui. Įdomiausia, kad tokios taupymo politikos sėkmės pavyzdžiu buvo bandoma pristatyti Baltijos šalis, nors, kaip teisingai teigė vienas žinomas apžvalgininkas, šių trijų šalių rezultatai atspindi jų raidą ir struktūrą ir negali būti pavyzdys didesnės ekonomikos šalims.

Vis dėlto Lietuvos ekonomika augo beveik 15 metų, išskyrus Rusijos valiutų krizės metus ir dabartinius finansų rinkų problemų metus, ir tai yra viena ekonominės politikos nuostatų, kurias mes patys vis pamirštame, bet jos gali būti naudingos ir visai ES. Pirmąjį atkurtos nepriklausomybės ūkio dešimtmetį mes skyrėme daug jėgų naujoms investicijoms pritraukti, bendroms įmonėms steigti, ieškojome produktų ir paslaugų, kuriuos galima būtų parduoti užsienio rinkoje, pasirašinėjome prekybos sutartis, atitinkančias aukštus apskaitos ir kokybės standartus, o makroekonominio stabilizavimo programos buvo būtinas tokios politikos priedas.

- Kaip dabar panaudojame šią patirtį?

- Dabar ES ir Lietuvos ekonominėje politikoje viskas sustatyta atvirkščiai, akcentuojami suplanuoti makroekonominiai skaičiai ir bandoma šį planą griežtai vykdyti, t. y. tikslas ne uždirbti daugiau pinigų, o mažiau išleisti. Tai iš esmės yra neteisinga, ir Lietuvos patirtis yra to puikiausias pavyzdys. Sakykime, neigiama valstybės taupymo pasekmė yra didėjančios įmonių tarpusavio įskolos, o tai atsiliepia ekonomikos augimui bei užimtumui, ir pan. Makroekonominės programos yra mažai suprantamos plačiajai visuomenei, todėl jos paprastai nesulaukia palaikymo.

Be to, mokslas sako, kad augimas ir gerovė yra kuriama įmonių lygmeniu, tad vykdant ES ekonominę politiką reikia kitaip sudėlioti akcentus, ir tai nėra sudėtinga įgyvendinti. Kita vertus, aišku, kad jeigu bankai yra apsikrovę blogomis paskolomis, tai privatus kreditavimas yra menkas. Bankų restruktūrizavimo problema turėjo būti seniai išspręsta. Jei nebuvo galima pasiekti sutarimo remiantis bendrais mechanizmais, reikėjo tai daryti atskirų šalių lygmeniu, bet koordinuojant veiksmus ES mastu. Europos centrinio banko vykdoma likvidumo palaikymo politika turi neigiamos įtakos vidaus taupymui ir užtęsia bankinio sektoriaus problemų sprendimą.

Lietuvos patirtis sako, kad reformų kelyje sustoti negalima, reikia eiti į priekį, o tobulų schemų nėra.

Kalbėjosi VAIDA GIEDRYTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"