TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politiniai lūkesčiai – lyg tuščias burbulas

2015 12 30 6:00
Kovą į pavasario sesiją susirinksiantys parlamentarai turės grįžti prie atidėtų darbų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Atidėlioti ir tikėtis, kad viską kaip nors pavyks išspręsti vėliau. Taip jau kurį laiką dirba Seimas, jo suplanuotų ir nebaigtų darbų tik daugėja. Naujojo Darbo kodekso svarstymai nukelti į pavasarį, atidėta valstybės tarnybos reforma, o Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas yra tarsi pakibęs ore.

Premjeras Algirdas Butkevičius visus metus kartojo, jog socialinis modelis bus priimtas šių metų rudenį, paskui skelbė, kad vėliausiai – kitų metų sausį pratęsus Seimo rudens sesiją, o galiausiai paaiškėjo, jog prie šio didžiulio projekto svarstymo parlamentarai grįš tik susirinkę į pavasario sesiją – kovą. Valdančiųjų vadovybės viešai deklaruojami politiniai lūkesčiai Seime nesipildo, o atidėtų darbų sąrašas ilgėja.

Pasiūlymų skaičius stebina

Algirdas Sysas/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors valdantieji viliasi, kad šiuos darbus vis dėlto pavyks baigti, tokias įžvalgas derėtų vertinti kaip pernelyg optimistines. Pavyzdžiui, dėl socialinio modelio, kuris parlamente svarstomas nuo šių metų spalio, priėmimo toliau lieka nemažai abejonių.

Teikta daugybė pasiūlymų dėl šių keletą metų rengtų įstatymų projektų.

„Tokio ar panašaus atvejo, kad būtų apie 600 pasiūlymų, kaip dabar yra su Darbo kodeksu, nesame regėję. Sunkiai įsivaizduoju kokybišką jo priėmimo baigtį“ – LŽ sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas LŽ tikino, kad naująjį Darbo kodeksą sausį baigs svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Kovą prasidės sesija, žiūrėsime. Ar pavyks priimti? Nežinau, bet yra tokių planų. Yra ne tik Darbo kodeksas, yra ir kiti dideli projektai, kurių priėmimas sudėtingesnis, – socialinio draudimo, pensijų ir užimtumo, ilgalaikių išmokų fondo ir pan. Tad dar yra ką pasvarstyt“, – aiškino jis.

Neturi palaikymo

Socialinis modelis nėra vienintelis atidėtas darbas. Atrodė, kad šį rudenį jau turėjo būti padėtas taškas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Tačiau įstatymas taip ir nebuvo priimtas, o jo projekto svarstymas – atidėtas.

Pusantrų metų Seime ir už jo ribų narstomo socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengto projekto šios kadencijos Seimas greičiausiai neįveiks. Apie tai užsimena ir jo autoriai.

Nors valdantieji socialdemokratai ir savo, ir Vyriausybės programoje yra numatę išspręsti techninį pavardžių rašymo klausimą, pažymėtina, kad kairieji yra ne kartą persigalvoję dėl Tautinių mažumų įstatymo.

„Valdančiųjų svajonė – kaip nors išgyventi iki Seimo rinkimų nepatvirtinus galutinių sprendimų dėl vardų ir pavardžių rašymo. Kai reikia vykti į Lenkiją pasirodyti, iš pavienių Seimo narių eina iniciatyvos, neva demonstruojami norai ką nors padaryti. Tačiau akivaizdu, kad politinės valios ir sutarimo Seime tuo klausimu nėra“, – situaciją įvertino J. Razma.

Nepatenkinti ir partneriai

Su opozicijos nariu sutiko ir valdančiosios koalicijos partnerių „darbiečių“ atstovas Kęstutis Daukšys. Jo manymu, socialdemokratų peršamas variantas dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose vargu ar sulauks palaikymo Seime. „I. Šiaulienės ir G. Kirkilo siūlomas variantas mums yra nepriimtinas. Nors gal jie ir sugebės įtikinti“, – abejojo jis.

K. Daukšys pažymėjo, kad į Seimo pavasario sesiją buvo nukelta ir valstybės tarnybos reforma, kurią anksčiau planuota baigti dar šiemet. Keletą metų Vyriausybės rengtas Valstybės tarnybos įstatymas ir pluoštas jį lydinčių kitų įstatymų pataisų parlamentą pasiekė tik spalį, tad priimti šių dokumentų nespėta.

Tačiau socialdemokratas A. Sysas aiškino, kad visi svarbiausi darbai Seimo rudens sesijoje vis dėlto buvo padaryti. „Be socialinio modelio, nelabai ir yra darbų, kurių nebaigėme. Paskutinėmis sesijos dienomis kai kas jaudinosi dėl privalomosios karo tarnybos 2020–2011 metais, tačiau iki to dar yra keleri metai, taigi negalėčiau pasakyti, kad tai svarbiausi dalykai“, – aiškino jis.

Seime anksčiau svarstyti ir pasiūlymai kartu su 2016 metų Seimo rinkimais surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Nors Vyriausybė šiai iniciatyvai dar vasaros pabaigoje pritarė, parlamento sprendimų šiuo klausimu iki šiol nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"