TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinis kerštas signatarams?

2011 10 24 11:53

Renta Kovo 11-osios akto signatarams buvo skirta už riziką, iškilusią už tuometį darbą parlamente, tvirtina vienas iš jų Liudvikas Narcizas Rasimavičius-Rasimas.

Su L.N.Rasimavičiumi-Rasimu kalbėjosi žurnalistas Jonas Augulis.

- Kaip jūs vertinate paskirtos rentos sumažinimą ir Laisvosios rinkos instituto vadovės viešą pasakymą, kad savo indėlį atkuriant Lietuvos valstybę signatarai vertina pinigais?

- Ši moteris dažnai kalba ir tai, ko neišmano. Daugelyje demokratinių valstybių naujai neišrinkti į parlamentą ar atsisakę dalyvauti rinkimuose parlamentarai (Europos Sąjungoje - ir komisarai) gauna pinigines išmokas arba ir toliau jiems mokama tam nustatyta parlamentinio atlyginimo dalis. Tai išplaukia iš teisinio lygių galimybių principo, kad tie, kurie kuria įstatymus ar turi įstatymų priėmimo iniciatyvos teisę, tuo pat metu negali jais naudotis gausindami savo turtą ar pajamas. Tai žino ir tuo vadovaujasi visi esantieji ar buvę europarlamentarai ar komisarai. Kai parlamentarai dirbo svarbių istorinių lūžių, susijusių su rimtais pavojais, sąlygomis, labai dažnai tokios išmokos visokiausiais pavadinimais jiems mokamos neribotą laiką.

Taigi ne mes nepriklausomybės atkūrimo darbą vertiname pinigais, o tie, kurie šiandien aiškina, kad mums mokama per daug. Juk ne mes patys tą parlamentarų atlyginimą, pavadintą Lietuvoje renta, sau pasiskyrėme ar jos dydį nustatėme. Jis, matyt, atsižvelgus į kitų demokratinių kraštų tradicijas, taip pat į Latvijos, Estijos ar net Ukrainos parlamentų praktiką, praslinkus daugiau negu dešimčiai metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, buvo paskirtas ir mums. Paskirtas buvo po Seimo narių ilgų diskusijų, po diskusijų visuomenėje - ir ne už mūsų vieną parašą, o už riziką, už beveik trejų metų parlamentinį darbą tokiomis sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis, kurių šiandieniniai parlamentarai net neįsivaizduoja.

O štai finansų ministrė viešai išdėstė, kad renta mažinama todėl, kad ji padidėjo. Taigi ji pati nusprendė, kad už nepriklausomos valstybės atkūrimą mokama per daug. O tai jau politinis vertinimas. Kad tie dešimt procentų biudžetui neturi reikšmės, o rentos mažinamos politinio susitarimo pagrindu, pokalbyje su vilniškiais signatarais patvirtino ir ministras Donatas Jankauskas, parlamentarai Rimantas Jonas Dagys bei Vincė Vaidevutė Margevičienė. Patvirtino ir kiti sakydami, kad tai ne ekonominis, o tvirtas politinis sprendimas. Tad kas - jie ar mes šiandien pinigais vertiname Lietuvos valstybės atkūrimo darbą?

Latvijos parlamentarams iš esmės jau po pučo Maskvoje paskelbus nepriklausomybę, paskirta 880 latų į rankas renta, o to laikotarpio estų parlamentarams į rankas iki gyvos galvos šiandien mokama 1900 eurų. Į šias socialines garantijas niekas daugiau nesikėsina ir neinicijuoja jokių politinių diskusijų. Niekas jų nekaltina dėl visų bėdų valstybėje, taip pat nesinaudoja jiems išmokamomis socialinėmis išmokomis visuomenei supriešinti ar nukreipti jos dėmesį nuo kitų klausimų.

- Jūs vis neatsakote, kaip pats asmeniškai vertinate rentos sumažinimą?

- Jeigu tai būtų ne politinis, o būtinas ekonominis sprendimas - jį geranoriškai būtume padėję išspręsti mes patys. Bent už daugumą signatarų galiu tvirtai pasakyti, kad mums valstybės būklė yra labai svarbi. Bet ne, mus ne pirmą kartą šiandieninei visuomenei norima pristatyti kaip "siurbėles ant paliegusio Lietuvos kūno", norima dezinformuoti ir supriešinti žmones, sukelti "visaliaudines" diskusijas rentos tema, kas jau ir vyksta. Tai ne kokia sąmokslo teorija, o akivaizdus faktas. Visiems žinoma, kad akivaizdūs faktai net neįrodinėjami.

Taigi aš tokį žingsnį vertinu kaip akivaizdų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybės politinį kerštą visiems signatarams už dalies signatarų aktyvią veiklą praeityje ir dabar. Kritikuojami viešai ar tik asmeninio pokalbio metu buvo ne tik konservatorių vadovai. Ir viešai, ir per pokalbį esu kritikavęs velionį Algirdą Mykolą Brazauską už ekonominiu požiūriu parazitinės dujų tarpininkų įmonės sukūrimą. Jis į kritiką žiūrėdavo rimtai, dalykiškai atsikirsdavo, bet nepykdavo, nekeršydavo. Gal tik vieną kartą išgirdau iš jo griežtą nurodymą nesikišti, kai priminiau apie kažkur nuo įmonės "Klaipėdos nafta" krantinių nuplukdytą pakrautą tanklaivį.

Nekeršijo ir kiti socdemų vadai, kai kartu su signatarais - Seimo nariais, - taip pat su labai aktyvia Valstybės kontrolės darbuotoja klaipėdiete privertėme tiesiogine prasme sugrąžinti valstybei jau "prichvatizuotą" "Klaipėdos naftos" įmonę. Už kritiką nekeršijo ir nepyko nei Gediminas Vagnorius, nei Bronislovas Lubys, nei Aleksandras Abišala, nei Gediminas Kirkilas ar kiti. O va Andrius Kubilius, net būdamas opozicijos lyderiu, pyko.

Prisimenu, kai kritikavome jį už "Leo LT" sukūrimą, įrodinėjome, kad ne elektros tinklai Lietuvoje yra vertybė, o geros sutartys, kokia elektra tais tinklais tekės, kad Lietuvos energetinę nepriklausomybę bet kada gali paversti niekais savanaudiškos ilgalaikės suktų "energetikų klano" atstovų sutartys, kas ir kokiais kiekiais naudosis tais tinklais, - A. Kubilius akivaizdžiai pyko, niūriai žiūrėjo į šalį ir tylėjo, kad susiprastume baigti ir išeiti. Tai, žinoma, ir padarėme. TS-LKD vadovybė buvo labai nepatenkinta, kai svečių teisėmis įsiprašę į jų frakcijos Seime posėdį paviešinome patarėjo energetikos klausimais rašinį, teigiantį, kad suskystintųjų dujų terminalo Lietuvai nereikia ir Klaipėdoje jo nebus. Kiti signatarai gali pateikti panašių pavyzdžių.

- Jūs kalbate tik apie konservatorius, bet juk už tai, kad būtų sumažinta renta, pasisako ir kitų partijų Seime nariai. Kodėl?

- Visose partijose yra žmonių, kuriems iki šiol Kovo 11-oji lyg kaulas gerklėje. Juk žlugo jų viltys padaryti karjerą sovietinėse profsąjungose, okupacinėse valstybinėse įstaigose, kompartijoje ar jurisprudencijoje. Jie su nepriklausomybe buvo priversti susitaikyti, ne vienas nuoširdžiai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Bet iki šiol negali pamiršti ir nepamirš tų, kurie sugriovė jų viltis. Tokių yra ir kiekviename mieste ar kaime. Jie mūsų nekentė ir nekęs iki mirties.

- Jeigu ne už parašą ant Kovo 11-osios Akto, tai už ką, jūsų manymu, kad ir po dešimties metų buvo suteiktas signataro vardas ir paskirta renta?

- Pagrįstai teigiama, kad nepriklausomybę iškovojo ir valstybę atkūrė lietuvių Tauta. Taip, Tauta mus, siekiančius atkurti nepriklausomą valstybę, laisvuose rinkimuose išrinko į parlamentą, mus rėmė ir gynė. Tačiau darbus, kad Kovo 11-osios Aktas neliktų tik Tautos išrinktų žmonių parašais išmargintas "popiergalis", turėjome nudirbti mes. Ir mes nudirbome. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai patys parašė ir nustatyta tvarka priėmė visus įstatymus, kurie tik buvo reikalingi nepriklausomai valstybei egzistuoti, ją pripažinti tarptautiniu lygmeniu, atkurti jos teises Jungtinių Tautų organizacijoje. Tie patys deputatai parašė ir patvirtino Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, patys parašė ir suderino Konstitucijos projektą ir pateikė jį Tautai patvirtinti referendumu. Tada patys save paleido, kad kiti rinkimai į Seimą jau vyktų nepriklausomoje ir tarptautinės bendrijos pripažintoje Lietuvoje, kad būtų visuotiniu balsavimu išrinktas valstybės vadovas - prezidentas.

Nė vienas mūsų iš darbo tokiomis sąlygomis ir tokia apimtimi netapome nei turtingi, nei milijonieriai. Manau, kad būtent už tai gerokai vėliau ir kur kas menkiau negu latviams ar estams, ukrainiečiams taip pat, mums buvo nutarta suteikti socialines garantijas mokant 50 proc. Seimo nario atlyginimo. Kaip jau minėta, tokias garantijas ir jų dydį nusistatėme ne mes patys, o mums nustatė Seimas. Tam, kad jas atimtų ar sumažintų, turėtų būti rimtų priežasčių, turėtų būti mūsų kaltė, o ne "tvirtas politinis susitarimas" ar finansų ministrės nuomonė - "...kažkaip renta labai padidėjo".

- Kaip vertinate savo kolegų, Kovo 11-osios Akto signatarų Sauliaus Pečeliūno ir Rasos Juknevičienės viešai pademonstruotą priešpriešą mūsų aptariamu klausimu? Pasvarstykime, ką šiuo klausimu dar kalbės mūsų valstybės vadovės ir vadovai?

- S.Pečeliūnas visada mokėjo stipriai pasakyti. Iš R.Juknevičienės veido buvo matyti, kad ji kalbėjo daugelio bėdų prislėgta. Džiaugiausi, kada ji tapo krašto apsaugos ministre. Deja, tas darbas, kartais man atrodo, jai per sunkus, juo labiau kad ji rūpinasi ne tik krašto apsauga ir jos finansavimu, bet ir partiniais reikalais ar net A.Kubiliaus reputacija. Deja, net viešai NATO dalyviams reiškiant nepasitenkinimą menku Lietuvos pasirengimu bent trumpą laiką gintis nuo užpuolikų patiems, daugiau tam pinigų neskirta. Išvados pačios peršasi. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kaip gera ir nuoširdi moteris, jeigu kalbės, tai taip, kad visi patenkinti liktų, o premjerui A.Kubiliui, kaip visiems paviršutiniškiems žmonėms, viskas visur visada aišku ir paprasta. Jis gali kalbėti ir taip, ir kitaip, bet tai darys kaip visada stebėtinai niūriu veidu. Prezidentė, žinoma, gali kalbėti ir tai, kas mums nepatiktų, bet jeigu ir kalbės, tai aiškiai, tvirtai ir su nuoširdžia šypsena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"