TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politinis keturmetis: į priekį vėžlio tempu

2016 10 01 6:00
Vienas svarbiausių iššūkių - demografinė situacija: visuomenės senėjimas, mažėjimas, regionų tuštėjimas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ekspertai ir apžvalgininkai mano, kad pastarieji ketveri metai mūsų šaliai netapo proveržio laikotarpiu. Esą reikšmingesnius valdžios laimėjimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kartu pažymima, kad ateinantys metai daugelyje sričių Lietuvai bus lemtingi.

Tarp svarbiausių 2012–2016 metų dabartinės valdžios laimėjimų išskiriamas naujojo Darbo kodekso priėmimas, sėkmingas energetikos projektų įgyvendinimas, euro įvedimas. Tačiau dauguma problemiškiausių sričių, anot ekspertų, nesulaukė deramo dėmesio ir reikiamų sprendimų padėčiai pagerinti.

Primenama, kad kai kurie klausimai tiesiog „dega“: neslūgstanti emigracija, po kelerių metų gerokai sumažėsiantis Europos Sąjungos (ES) pinigų srautas, struktūrinės sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, viešojo sektoriaus reformos.

Nekalba apie biudžeto praradimus

Žurnalisto Rimvydo Valatkos teigimu, valstybės pažanga nepriklauso nuo ją valdančių žmonių. „Jeigu Lietuvos pažanga priklausytų nuo to, kas sėdi Seime ir Vyriausybėje, šalis eitų tik regreso keliu, nes intelektinis ir kitoks pajėgumas labai silpnas, tauta renka panašius į save. Kitaip tariant, Seimas yra Lietuvos intelekto, gebėjimo ir kitokių dalykų vidurkis. Tuo metu visų lietuvių lūkesčiai kokius keturis kartus didesni. Pasakysiu labai šiurkščiai: lietuvis į Seimą renka „ant juoko“, kvailius, o iš kvailių tikisi kaip iš einšteinų. Be abejo, lūkesčiai nepatenkinti, ir niekada nebus patenkinti, jeigu vyraus toks požiūris“, – kalbėjo jis.

Pasak R. Valatkos, vienintelis dabartinės kadencijos Seimo ir Vyriausybės politikų darbas, kuris gali būti apibūdintas kaip proveržis, – darbo santykius liberalizavusio naujojo Darbo kodekso priėmimas. Daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, aukštojo mokslo, švietimo, jis įžvelgia regresą.

Ateinantis politinis ketverių metų laikotarpis Lietuvai bus itin svarbus. Didžiausias iššūkis, apie kurį nekalbama nė vienos partijos rinkimų programoje, – kad 2020 metais kartu su būsimojo Seimo kadencija baigsis ir didžioji dalis ES pinigų, skiriamų mūsų šaliai. „Nė viena partija nesprendžia, kaip užsidirbsime tą trečdalį biudžeto, kurį dabar gauname iš Europos. Visi tik kalba, kaip pagerins darbo žmonių gyvenimą, kaip sumažins skurdą, o apie tai, kaip daugiau pagaminsime, kaip parduosime daugiau prekių ir paslaugų, niekas nešneka“, – sakė žurnalistas.

Žemyn į demografinę duobę

Netolimoje ateityje strategine žaliava gali tapti pienas. „Tačiau tą netolimą ateitį pasitiksime neturėdami karvių. Žemės ūkio rūmai prieš ketverius metus yra paskelbę, kad 2032-aisiais, t. y. po 16 metų, Lietuvoje nebeliks nė vienos karvės. Kai pienas pasaulyje bus strateginė žaliava, neturėsime pieno ūkių šalyje, kuri, neskaitant Lenkijos, turbūt labiausiai Europoje tinka karvėms ir jaučiams auginti. Nestokojame nei pievų, nei žemės, nei vandens“, – dar vieną iššūkį nurodė R. Valatka, pabrėždamas būtinybę išsaugoti pieno ūkius keičiant jų rėmimo tvarką.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad per ketverius metus labai didelė mūsų šalies pramonės dalis nebepajėgs rungtyniauti su Indijos ir Kinijos fabrikais. „Kuo pakeisime tas darbo vietas?“ – klausė žurnalistas. Permainų, R. Valatkos įsitikinimu, reikalauja ir aukštasis mokslas. Lietuvoje veikia 46 aukštosios mokyklos, tačiau esą nėra nė vienos, atitinkančios XXI amžiaus realijas.

Apie 2020–2022 metus šalis pateks į didelę demografinę duobę – į rinką įsitrauks negausios kartos atstovų, o į pensiją išeis gausios kartos žmonės. „Demografinė padėtis tragiška. Požiūris į imigraciją – dar tragiškesnis. Žmonės yra tokia pat gamyba, kaip ir džinsų siuvimas arba trąšų gaminimas. Jų gauti galima dviem būdais: pasigaminti patiems arba importuoti. Nė vieno būdo nenaudojame jau 24 metus. Rezultatas liūdnas“, – konstatavo R. Valatka. Anot jo, ateinantys ketveri metai gali būti pačių baisiausių nuojautų per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį periodas.

Laimėjimai emigracijos nesumažino

Gitanas Nausėda: "Gyventojai, svarstantys, išvykti ar ne, vertina ne vien tai, kas yra dabar, bet ir tai, kur šalis juda."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ekonomistas Gitanas Nausėda apgailestavo, kad Lietuvai nepavyko pasiekti progreso, kuris sustabdytų gyventojų emigraciją. „Man atrodo, tai labai svarbus kriterijus. Jis rodo, ar situacija šalyje taisosi į gera, ar lieka stabili. Gyventojai, svarstantys, išvykti ar ne, vertina ne vien tai, kas yra dabar, bet ir tai, kur šalis juda. Jeigu žvelgiama optimistiškai, kartais ir tai padeda sustabdyti emigraciją. Tačiau šiuo metu taip nėra“, – nurodė jis.

Tarp neišspręstų klausimų ekspertas paminėjo tai, kad valdžia per ketverius metus nepateikė galutinio atsakymo dėl naujos atominės elektrinės statybų, „paskandino“ planuotą mokesčių reformą.

Tam tikrose srityse, anot G. Nausėdos, nuveikta palyginti nemažai, pavyzdžiui, energetikos. Esą 2015 metais tiek techniniu, tiek ekonominiu požiūriu sėkmingai įvestas euras. Ekonomisto vertinimu, rimtas yra socialinio modelio reformų blokas. Tiesa, ekspertas kritikavo tai, kad jis pasirodė netinkamu laiku. Esą būtų buvę idealu, jei Seimas įstatymų paketą būtų priėmęs prieš kelerius metus. Tokiu atveju šiandien jau galėtume vertinti jo rezultatus, tobulinti.

G. Nausėdos įsitikinimu, kitą politinį keturmetį reikės imtis neįgyvendintų reformų: sveikatos apsaugos ir švietimo. „Realu jas įgyvendinti per ateinančius ketverius metus. Tačiau nežinau, ar bus politinės valios, ar pavyks rasti bendrą vardiklį, sutarimą tarp koaliciją formuosiančių partijų“, – pabrėžė jis. Kitas ne mažiau svarbus iššūkis – demografinė situacija: visuomenės senėjimas, mažėjimas, regionų tuštėjimas.

Vienintelė reforma

Ramūnas Vilpišauskas: "Kitas prioritetinis uždavinys - žmonių motyvacijos dirbti Lietuvoje išsaugojimas."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas tvirtino, kad žvelgiant į tarptautinių institucijų pateikiamus mūsų šalies vertinimus, įvairius reitingus, kai kuriose srityse stebima pažanga. „Remiantis tokiais vertinimais galima sakyti, jog situacija palyginti gera. Tačiau pagrindinis klausimas, ar tai valdančiosios koalicijos ir jos Vyriausybės nuopelnas? Gal taip yra dėl to, kad augo ekonomika, Lietuvoje investavo užsienio investuotojai, sėkmingai dirbo mūsų šalies verslas. Dažnai tai irgi turi įtakos tokiems reitingams“, – pažymėjo jis.

R. Vilpišauskas taip pat pasigedo struktūrinių pertvarkų. Jų per ketverius metus, politologo nuomone, buvo tik viena – parengtas ir priimtas socialinis modelis. Nereformuotas liko aukštasis mokslas – nesiryžta daryti nieko, kad valstybės išteklius būtų galima sutelkti geriausiai dirbančiose ir su Europos universitetais galinčiose konkuruoti aukštosiose mokyklose. „Kalbant apie ateinančius ketverius metus, manau, jog tai viena prioritetinių sričių sprendžiant demokratijos kokybės problemas. Pirmiausia kalbu apie tolesnę socialinių mokslų padėtį, finansavimą. Kartu tai padėtų studijas baigiančiųjų karjerai, jeigu būtų įvykdyta pertvarka ir daugiau lėšų skirta toms mokykloms, kurios dirba geriausiai“, – kalbėjo ekspertas.

Kitas prioritetinis ateinančio laikotarpio uždavinys, pasak R. Vilpišausko, – žmonių motyvacijos dirbti Lietuvoje išsaugojimas. Viena pagrindinių priemonių to pasiekti – darbo jėgos apmokestinimo, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio, mažinimas. Juolab kad augant ekonomikai yra galimybių tai padaryti nedidinant valstybės biudžeto deficito.

„Dar viena kryptis – viešojo sektoriaus ir konkrečiai valstybės tarnybos pertvarka, siekiant koncentruoti išteklius, ieškant galimybių didinti atlyginimus žmonėms, kurie gerai dirba, ir atsisakant tų, kuriems tai yra tiesiog laiko leidimo būdas. Remiantis įvairiais vertinimais, čia taip pat esama nemažai erdvės“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"