TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politiškai aktyvesniais netampame

2016 01 11 12:30
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Baigėsi 2015-ieji ir prasidėjo nauji 2016-ieji. Tradiciškai metų sandūroje bandoma šiek tiek pažvelgti atgal ir surasti tam tikras tendencijas. Lietuvos politikoje, be abejo, 2015 metai yra paženklinti euro įvedimo, tačiau, ko gero, antras svarbus įvykis buvo savivaldybių tarybų ir pirmieji tiesioginiai merų rinkimai.

Ypač, reikšmingi yra merų rinkimai, nes beveik po kelių dešimtmečių kalbų apie jų (ne)galimumą, buvo apsispręsta demokratijos ribas vietos valdžioje išplėsti ir merus rinkti tiesiogiai. Tačiau rinkėjų aktyvumo jie ženkliau nepaskatino. Dalyvavimas juose kiek viršijo 47 proc., bet jis ne daug skyrėsi nuo 2011 metų buvusių 44 proc. Kita vertus, daugumoje pastarųjų metų rinkimų, išskyrus Europos parlamento (kur aktyvumas yra kritiškai menkas, jei nėra sudvejintų rinkimų), lyg ir nusistovėjo maždaug 50 proc. dalyvaujančiųjų riba. Tad ar šios tendencijos tikrai yra ilgalaikės ir tvarios? Ar jos atspindi kokius nors požiūrių pokyčius į dalyvavimą politikoje Lietuvos visuomenėje?

2015 m. balandžio-birželio mėn. vykdytoje 7-ojoje Europos socialinio tyrimo bangoje buvo klausiama Lietuvos gyventojų „Kiek Jūs domitės politika?“ (žr. pav. 1.)

Nors besidominčių politika skaičius kiek išaugo palyginus su blogiausiais rezultatais Lietuvoje, kurie Europos socialiniame tyrime buvo užfiksuoti 2013 metais, bet labai ir pakankamai domėjosi politika tik apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tuo pat metu tokiose šalyse kaip Vokietija, Olandija, Švedija, Šveicarija labai ir pakankamai domėjosi politika per 60 proc. respondentų. Tarp 16 Europos šalių blogesnės nuotaikos politikos atžvilgiu buvo tik Čekijoje, kur vos 17,7 proc. teigė labai ar pakankamai besidomintys politika, kai Estijoje tokių buvo 45,2, o Lenkijoje– 36,6 proc. Tad interesas politikai sugrįžta Lietuvoje itin lėtai.

Kas trukdo daugiau dėmesio skirti politikai Lietuvos gyventojams? Visų pirma, itin skeptiškas jų požiūris į esamos politinės sistemos suteikiamas galimybes paveikti valdžią ir politiką (pav. 2.). Skalėje nuo 0 iki 10 balų apklaustieji Lietuvoje vos 2,54 balais įvertino tai, kiek politinė sistema leidžia daryti įtaką politikai (arba sprendimams). Blogiau nei Lietuvoje esamą politinę sistemą pagal šį klausimą vertino tik Slovėnijoje – 1,88 ir Estijoje – 2,53 balų. Ne ką geriau, t.y. 3,03 balais, buvo vertinamos Lietuvos politinės sistemos teikiamos galimybės pareikšti nuomonę ir turėti įtakos tam, ką daro valdžia. Vėl blogiau nei Lietuvoje savo politinių sistemų atvirumą piliečiams vertino tik Slovėnijoje ir Estijoje.

Kad politikams rūpi paprastų piliečių nuomonė buvo įvertinta 2,63 balais, bet čia Lietuva aplenkė tik Lenkiją (2,15 balų) ir Slovėniją (2,1 balų). Tuo pat metu aukščiausi vertinimai Norvegijoje siekė 5,19, Švedijoje-4,86, Danijoje– 4,84 balų.

Kiek geriau respondentai Lietuvoje vertino savo asmeninius gebėjimus dalyvauti politikoje (2,7 balai, kad asmeniškai yra lengva dalyvauti politikoje), nors vis vien kartu su Lenkija, Slovėnija, Čekija, Estija ji sudarė žemiausių vertinimų grupę (žr. pav. 3). Kad trūksta kompetencijos politikos atžvilgiu nemažai daliai Lietuvos gyventojų yra akivaizdu jau kuris laikas bet kam, kas atidžiau analizuoja dalyvavimą politikoje. Tad Europos socialinio tyrimo rezultatai tik dar kartą patvirtino žinomas tendencijas.

Užtikrintumą savo paties gebėjimu dalyvauti politikoje respondentai Lietuvoje vertino 2,99 balais, kai atitinkamai apklaustieji Estijoje – 2,82, Slovėnijoje– 2,61, Čekijoje– 2,67, Lenkijoje– 2,78 balais. Visgi apklaustųjų savivertė politikos atžvilgiu Lietuvoje nėra aukšta, ypač, palyginus su Vakarų Europos ar Skandinavijos visuomenėmis.

Labiau optimistiškai nuteikia tendencijos vertinant demokratijos veiklą Lietuvoje ir vyriausybės darbą. Į Europos socialinio tyrimo klausimą „Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas/-a tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje?“ respondentai skyrė 4,42 balų arba daugiau nei Slovėnijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje. Be to pats balas buvo santykinai aukštas palyginus su kitais ir padidėjo palyginus su 2011 m. nuo 3,6 iki jau minėtų 4,42 balų.

Tuo pat metu nuo 2011 m. iki 2015 m. vyriausybės darbo vertinimas išaugo nuo 2,8 iki 3,96 balų, o Lietuva pagal šį kintamąjį aplenkė Austriją, Slovėniją, Airiją, Prancūziją ir Lenkiją.

Visuomenės nuomonė yra inertiškas reiškinys. Tad labiau teigiamų politikos, valdžios ir demokratijos vertinimų dar reikės palaukti. O jie kaip tik yra ir labiau politiškai aktyvesnės visuomenės prielaidos. Bet subjektyvūs vertinimai nemažai priklauso nuo tos pačios politikos jautrumo įvairių visuomenės grupių problemoms, valdžios atskaitomybės ir dialogo su visuomene sugebėjimų, taip pat demokratijos kokybės.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. balandžio-birželio mėn., apklausta 2250 respondentų. Lietuvos narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MTI01/14).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"