TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologai: A. Duda turėtų atsigręžti į Vidurio ir Rytų Europą

2015 08 06 18:53
Naujasis Lenkijos prezidentas su žmona.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Ketvirtadienį inauguruotas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda turėtų skirti didesnį dėmesį Vidurio ir Rytų Europos regionui nei jo pirmtakas Bronislawas Komorowskis, mano BNS kalbinti Lietuvos politologai.

„Bus reiškiamas didesnis susirūpinimas dėl Rusijos keliamos grėsmės ir aktyvesnis darbas su regiono partneriais“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Jo teigimu, tai lems istorinė A.Dudos politinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“, kurią naujasis prezidentas paliko po savo išrinkimo, šalies valdymo tradicija. Aktyvesnius santykius su Vidurio ir Rytų Europa palaikė ir šios partijos narys buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, 2010 metais žuvęs per lėktuvo katastrofą Rusijoje. A.Duda su velionu prezidentu palaikė glaudžius ryšius.

TSPMI politologė Margarita Šešelgytė priduria, kad Lenkijos atsigręžimą į regioną taip pat galėtų lemti nusivylimas bendradarbiavimu su Europos Sąjungos (ES) elitu. Pasak jos, ankstesnis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas bei užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis dėjo didelis viltis, kad Lenkija, Prancūzija ir Vokietija taps ES branduoliu. Ekspertė teigė, kad Lenkija galėjo nusivilti šiuo tarptautiniu formatu, kai Minsko derybose dėl konflikto deeskalavimo Ukrainoje ES atstovavo tik Prancūzija ir Vokietija.

„Pats A.Duda savo rinkimų kampanijoje atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas Veimaro formate ne visada Lenkijai duoda teigiamų rezultatų ir todėl reikia grįžti prie to Vidurio ir Rytų Europos formato, kur Lenkija galėtų daug nuveikti“, – sakė M.Šešelgytė

Prof. R. Vilpišauskas. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kalbėdamas apie kitas Lenkijos užsienio politikos kryptis, R.Vilpišauskas teigė, kad A.Duda gali laikytis dar labiau neigiamos nuomonės įsivesti eurą, taip pat Lenkijos vadovas gali būti skeptiškas kitais Lenkijos integracijos į ES klausimais. Pasak politologo, tokia politika dar labiau sustiprėtų parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjus „Įstatymui ir teisingumui“. Jo teigimu, santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos „priklausys ir nuo to, kaip Lietuvoje bus sprendžiamos seniai keliamos problemos dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose“.

„Pastaraisiais metais labiausiai buvo apleisti asmeniniai ryšiai tarp šalies vadovų. To labiausiai ir trūktų, nes apskritai Lenkijos ir Lietuvos interesai regione sutampa. Geri asmeniniai vadovų santykiai prisidėtų ir prie strateginių infrastruktūros projektų eigos“, – pridūrė R.Vilpišauskas. Jo teigimu, vienas esminių A.Dudos užsienio politikos tikslų bus gerinti dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Vokietija dėl jų lyderystės NATO ir ES.

Tuo metu politologė M.Šešelgytė sako, kad A.Dudos dėka Lenkijos užsienio politika ne tik bus labiau orientuota į Vidurio ir Rytų Europos regioną, bet ji bus aktyvesnė apskritai. „Tai yra jaunas, energingas prezidentas, kuris turi tam tikrų ambicijų ir tai leistų daryti prielaidą, kad Lenkija imsis aktyvesnių veiksmų tarptautinėje politikoje“, – sakė ekspertė.

Jos teigimu, A.Dudos užsienio politikai pasitarnaus ir išaugęs Lenkijos vaidmuo dėl saugumo situacijos, Rytų europiečiams nerimaujant dėl Rusijos grėsmės. M.Šešelgytė dviprasmiškai vertino Lenkijos galimybes tapti labiau euroskeptiška Jos teigimu, nors A.Duda priklausė pakankamai konservatyviai partijai, bet jis pabrėžia Europos vienijimosi reikšmę.

Kalbėdama apie dvišalius Lenkijos santykius su Lietuva, politologė teigė, kad šių šalių tarpusavio problemos yra pernelyg politizuojamos. „Į tai įsijungia ir politikai, ir aukščiausi valstybių vadovai. Tada kalbama ne apie efektyvų problemų sprendimą, o ir apie tai, kas kaltas, kas ko nepadarė ir panašiai. Tai yra absoliučiai abipusis procesas“, – sakė M.Šešelgytė.

V. Jurkonis / LŽ archyvo nuotrauka

Tuo metu TSPMI politologas Vytis Jurkonis tvirtino, kad prezidentu inauguravus A.Dudą Lenkijos politika neturėtų pasikeisti reikšmingai, nes didelėje ir demokratinėje valstybėje sprendimų priėmimas nepriklauso nuo vieno asmens. „Galbūt girdėsime tiesesnę retoriką, bet dramatiškų realių pokyčių neturėtų būti“, – sakė V.Jurkonis.

Jo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimas priklauso nuo abiejų šalių iniciatyvos ir noro bendradarbiauti – jo atspirties taškų šios šalys turi daug. „Tai ir pagrindiniai mūsų regiono infrastruktūros projektai, ir žmogiškoji dimensija (švietimas, kultūra, jaunimo bendradarbiavimas), ir užsienio politika tiek Rytų Europos klausimais, tiek buriant aljansus Briuselyje“, – kalbėjo ekspertas.

A.Duda prisaikdintas šeštuoju Lenkijos prezidentu nuo 1989 metų. Jis gegužės 24 dieną vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture surinkęs 51,55 proc. balsų įveikė perrinkimo siekusį B.Komorowskį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"