TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologai: aktyvumas rinkimuose – be netikėtumų

2016 10 09 20:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apie 50 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo gana įprastas ir nepateikė didesnių netikėtumų, sako BNS kalbinti politologai.

„Rinkėjų aktyvumo požiūriu – tikrai ne (išskirtiniai): maždaug 2008, 2012 metų lygis yra pagal aktyvumą. Nuo 2008 metų nusistovėjo aktyvesni rajonai ir mažiau aktyvūs ir dabar viskas klostosi panašiai“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslininkas Vaidas Morkevičius.

Politologų vertinimu, šie rinkimai buvo mažiau įtempti, o rinkėjams galėjo pasirodyti ir mažiau reikšmingi nei praėjusieji.

„Nebuvo požymių, kad visoje Lietuvoje tas aktyvumas turėtų būti didesnis. Iš esmės buvo tokios labai stiprios akcijos, orientuotos į jaunimą ir per socialinius tinklus, ir per kitas priemones. ir tos akcijos kažkiek suveikė, bet imant visos Lietuvos matu, tai šie rinkimai nebuvo tokie įtempti ir daugelis žmonių šiek tiek dvejojo iki paskutinės akimirkos, už ką balsuoti“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė.

Pasak jos, dalis rinkėjų balsuoti galėjo neateiti nusivylę anksčiau savo rinktomis partijomis, kitai daliai pritrūko naujų pasirinkimų.

„Šiemet trūko ir kažkokios naujienos kaip ankstesniuose rinkimuose. Turėdavome kokių nors naujų partijų, kurios pritraukdavo didesnį dėmesį. Šiemet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo tokia kaip ir naujiena, bet jie taip seniai pradėjo rinkimų kampaniją, kad galiausiai ji tapo nebe naujiena“, – svarstė politologė.

Pasak VU TSPMI politologo Mažvydo Jastramskio, 2012 metų rinkimai piliečiams galėjo pasirodyti reikšmingesni, nes vyko po krizės, be to, drauge su jais vyko ir referendumas.

„Gali būti, kad praėjusiais rinkimais buvo šiek tiek daugiau žmonių dėl to, kad tada rinkimai atrodė daugiau sprendžiantys, buvo iš karto po krizės ir dalis galbūt norėjo labai išbalsuoti tą krizinę Vyriausybę, todėl daugiau žmonių atėjo, plius buvo referendumas. Šie rinkimai šiek tiek ramesni – nėra sudarytas toks įspūdis ir daugeliui žmonių neatrodo, kad tai tokie svarbūs rinkimai“, – sakė jis.

Aktyvumas naudingiausias TS-LKD

Politologų vertinimu, vangus rinkėjų balsavimas naudingiausias yra Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Pasak A.Ramonaitės, šiai partijai greičiausiai atiteko ir šiemet aktyviau balsavusio jaunimo, nusivylusio Liberalų sąjūdžiu po pastarojo korupcijos skandalo, balsai.

„Liberalų skandalas daugelį žmonių, kurie jau tarsi buvo apsisprendę, pastatė į gana keblią situaciją. Man ypač įdomus buvo klausimas, ką darys jaunimas, kuris tarsi buvo nusiteikęs balsuoti už šią partiją, nors galiausiai atrodo, kad dalį tų rinkėjų visai sėkmingai pavyko pritraukti ir Tėvynės sąjungai“, – sakė politologė.

Jos pastebėjimu, menkesnis aktyvumas nenaudingiausias yra Darbo partijai, nes jos rinkėjai, tyrimų duomenimis, būna pasyviausi.

Nors šiemet aktyvesni buvo iš anksto balsavę rinkėjai, tarp kurių nemažą dalį sudarė jaunimas, A.Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad į šią kategoriją taip pat patenka ir namuose balsavę rinkėjai, kuriuos dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Be to, būtent šiems rinkėjams balsuojant yra galimybė daryti didesnį spaudimą.

M.Jastramskis atkreipė dėmesį, kad nors galime kalbėti apie aktyvesnį jaunimą, ši rinkėjų dalis dar nesudarys ženklios rinkėjų dalies, nes anksčiau jų aktyvumas buvo „tragiškai žemas“. Jo vertinimu, šiek tiek gausesnis jaunų žmonių balsavimas gali būti palankus ir Liberalų sąjūdžiui: „galbūt tam tikroms partijoms tai iš tikrųjų reikš, ar bus jie Seime, ar ne. Aš šioje vietoje kalbu apie liberalus – jei iš tikrųjų kažkiek daugiau jaunimo atėjo, tai gali reikšti, kad jie išsigelbėja“.

„Sakyti, kad jaunimas labai dalyvavo galėsime tik tada, kai bus rezultatai, nes dabar sunku pasakyti – pagal tai, kas matosi aktyvume, niekuo jis labai daug nesiskiria, koks jis buvo ankstesniuose rinkimuose – žemėlapis beveik toks pats“, – pastebėjo V.Morkevičius.

Sekmadienį Seimo rinkimuose sekmadienį apylinkėse balsavo 43,21 proc. rinkėjų, o su 6,68 proc. balsavusiais iš anksto, specialiuose paštuose bei namuose tai sudaro 49,9 proc. visų rinkėjų.

Galutinis aktyvumas per praėjusius rinkimus siekė 52,93 procento.

Rinkėjų sąrašuose šiemet įrašyti pustrečio milijono rinkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"