TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologai apie pirmininkavimą ES: Lietuva padarė, ką galėjo

2013 12 07 7:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuva gerai atliko tarpininko, moderatoriaus, administratoriaus vaidmenį. Iš tiesų ne daugiau iš jos ir buvo tikimasi, įsitikinę politologai.

Portalo lzinios.lt kalbinti politologai mano, kad kai kurių pirmininkavimo metu išsikeltų tikslų Lietuvai nepavyko pasiekti dėl tobulintinos pačios ES struktūros.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Kazimieras Girnius įsitikinęs, jog tai, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu nebuvo pasiekta sutarties su Ukraina pasirašymo, Lietuvos įvaizdžio nesumenkino. „Tai yra visos ES projektas. Lietuvos užduotis faktiškai buvo daugiau ne įtikinti Ukrainą ateiti, bet įtikinti kai kurias Bendrijos šalis, ketinusias vetuoti susitarimo siekimą, kad nesipriešintų. Taigi įvaizdis, kad Lietuva gerai pirmininkavo, dėl nepasirašymo nenukentės“, – komentavo K.K.Girnius.

L.Kasčiūnas: pavyko išvengti skandalų

Politologo, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno nuomone, pirmininkavimas ES yra daugiau tarpininko, administratoriaus darbas bei vaidmuo. „Dar prieš pirmininkavimą pernelyg dažnai patys sau keldavome klausimą, kokią didžiulę misiją turėsime. O iš tiesų pirmininkavimas dabar apima paprastesnes funkcijas – administruoti, moderuoti. Netgi kriterijai, pagal kuriuos reikėtų vertinti pirmininkavimo sėkmę arba nesėkmę, nėra labai aiškūs. Vienas iš dažniausiai minimų kriterijų yra skandalai – ar nuvirto vyriausybė, ar buvo vidaus politikos suirutė, kuri būtų paveikusi pirmininkavimą. Šito mums pavyko išvengti, nepaisant to, kad išoriniai veikėjai stengėsi tai padaryti. Šiuo atžvilgiu visai solidžiai projektavome situaciją“, – sakė L.Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Užsibrėžti tikslai teisėkūros procesuose, biudžeto tvirtinimas buvo gana sėkmingi. Labiausiai akcentuojama pirmininkavimo „karūna“ – Asociacijos sutarties pasirašymas su Ukraina – nepavyko, bet nepavyko dėl procesų, nepriklausančių nuo Lietuvos, teigė politologas. Jo įsitikinimu, šioje situacijoje galima įžvelgti daugiau ES sistemos, jos politikos klaidų, bet ne Lietuvos.

Ar atsiradusį Rusijos spaudimą, ekonominių blokadų taikymą buvo galima suvaldyti efektyviau? „Reikia įvertinti, ar Lietuva turi svertų tuos dalykus suvaldyti. Buvo padaryti aukštų ES pareigūnų pareiškimai, tai buvo šioks toks spaudimas, bet tam tikro mechanizmo, kuris galėtų įsijungti, kai mums yra blogai, – pavyzdžiui, prekybiniuose, pieno karuose, – tokio mechanizmo nėra. Reikia kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją. Taigi čia pačios ES, jos struktūros problema. Ją reikia tobulinti, kad ji galėtų geriau reaguoti į įvairias krizes“, – sakė L.Kasčiūnas.

M.Kluonis: diplomatija sekėsi, bet nepasiekti tikslai energetikoje

Politologas Mindaugas Kluonis mano, kad Lietuva iš esmės tinkamai atliko pirmininkaujančios šalies vaidmenį. „Buvo numatyta pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina, ir Lietuvos diplomatija dėjo tikrai pakankamai dideles pastangas, ypač užsienio politikoje, kad sutartis būtų pasirašyta. Taip pat buvo organizuotos kai kurios svarbios konferencijos. Pavyzdžiui, Pagrindinių teisių konferencija, po kurios kilo iniciatyvų, kad Europos Komisija turėtų išleisti direktyvą dėl neapykantos kalbos. Tai galima laikyti dar vienu sėkmingu pirmininkavimo padariniu. Mano nuomone, buvo pasiekta pozityvių rezultatų ir negalima sakyti, kad pirmininkaudama Lietuva buvo tik renginių organizatorė“, – sakė M.Kluonis.

Politologas taip pat įsitikinęs, jog Lietuvos įvaizdžiui nepakenkė tai, kad ES sutarties su Ukraina vis tik nepavyko pasirašyti: „Tai pirmiausia Ukrainos sprendimas, ir Lietuva, ko gero, padarė viską, ką galėjo, kad sutartis būtų pasirašyta. Tai, kad Ukraina pasirinko savo veiksmus labiau derinti su Rusija – jau ne Lietuvos kaltė“.

Pastarąjį pusmetį Lietuvos vidaus politikoje juntamas darnos trūkumas, politikų dalyvavimas teisminiuose procesuose, M.Kluonio teigimu, yra smulkūs dalykai Europos kontekste ir Lietuvos autoriteto taip pat tikriausiai nesumenkino. Pakenkti jam galėjo tik Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitas į Kijevą. „Kai pirmininkavo Čekija, ten kurį laiką net nebuvo vyriausybės. Mūsų politikų nesutarimai tikrai nebuvo taip matomi. Galbūt labiau matomas buvo Lietuvos Seimo pirmininkės vizitas į Ukrainą, įvykęs (Rytų partnerystės viršūnių susitikimo – red. past.) išvakarėse, ir jis galėjo būti vertinamas labai nevienareikšmiškai ir užsienio partnerių. Pasirodė labai skirtingos žinutės: iš vienos pusės, kad vizitas buvo derintas, iš kitos – kad nederintas. Šis vizitas gali būti vertinamas labiausiai nevienareikšmiškai Lietuvos pirmininkavimo kontekste“, – komentavo M.Kluonis.

Lietuvos pirmininkavimo pradžioje deklaruotas tikslas skiekti „atviros Europos, gebančios efektyviai kovoti su globaliais iššūkiais, skleidžiančios demokratines vertybes, kuriančios saugią aplinką ir aktyviai ginančios ES piliečių teises“. Ar tai pavyko Lietuvai pasiekti šių tikslų, plačiau skleisti demokratiją? „Parafuotos sutartys su Moldova ir Gruzija. Ypač Moldovos atveju galima sakyti, kad taip – pavyko, nes šioje šalyje buvo pakeisti net tam tikri „rusiško stiliaus“ įstatymai, pavyzdžiui, atšauktas homoseksualumo propagandos draudimas. Taigi Moldovos atveju tikrai matomi pozityvūs pokyčiai“, – sakė politologas.

M.Kluonio teigimu, Lietuvai labiausiai nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų energetikos politikoje: „Buvo keliama esminė sąlyga, kad Europa judės vieningos energetikos politikos link. Tų pokyčių nėra matoma“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"