Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Politologai: nepartinių Vyriausybei gali kilti rizikų dėl nestabilumo

 
2016 11 24 17:07
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepartinių ministrų dominuojamai Sauliaus Skvernelio Vyriausybei gali kilti rizikų dėl nestabilumo, teigia politologai.

„Matau rizikų dėl Vyriausybės nestabilumo. Yra galimybė, kad Seimas labai griežtai vadovausis Seimo patvirtinta Vyriausybės programa ir ribos ministrų politikos formavimo galias, suriš rankas ir gali kilti įtampų, kadangi tie ministrai neturi politinio svorio Seime. Norint įgyvendinti reikšmingas permainas, ministrai turės dirbti kartu su Seimo nariais, komitetų pirmininkais ir turės apginti savo poziciją Seime. Tol, kol dviguba lyderystė veiks, bus gerai, kol komitetų pirmininkų ir ministrų bendradarbiavimas bus geras, galima tikėtis sklandaus darbo“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.

Politologo teigimu, pirmiausia ir daugiausia įtampų gali kilti tose srityse, kur Vyriausybės programos nuostatos nesutampa su ministrų įsitikinimais.

„Vyriausybė yra atskira valdžios institucija ir ji formuoja politiką. Tik pirmaisiais metais Vyriausybės darbe didelis akcentas dedamas į patvirtintą programą, o vėliau Vyriausybė pradės dirbti remdamasi savo prioritetais ir atsiras kitokių pozicijų tarp Seimo ir Vyriausybės. Įdomu, kaip tie konfliktai bus sprendžiami, kaip tos įtampos bus valdomos“, – kalbėjo V.Nakrošis.

Jo vertinimu, siūloma Vyriausybės sudėtis turės daugiau kompetencijos nei kadenciją baigiantis ministrų kabinetas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius BNS teigė, kad nepartinės Vyriausybės privalumas yra jos atsparumas politiniam spaudimui.

„Privalumas yra tas, kad nepartiniams asmenims yra sunkiau daryti spaudimą, kad jis užsiimtų jam nepriklausančiomis veiklomis. Dažnai iš ministrų būdavo reikalaujama, kad jie dirbtų kaip partijos rinkimų pergalės kalviai. Pavyzdžiui, švietimo ministras turi užsiimti su mokytojais, ypač provincijoje, kad jie būtų partijos nariai ir agitatoriai, žemės ūkio ministras turėjo atitinkamai išdalinti paramą. Nepartinius ministrus bus sunkiau priversti tai daryti“, – BNS sakė V.Vobolevičius.

Anot jo, vis dėlto kyla abejonių dėl to, ar nepartiniai ministrai sugebės išlikti nepriklausomais.

„Yra abejonių, kad jie vis tiek nebus iki galo nepriklausomi, nes galiausiai jų vizijos ir darbai turės būti tvirtinami Seime. Šioje vietoje gali būti partinis arba ne, bet turi atsižvelgti į partijų, politikų nuojautas ir nuostatas. Dėl to, nors renkami nepartiniai, racionalu rinkti tokius nepartinius, kurie būtų gana artimi partijos linijai“, – kalbėjo politologas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį paskelbė 14 kandidatų į ministrus sąrašą. Didžiąją dalį siūlomų naujos Vyriausybės narių sudaro nepartiniai ministrai, iki šiol nedalyvavę didžiojoje politikoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"