TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologai: pavojinga klijuoti etiketes

2015 06 07 12:07
LŽ archyvo nuotrauka

Politologai teigia, kad diskusijose dėl Rusijos grėsmės, šauktinių grąžinimo ar imigrantų priėmimo „etikečių klijavimas“ kitokiai nuomonei gali būtų žalingas valstybei.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Margarita Šešelgytė sako, kad jautrios ir emocionalios reakcijos, kai viskas tampa arba juoda, arba balta, potencialios grėsmės akivaizdoje yra suprantamos, tačiau gali būti žalingos.

„Jeigu mes žiūrime į tai, kaip Rusija galėtų pakenkti Lietuvai, valstybės judėjimas autoritarizmo link, kažkokios tiesos monopolijos kūrimo, duoda labai geras kortas Putinui į ranką sakyti - kuo jie kitokie nuo mūsų. Antras dalykas, stigmatizacija, etikečių lipdymas, priešina visuomenę, o kas yra geriau Putinui negu susipriešinusi Lietuvos visuomenė? Šie du pavojai yra labai rimti ir aš tuos pavojus įžvelgiu iš šiandien vykstančių diskusijų tiek dėl šauktinių, tiek dėl migracijos – kada vienos tiesos nėra ir negali būti, nes yra įvairių niuansų, tačiau žmonės susiskirsto į stovyklas, prasideda epitetai ir etiketės, vienas kito nuomonės menkinimas“, – BNS sakė politologė.

M.Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad dėl šauktinių vykstančiose diskusijose vyrauja du požiūriai, kas yra centrinė vertybė - individas ir jo teisės ar bendruomenė ir valstybė bei bendrasis gėris.

„Aišku, nereikia sakyti, kad Lietuva dabar tampa autoritarine valstybe, nes iš esmės ir liberalios demokratijos yra linkusios riboti individo teises ir laisves, kada iškyla esminė grėsmė valstybės saugumui arba karo atveju. Ir ko gero čia pagrindinis klausimas, ar Lietuvai yra iškilusi ta esminė grėsmė“, – kalbėjo politologė.

M.Šešelgytės teigimu, dėl šios priežasties turėtų būti daugiau diskutuojama apie šauktinių kariuomenės būtinumą, tačiau šis klausimas taip ir nebuvo iškeltas viešai diskusijai.

„Suprantu mūsų politikus, nes dabar pasakęs, kad nepritari šauktinių kariuomenei, iš karto gauni etiketę ir pereini į išdavikų stovyklą, todėl niekas net nekelia tokio klausimo, nors jis yra labai validus“, – sakė ji.

Politologė pabrėžė, kad vietoje etikečių klijavimo, kitaip mąstančius vadinant Lietuvos išdavikais, turėtų vyrauti pagarba kitokiai nuomonei pagrįsta diskusija.

TSPMI politologas Nerijus Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad Rusijos agresijos kontekstas įtraukia į savotišką karo būvį, kada svarbiausia yra išlaikyti racionalų protą. Jis priminė šiuo metu vėl itin populiarų Antrojo pasaulinio karo metais Didžiojoje Britanijoje išleistą plakatą, raginantį išlikti ramiais (angl. „Keep calm and carry on“).

„Noriu atkreipti dėmesį, kad karas yra neordinarinė, šoko būsena, situacija, kurioje daugeliu atvejų visos priemonės pateisinamos – deja, ir viešo šnekėjimo prasme. Nepadarykime tos išskirtinės karo būsenos mūsų nuolatine situacija. Neįpulkime į Putino mums spendžiamus spąstus. Jis mus norėtų įvilioti į tą karo būseną ir nugalėti mus pagal tas informacinio ir hibridinio karo taisykles, kurias geriausiai pats išmano“, – pabrėžė jis.

Šiemet į Lietuvos kariuomenę ketinama pakviesti apie 3 tūkst. šauktinių. Kariuomenės vadovybė teigia, kad taip siekiama užpildyti kariuomenės dalinius ir sukurti rezervą. Gegužę skelbta apklausa atskleidė, kad šauktinių grąžinimui pritaria kiek daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"