TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologai: rinkimus pralaimėjo partinė sistema

2015 03 02 10:38
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vakar vykusius rinkimus komentuojantys politologai didžiausiu laimėtoju įvardija nepartinius darinius ir Liberalų sąjūdį (LS), pralaimėtojais – „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), Darbo partijas.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto direktoriaus, politologo prof. Ramūno Vilpišausko, aktyvumas rinkimuose buvo gana didelis (47 proc.), antrame ture didžiuosiuose miestuose dalyvaus dabartiniai miestų vadovai, tačiau visais trimis atvejais – Vilnius (A. Zuokas prieš R. Šimašių), Kaunas (R. Kupčinskas prieš V. Matijošaitį), Klaipėda (V. Grubliauskas prieš A. Bilotaitę) – rezultatus sunku prognozuoti. Jis akcentavo, kad ryški nepartinių kandidatų sėkmė tokiuose miestuose kaip Alytus ar Šiauliai, taip pat LS įsitvirtinimas kaip antros stipriausios dešiniųjų partijos. Dar jis pažymėjo prastą socialdemokratų pasirodymą didžiuosiuose miestuose bei DP ir TT visoje Lietuvoje. „Gali būti, kad DP ir TT yra prarandančios savo įtaką partijos“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad taip atrodo neatlikus gilesnės analizės.

„Vienareikšmiškas laimėtojas – LS“, – sakė profesorė Ainė Ramonaitė. Nors partija atrodė silpna provincijoje, per laikotarpį nuo praėjusių rinkimų jie sugebėjo patraukti nemažai rinkėjų. O Vilniuje jų kandidato veidas suveikė geriau nei bet kas kitas. Jai pritarė ir dr. Mažvydas Jastramskis, pažymėdamas, kad R. Šimašiaus atvejis rodo, kad už LS balsuoja ne tik „mistinis rinkėjų elektoratas“. Penkiais procentais prastesnis M. Majausko pasirodymas nei jo partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rodo, kad R. Šimašius rinktas strategiškai kaip galintis patekti į antrą turą, sakė M. Jastramskis. „Negalima sakyti, kad Šimašiaus pergalė garantuota“, – sakė jis. Taip būtų, jei Šimašius kovotų prieš Tomaševskį. Dabar esminis klausimas – už ką balsuos Tomaševskio rinkėjai, ar Zuokas prašys Tomaševskio paramos, nes pastarojo rinkėjai klauso lyderio. Tačiau tokiu atvejis gali atsimesti tie, kurie balsavo už Zuoką pirmame ture. Dar M. Jastramskis pastebėjo, kad A. Zuokas ir jo sąrašas gavo daugiau balsų nei praėjusiuose rinkimuose.

Kitas laimėtojas savivaldos rinkimuose – nepartiniai kandidatai, pirmaujantys penkiose mero pozicijose. Alytus, kaip sakė M. Jastramskis, yra istorinis atvejis, nes ten ne tik mero postą laimėjo nepartinis V. Grigaravičius, bet ir visa taryba, kur visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ surinko 43,1 proc. balsų. Šiauliuose antrajame ture varžysis net du nepartiniai kandidatai A. Visockas ir V. Simulik, Panevėžyje komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ pralenkė TS-LKD net 4 procentais. Konservatorių bastioną Kauną 31,32 proc. rinkėjų balsų taip pat „paėmė“ komitetas „Vieningas Kaunas“. „Partinė sistema pralaimėjo šituos rinkimus“, – sakė politologas M. Jastramskis. Pasak jo, yra tikimybė, kad po antrojo turo visų didžiųjų miestų vadovai, išskyrus Klaipėdą, nebus pagrindinių Lietuvos partijų atstovai. Prof. A. Ramonaitė atkreipė dėmesį, jog į laimėtojo poziciją gali pretenduoti ir Lietuvos sąrašas, gavęs po mandatą Vilniuje ir Klaipėdoje. „Jei tai repeticija prieš Seimo rinkimus, jie pretenduoja į naujos partijos nišą“, – sakė ji.

Pasak M. Jastramskio, tiesioginiai merų rinkimai sudarė galimybes nepartiniams kandidatams laimėti daugiau balsų. „Lietuvoje viskas nėra taip nusistovėję, stabilu kaip mus atrodė“, – sakė politologas. Taip pat negalima atmesti minties, kad visuomeniniai komitetai neturės ambicijų ir Seimo rinkimuose. Pavyzdžiui, gali būti, kad „Vieningas Kaunas“ neapsiribos savivaldos ambicijomis. A. Ramonaitė pridūrė, kad dalis Lietuvos elektorato yra linkę balsuoti už naujas partijas, nors joms sunku pasirodyti didžiojoje arenoje dėl to, kad esama griežtų reklamos bei finansavimo apribojimų.

Kaip naują tendenciją, paskatintą tiesioginių mero rinkimų A. Ramonaitė įvardijo personalizaciją – kai kurie lyderiai „patempė“ ir savo partijų sąrašus. Pasak politologės, tai reiškia, kad partijoms reikės labiau susirūpinti lyderyste. Iš vienos pusės tai gerai, nes jos Lietuvoje trūksta, iš kitos – tai griauna partinė konkurencijos logiką. Tai lazda su dviem galais, apibūdino ji.

Dar pastebėtas ir atotrūkis tarp didmiesčių ir likusios Lietuvos. Didžiuosiuose miestuose konkuruoja vienos, o provincijoje – kitos partijos. Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose socdemai pasirodė prastai ir dar prasčiau DP. Kalbėdamas apie pastarosios partijos ir TT nesėkmę, M. Jastramskis iškėlė mintį, kad dvi dabar valdančiojoje koalicijoje esančios partijos gavo mažai piliečių pasitikėjimo. Kyla klausimas, ar joms nevertėtų pasitraukti į opoziciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"