TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politologas: dabar galimi du scenarijai

2014 05 26 10:24
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Zigmanto Balčyčio politinė ateitis nemaža dalimi priklausys nuo vidinių intrigų Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis. Tuo tarpu Daliai Grybauskaitei eiti į konfliktą su valdančiaisiais, politologo įsitikinimu, nebūtų naudinga – nors ir būta ženklų, kad susiklosčiusią situaciją galima išnaudoti atsisakant vieno koalicijos partnerių.

- Skirtumas tarp D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio siekė beveik 18 proc. Ar tai daug?

- Manau, čia yra du aspektai. Jei vertiname patį atotrūkį, tai yra neabejotinai didelė pergalė. Iš kitos pusės, Z. Balčytis, kuris dar pusmetį iki rinkimų nebuvo labai žinomas, vis dėlto sugebėjo patekti į antrąjį turą, nors nemažai apžvalgininkų buvo įsitikinę, kad rinkimų baigtis paaiškės jau po pirmojo. Ir savo rezultatą šiame ture jis pagerino nuo 14 iki maždaug 40 proc. – tikrai nemažai.

Bet LSDP rezultatas Europos Parlamento (EP) rinkimuose, aišku, sumenkina tokį teigiamą jo pasirodymo vertinimą.

Mažvydas Jastramskis

- Jei LSDP prezidento rinkimuose vis tik būtų kėlusi premjero Algirdo Butkevičius kandidatūrą, ar jis būtų pasirodęs geriau?

- Tikrai nėra jokių garantijų. Akivaizdus vienas dalykas: Z. Balčytis neturi labai tvirtų pozicijų partijos viduje, ir šis pralaimėjimas bus – manau, jau net yra – išnaudojamas pateisinti prastą LSDP pasirodymą EP rinkimuose. Iš kitos pusės, žinoma, A. Butkevičius iš tiesų turėjo didelius reitingus. Bet didelius reitingus turėjo ir LSDP, kuri netikėtai užėmė tik antrą vietą.

Galbūt A. Butkevičius būtų pasirodęs geriau – galbūt pirmajame ture būtų surinkęs daugiau nei 20 proc. balsų, o antrajame ture kova būtų buvusi inirtingesnė. Tačiau nemanau, kad galima kalbėti apie tai, kad jis būtų laimėjęs.

- Z. Balčyčio rezultatas prezidento rinkimuose galbūt ir buvo neblogas, bet EP rinkimuose jis vis tik patyrė didelį pralaimėjimą – jo vadovaujamas sąrašas nusileido konservatoriams, o pats Z. Balčytis rinkėjų buvo „nureitinguotas“ į antrą vietą, nuo Vilijos Blinkevičiūtės atsilikdamas didžiuliu skirtumu.

- Čia ir vėl yra keli aspektai. Nežiūrint, kokia bus socialdemokratų politikų nuomonė, manau, kad pralaimėjimo tikrai negalima suversti vien Z. Balčyčiui. Socialdemokratai padarė visai nemažą klaidą, į savo EP rinkimų sąrašą įrašydami kone visus savo frakcijos Seime narius – tarp jų ir ministrus, parlamento komitetų pirmininkus. Kokią žinutę rinkėjui siuntė vien jau tai, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai vis dar vyksta Ukrainos ir Rusijos konfliktas, Lietuvos krašto apsaugos ministras (Juozas Olekas – aut.) dalyvauja EP rinkimuose, tikisi būti išrinktas ir išvažiuoti? Kokia tai yra žinia elektoratui? Kad valdančiai partijai, kuri dominuoja Seime ir turi premjero postą, iš tikrųjų ne tiek daug rūpi Lietuvos vidaus reikalai – svarbu yra išvažiuoti ir patekti į EP.

Taigi nors kampanijai buvo pasitelkti visi resursai, į ją sudėta nemažai pinigų, vis tik pats sąrašas nebuvo subalansuotas EP rinkimams. Tiesiog visi lyderiai, išskyrus premjerą, buvo surašyti į sąrašą ir pabandyta juos prastumti į EP. Tai buvo didelė klaida.

Dėl to, kad Z. Balčytis „nureitinguotas“ į antrą vietą, irgi nepasakysiu nieko nauja. Jis dalyvavo dvejuose rinkimuose vienu metu. Tai buvo tokia neaiški žinia rinkėjui – lyg jis nori tapti prezidentu, bet kartu yra pirmas EP rinkimų sąraše. Manau, tai galėjo padaryti neigiamą įtaką dalies žmonių pasirinkimui.

- Kokia dabar jo politinė ateitis? Ar jis bus realus kandidatas atstovauti Lietuvai Europos Komisijoje, ar šis pralaimėjimas susilpnina jo pozicijas?

- Labai sunku pasakyti. Daug kas priklausys nuo to, ar bus kažkokių pakeitimų valdančiojoje koalicijoje, kiek aktyviai į sprendimų priėmimą norės kištis prezidentė, kuri dabar tam turės stiprų simbolinį mandatą, ypač atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai iškovojo vos dvi vietas EP.

Kita vertus, tai, kad Z. Balčytis pateko į antrą turą ir jame pasirodė ne taip jau ir blogai, stiprina jo pozicijas. Europoje nemažai atvejų, kai prezidento rinkimų antrame ture skirtumai tarp kandidatų būna kur kas didesni. Kaip sąlyginai nelabai žinomam politikui, tai yra geras pasirodymas, kuris šiaip jau galėtų jam sukurti kažkokią perspektyvą ateityje. Tačiau partijos viduje Z. Balčytis – arba ne jis tiesiogiai, bet ši kampanija, jo sprendimas dalyvauti abejuose rinkimuose – bus kritikuojama. Manau, vien dėl vidinių partijos intrigų jam bus sunku tapti vienu socialdemokratų lyderių. Ar jis bus siūlomas į eurokomisarus, tikrai nesiimčiau spėti. Tai būtų gana racionali kandidatūra, bet kaip išsispręs santykiai tarp prezidentės ir socialdemokratų, o ir pačios LSDP viduje, sunku prognozuoti. Šią situaciją galima palenkti ir į vieną pusę – padaryti Z. Balčytį viena žinomiausių socialdemokratų figūrų, antra po A. Butkevičiaus. Bet galima ir sakyti, kad tai jau antras jo pralaimėjimas ir partijos viduje nustumti jį į paraštes. Abu šie scenarijai yra įmanomi.

- Užsiminėte apie galimas permainas valdančiojoje koalicijoje ir vyriausybėje. Ar manote, kad prezidentė jų imsis?

- Manau, reikia klausti, ko D. Grybauskaitė siekia ilgesnėje perspektyvoje. Lietuvos viduje politikui po prezidento posto nebėra kur aukščiau kilti. O norint eiti į tarptautinę erdvę – ar vėl tapti Europos komisaru, ar siekti kokio nors aukštesnio posto – reikia šalies politinių partijų konsensuso. Todėl klausimas, ar jai dabar būtų racionalu eiti į konfliktą su valdančiąja dauguma siekiant kažką iš jos išmesti ar kažką pakeisti.

Iš kitos pusės, lyg ir būta ženklų, kad tai būtų gera proga pagaliau atsisakyti koalicijoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, bet sunku pasakyti, kaip tai išsispręs. Teorija ir dauguma apžvalgininkų sako, kad D. Grybauskaitė turėtų elgtis laisviau – tai antra kadencija, jos nebelaukia dar vieni rinkimai, todėl galima elgtis principingiau, vadovaujantis savo pažiūromis, nežiūrint į tai, kas turėtų įtikti daugumai šalies gyventojų. Iš kitos pusės, vilčių, kad galbūt ji iš tikrųjų norėtų padaryti kažką daugiau teisėsaugos, kovos su korupcija srityje, ir šioje vietoje eiti į atvirą konfliktą su valdančiąja koalicija turbūt nebūtų pats geriausias sprendimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"