TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Popierinė kova su kontrabanda

2010 08 27 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kodėl net didelio masto kontrabandos nusikaltimus padarę asmenys Lietuvoje vaikšto laisvi ar atsiperka juokingomis baudomis? Kas kaltas: įstatymai, ar valdžios, įskaitant teismų, požiūris į tokius nusikaltimus? Ko galėtume pasimokyti iš kitų Europos valstybių, kad Lietuvoje kova su kontrabanda nebūtų tik popierinė?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas MARKEVIČIUS, Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas ŠIPAVIČIUS, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Operatyvinės veiklos valdybos viršininkas Antanas MONTVYDAS, Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotojas, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros docentas dr. Andrius NEVERA ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

A.Medalinskas. Kas nutinka pareigūnams, įkliuvusiems už kontrabandą? Ką jie veikia toliau? Ar gali po tam tikro laiko grįžti į valstybės tarnybą?

A.Šipavičius. Muitinės pareigūnas, kuriam iškeliama baudžiamoji byla ir jis nuteisiamas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, atleidžiamas iš pareigų. Toks asmuo negali grįžti į tarnybą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Bent jau muitinės tarnyboje tokio atvejo nėra buvę.

A.Montvydas. Gali grįžti tik tada, jei būna išteisintas. Nuo 2006 iki 2010 metų įtarimai korupcine veika buvo pareikšti 107 pareigūnams. 37 iš jų nuteisti ir pripažinti kaltais, vienas išteisintas, 10 atžvilgiu teisminiai tyrimai nutraukti. Keturi pareigūnai pasitraukė savo noru, trims buvo panaikintas leidimas dirbti su informacija, todėl jie nebeatitiko šio darbo reikalavimų ir turėjo išeiti. Vienas asmuo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, vienas išėjo dėl ligos, bet vienuolika dirba iki šiol.

A.Šipavičius. Pasitaiko nemažai atvejų, kai pritrūksta įrodymų pareigūno kaltei faktų, nors ir esama požymių, rodančių, kad asmuo galėjo piktnaudžiauti tarnyba. Jeigu tokį pareigūną būtų galima atleisti įrodžius nestatutinius santykius, tai išspręstų tikrai daug problemų. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatyta, kad negalima išplėsti per operatyvinį tyrimą surinktos medžiagos panaudojimo galimybių. Dėl to pralaimėti pirmi tarnybiniai svarstymai, nors ir įtarta, jog pareigūnai galėjo vykdyti korupcinę veiklą. Be abejo, jie suprato, kad įstatymai iš dalies garantuoja jiems saugumą. Bylos nutraukiamos, pareigūnai grąžinami į darbą ir apsiribojama tik nuobauda.

A.Medalinskas. Ir jie galbūt toliau tęsia savo veiklą su kontrabandininkais?

A.Šipavičius. Valstybės tarnyboje dirbusių asmenų patirtį vertina tiek legalus, tiek neteisėtas verslas. Tokių žmonių poreikis - didžiulis. Juk jie, dirbdami muitinės sistemoje, įgauna įvairaus pobūdžio žinių: muitų teisės, logistikos ir panašių. Išėjusieji iš

muitinės dažnai tampa muitinės tarpininkais, ekspeditoriais, imasi krovinių vežimo. Kyla didelė rizika, kad buvę, o kartais ir tebedirbantys muitininkai gali tapti nelegalaus verslo konsultantais. Todėl Muitinės pareigūnų etikos kodekse siūlome drausminantį mechanizmą: pareigūnas privalo pranešti, jei kas nors jo prašo atlikti korupcinį veiksmą, ir geriausia tai padaryti raštu. Neinformavimas apie siūlymą imtis nusikalstamos veikos laikomas pažeidimu.

A.Medalinskas. Ar baudžiamojoje teisėje negalėtų atsirasti kokia nors norma, kad muitininkui, pasieniečiui, pakliuvusiam už kontrabandą ir atleistam, o dabar vėl tuo užsiimančiam privačiai, būtų taikoma dviguba atsakomybė?

A.Nevera. Jei asmuo yra nuteistas už nusikaltimą, jis Baudžiamajame kodekse (BK) nustatytą laiką turi teistumą, bet pasibaigus baudžiamiesiems teisiniams santykiams laikomas neteistu. Jei toks žmogus padaro naują nusikaltimą, už tai jis teisiamas kaip pirmą kartą nusikaltęs. Tačiau niekas netrukdo asmens teistumo fakto vertinti kaip biografinio fakto, ypač kalbant apie darbą, kurį, valstybės manymu, turi dirbti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės. Štai Švietimo įstatyme nurodyta, kad už tyčinę nusikalstamą veiką teistas asmuo negali dirbti mokytoju.

A.Medalinskas. Buvę muitininkai kontrabandininkai mokyklose dirbti negalėtų, kad nevestų vaikų iš kelio, bet nuvesti klystkeliais buvusius kolegas - galėtų.

A.Šipavičius. Situaciją siekiame koreguoti. Teisę atlikti supaprastintas muitinės procedūras suteikiame ir patikimumo sertifikatą, galiojantį visoje Europos Sąjungoje (ES), išduodame tik toms bendrovėms, kurios yra patikimos ir personalo požiūriu. Paaiškėjus, kad įmonėje dirba žmonių, turinčių kriminaline patirtį, sertifikatas neišduodamas. Ji netenka ir muitinės procedūrų lengvatų. Tiesa, to patikimumo sertifikato kontrabandininkai nelabai nė siekia.

J.Markevičius. Muitinės protų nutekėjimas į šešėlį yra didžiulė problema. Juk tai - statutiniai pareigūnai, todėl jiems reikia taikyti specialius reikalavimus ne tik priimant į tarnybą, bet ir atleidžiant, riboti jų tolesnės veiklos galimybes. Ir jei muitinės pareigūnui ar pasieniečiui, įsivėlusiam į konfliktą ar apkaltą, bus sudaroma galimybė išeiti savo noru, kaip dažniausiai ir būna, jis tai padarys, o paskui vėl įsidarbins. Atleidžiant už pažeidimus neturi būti jokio išėjimo "savo noru". Jeigu bus įrašas, kad pareigūnas atleistas už nusižengimą, vėliau tai gali tapti įrankiu vertinant įmonę ir tą patį tarpininką, kuris joje dirba.

A.Šipavičius. Atleisti pareigūną, padariusį tarnybinį nusižengimą, kai dėl tos pačios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, galima tik tada, kai įvyksta teisinis procesas.

J.Markevičius. Tarnybinė etika numato ir kitus atvejus, kai galima atleisti. Užtenka tarnybinio nusižengimo tyrimo, o viena griežčiausių jo formų - atleidimas.

A.Šipavičius. Mes turėjome šiek tiek kitokios praktikos...

A.Montvydas. Paskui toks pasiskundžia teismui ir tu dar lieki kaltas, kad bandei atleisti.

A.Šipavičius. Pareigūnui, kurį atleidome nesulaukę teismo sprendimo, turėjome sumokėti 180 tūkst. litų kompensaciją. Byla nutraukta dėl senaties, o jis, dar kartą pateikęs apeliaciją, buvo ne tik sugrąžintas į tarnybą, bet ir gavo solidžią kompensaciją. Baudžiamoji atsakomybė nusikaltusiam pareigūnui taikoma neatsižvelgiant į tai, ar jis išėjo, ar liko tarnyboje (jeigu kaltė įrodyta teisme). Tačiau tarnybinė atsakomybė, jei asmuo išeina savo noru, nebegali būti pritaikyta.

A.Nevera. Jeigu asmens dalyvavimas darant atitinkamą nusikalstamą veiką neįrodomas, dar nereiškia, kad negali būti taikoma drausminė atsakomybė. Svarbiausia, įrodant šią veiką, ar buvo surinkti ir pateikti duomenys? Nors, nepavykus įrodyti, jog yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę, dažniausiai kaltinami teismai.

J.Markevičius. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl teismuose bylos baigiasi būtent taip. Ir darbus būtina pradėti jau šiandien, nes jų rezultatus pamatysime tik po dvejų, trejų metų. Kai kurie teisėsaugos praktikos formavimo aspektai kelia daug klausimų.

Teismų gailestingumas kontrabandininkams

A.Medalinskas. Dažnai susiduriame su tokia situacija: jūsų tarnybos pagauna nusikaltėlius, tačiau po kurio laiko matote, kad jie vėl laisvi vaikšto gatvėmis ir tyčiojasi iš pareigūnų, kurie dirba sąžiningai. O pakliūva ne šiaip kontrabandininkai, bet ir jūsų institucijų nesąžiningi pareigūnai. Ką rodo statistika apie kontrabandininkų bylas? Ar jie sulaukia griežtų bausmių?

A.Šipavičius. Praėjusiais metais pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai - 9 muitinės pareigūnams pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. O nuo 2003-iųjų pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai 98 muitininkų atžvilgiu. Nuteista 14.

A.Montvydas. Neteikia optimizmo ir kontrabandininkų, kurie nėra pareigūnai, bylų statistika. 2008 metų liepos 13-ąją per operatyvinę operaciją buvo sulaikytos 692 dėžės cigarečių. Pasibaigus teisminiam nagrinėjimui, paskyrus baudas, tas pats asmuo jau kitų metų gegužę vėl organizavo ir vežė kontrabandą. Mašiną prokuratūra iki teismo buvo izoliavusi, bet paskui grąžino. Ir žmogus tuo pačiu vilkiku toliau vykdo nusikalstamą veiklą...

A.Šipavičius. Neseniai nustatėme pareigūną, kuris, kaip įtariama, teikė informaciją pažeidėjams. Jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė už informacijos nutekinimą. Dažniausiai korupcinio pobūdžio nusikalstama veika užkardoma naudojant operatyvines priemones, tačiau atlikdami tarnybinį patikrinimą negalime naudotis operatyvinės veiklos metu surinkta medžiaga, todėl tai įrodyti labai sunku. Kai kuriose šalyse operatyvinę medžiagą leidžiama naudoti taikant pareigūnui tarnybinę atsakomybę.

A.Nevera. Kai buvo kuriamas BK, darbo grupė derino du jo projektus. Mes buvome numatę, kad kontrabanda privalo turėti ir baudžiamojo nusižengimo, ir nusikaltimo statusą, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse kontrabandos neturi būti. Tačiau suderinę abu projektus ir atidavę juos Seimui svarstyti pamatėme, kad kontrabandos kaip baudžiamojo nusižengimo kodekse nebeliko. O kalbant apie įrodymus... Jeigu nėra duomenų, kad žmogus padarė nusikalstamą veiką, ar teismas gali jį nuteisti? Bet jei esama pagrindo dėl piktnaudžiavimo tarnyba kilti drausminei atsakomybei, klausimas turi būti sprendžiamas nelaukiant baudžiamosios bylos baigties.

A.Medalinskas. Ar galima šią įstatymo pataisą jau teikti Seimui? Gal požiūris būtų kitas? Arba pasiūlyti prezidentūrai, kad ji pateiktų?

A.Nevera. Teikti galima, tačiau tą teikimą geriausia būtų sieti su naujo Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kurį atitinkamos darbo grupės kuria apie 10 metų. Tuomet aiškiai būtų matyti kontrabandos vieta BK. Toks teisinis reguliavimas gelbėtų sprendžiant jau aptartą nuteistų muitinės ar pasienio pareigūnų nutekėjimo į privatų sektorių problemą. Aukščiausiasis Teismas (AT) kontrabandos tema nuo 1997 metų yra priėmęs tris Senato nutarimus (1997 m., 1998 m. ir 2003 m.). Jau 1997-aisiais AT Senatas iškėlė ne vieną trūkumą tiek teismų, tiek prokuratūros veikloje. Praėjo daugiau kaip 10 metų, bet dokumente identifikuotos šių institucijų problemos aktualios ir šiandien.

A.Medalinskas. Keista, kad net trys AT išaiškinimai liko be atgarsio. Bent dabar juos atskleiskite, jeigu šie dar nesuguldyti į įstatymų pasiūlymus.

A.Nevera. Bausmių problema įgavo naują atspalvį, kai 2003-iųjų gegužės 1 dieną įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodeksas, kuris suteikė galimybę įgyvendinti supaprastintus bylų procesus. Vienas jų - teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Statistika rodo, kad beveik pusė kontrabandinių bylų baigiasi baudžiamuoju įsakymu. Teisė nuspręsti taip užbaigti procesą, kai kaltininkas gali būti baudžiamas tik bauda arba bauda numatyta kaip alternatyva, suteikta prokurorui. Ir jis su tokiu pareiškimu kreipiasi į teismą tada, jei tam neprieštarauja kaltinamasis. Prokuroras ir kaltininkas susitaria dėl baudos, bet galutinį žodį taria teismas.

A.Medalinskas. Ir todėl pagauti kontrabandininkai, o ypač organizatoriai, netrukus vėl vaikšto laisvėje ir šaiposi iš mūsų bedantės teisėtvarkos, nes baudos - juokingos, palyginti su galimu pelnu iš atgabentos kontrabandos.

A.Nevera. Paprastai kaltininkas nepripažįsta savo kaltės, jeigu jam gresia didelė bauda, o juo labiau laisvės atėmimas. Todėl, kalbant apie baudžiamuosius įsakymus, svarbu, ar atsakingai į savo darbą žiūri prokuroras, nes būtent jis sprendžia, ar konkrečioje byloje galima baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

A.Šipavičius. Neužmirškime, kad labai daug kontrabandos bylų nutraukiama dėl senaties. Arba dėl formalių pažeidimų, kai žiūrima ne į turinį, o į formą.

Kai prokuratūra "susitaria" su kontrabandininkais

A.Medalinskas. Kas nutinka, kai bylos nutraukiamos prokuratūrai susitarus su kontrabandininkais? Koks yra valstybės interesas siekti šių susitarimų, jeigu dėl jų kontrabandininkams skiriamos juokingai mažos baudos?

A.Nevera. Kas galėtų paneigti, kad atitinkami sprendimai priimami ir dėl gerų statistinių rodiklių. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas, tad kuo daugiau galiojančių sprendimų, tuo geresni darbo rodikliai. Be to, dažnai kontrabanda užsiima didelių pajamų negaunantys ir didelio turto neturintys asmenys, pavyzdžiui, transporto priemonių vairuotojai. Didelės baudos jie nesumokėtų, bet ir didelės laisvės atėmimo bausmės negautų. Pagal BK už kontrabandą skiriama nuo 3 mėnesių iki 8 metų nelaisvės. Tokie asmenys, jei nėra sunkinančių aplinkybių, kažin ar būtų nuteisti didesne nei dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

A.Medalinskas. Vilkikų vairuotojai iš tikrųjų gali neturėti pinigų, nežinau, ar būtų prasmės laikyti juos ir kalėjime. Klausimas apie kontrabandos organizatorius. Kodėl šie greitai išeina į laisvę? Ar irgi yra vargšai, iš kurių negalima išieškoti rimtos baudos? O gal juos dengia įtakingi teisėsaugos pareigūnai, gal net politikai?

A.Montvydas. Tikrai ne vargšai. Jei kontrabandos organizatoriams tektų mokėti milijono litų baudą, valstybė bent gautų pinigų už tokią jų veiklą. Gal tada ir patys norėtų mažiau nusikalsti...

J.Markevičius. Reikia atskirti valstybės ekonominį požiūrį nuo bendros jos politikos. Kontrabanda skirstoma į smulkiąją, vidutinę ir stambiąją. Valstybės biudžetui realią žalą daro tik stambi kontrabanda, tačiau smulkioji pakerta pasitikėjimą pačios valstybės institucijomis. Atsiranda grįžtamasis ryšis ir jos negali veikti fiktyviai, nes tas vadinamasis ichtiandras yra kieno nors sūnus ar brolis, kurį palaiko vietiniai. Skaičiai rodo, kad visuomenė remia kontrabandą. Vadinasi, veiksmai, kurie šiandien atliekami, negali būti tik fiktyvūs.

A.Medalinskas. Bet jie tokie yra, nes pagaunamos vien smulkios žuvelės, vykdytojai, o kontrabandos organizatoriai, jeigu ir pakliūva, tuoj pat išeina į laisvę.

J.Markevičius. Iš tikrųjų aktyviname darbą penkis kartus, investuojame šimtus milijonų, bet valstybė vis tiek pralaimi. Ir pasitikėjimas prarandamas. O jeigu jo nebus, jei pasienyje nebeliks nė vieno verslininko, kuris prekiautų tik legaliomis prekėmis, jei vietos gyventojai tai toleruos, kas tada bus? Institucijos visai nebeturės pasitikėjimo. Tada kalbėti apie pareigūnų operatyvinį darbą išvis negalima. Štai čia yra problema, o visa kita - tik pasekmės. Teisinis ir baudžiamasis persekiojimas labai svarbus, bet jei žmonės neturės suvokimo, kad tokia veikla netoleruotina, jei nebus jai nepakantumo, pareigūnų kova su kontrabanda teliks begalinis konvejeris.

A.Montvydas. Nebaudžiamumas tai skatina. Jeigu neatskleidėme nusikalstamos veikos arba jei atskleidėme, bet įstatymą pažeidęs žmogus buvo nenubaustas, tada kyla klausimas: ta kova su kontrabanda vyksta ar ne? Juk sulaikome ir kontrabandos, ir asmenis, vykdžiusius tokią veiklą, atiduodame teismui...

A.Medalinskas. Ar prokuratūrai suteikta teisė susitarti su kaltinamaisiais neturi įtakos tam nelemtam įtakingų asmenų nebaudžiamumui?

A.Nevera. Standartinis baudžiamasis procesas labai brangus, tad supaprastintos baudžiamojo proceso formos yra tikrai pozityvus dalykas. Europoje skatinama ieškoti ir įgyvendinti kuo daugiau supaprastinto baudžiamojo proceso formų. Jos padeda taupyti biudžeto lėšas. Bet dėl viešojo intereso jų taikymas turi būti atsakingas.

J.Markevičius. Negalime kontrabandos Lietuvoje lyginti su šiuo požiūriu gana komfortiškomis vidinėmis ES valstybėmis, kurios dirba tik su virtualia kontrabanda ir pinigų plovimu, nes neturi ES išorinių sienų. O Lietuva - ES pasienio ruožas. Ir tai, kas čia vyksta, atspindi ES požiūrį į mus. Jeigu pasienio ruožas kiauras, toks bus ir požiūris bei investicijų aplinka.

A.Medalinskas. Būtent, mes negalime kiekvieną kartą lygintis su kitomis ES valstybėmis. Pavyzdžiui, jei kitose ES šalyse taip pat egzistuoja prokuratūros, teismų ir kontrabandininkų susitarimų praktika, dar nežinia, ar tai naudinga Lietuvoje, kurioje kontrabanda šitaip iškerojusi. Galbūt apie kontrabandos pinigus jau reikia kalbėti kaip apie politinės veiklos finansavimo šaltinį. Ir kai bylos nutraukiamos, visi galai - į vandenį. Niekas tų organizatorių, užsakovų ir "stogų" neatseks. Gal mūsų partneriai Europoje nesupranta, kam čia gali būti tai naudinga?

A.Nevera. Daug problemų išspręstų išplėstinis turto konfiskavimas. Jau parengti keli BK pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, bet juos reikia tobulinti. Problema ta, kad kai kas nori šiuo instrumentu apsunkinti baudžiamąjį procesą. Mano nuomone, baudžiamoji byla turi eiti viena vaga, o turto konfiskavimas - kita.

A.Medalinskas. Grįžkime prie tų, iš kurių išieškoti būtų galima, jei kas pasistengtų. Štai baigėsi Viliaus Karaliaus - kaip suprantu, stambios kontrabandos - byla. Kodėl tokiose bylose organizatoriai iš balos keliasi praktiškai sausi?

A.Nevera. Šios bylos neskaičiau, tik žinau, kad V.Karalius nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. AT jo kasacinį skundą atmetė. Pagrindinis dalykas, kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, yra priemonės, naudojamos siekiant viską išsiaiškinti ir surinkti įrodymus. O tai - ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros reikalas. Per trejus su puse metų Lietuvos AT pasiekė 45 bylos. Daugumą kasacinių skundų padavė nuteistieji ar jų advokatai, prokurorai - tik šešis. Iš jų keturi buvo atmesti, vienas patenkintas, o viena byla dar neišnagrinėta.

A.Medalinskas. Sakote, kad kai teismas paleidžia į laisvę stambios kontrabandos organizatorius, kaltas būna ne teismas, bet prokuratūra?

A.Nevera. Prokuratūrai tenka labai reikšmingas, o kai kuriais atvejais ir lemiamas vaidmuo kalbant apie baudžiamąją teisinę kovą su kontrabanda ir jos padariniais. Esant mažiausiai abejonei dėl teismo sprendimo, prokuroras turi būti aktyvus. Prisiminkime "kailiukų" bylą, nagrinėtą ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tada jis nusprendė, jog buvo pažeistos kaltinamojo P.Juciaus teisės. AT sprendžiant P.Juciaus patirtos turtinės žalos visiško atlyginimo klausimą, buvo aišku, kad problema kilo neapskundus pirmos instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. O kalbant apie organizatorius, tokio asmens atitinkamą dalyvavimą gabenant kontrabandą nori nenori reikia įrodyti. Tai padaryti nelengva, nes ir kaltininkai ne iš kelmo spirti.

Teisėjams reikia, kad kontrabandininkai telefonu sakytų "kontrabanda"?

A.Medalinskas. Pažvelkime į konkrečių bylų baigtį ir pabandykime atsakyti, kodėl jos kontrabandininkams ir šio proceso organizatoriams dažnai nepalieka skaudžių pasekmių. Sakėte, kad bylose turinys nesvarbus, tik - forma. Ką turėjote omenyje?

A.Šipavičius. Neseniai po įvykių Klaipėdoje byla teisme nutraukta vien dėl to, kad kontrabandininkai, kalbėdami telefonu, neužsiminė apie prekes ar narkotikus.

A.Montvydas. Beviltiškas ratas. Mūsų teisėsaugos, valstybės oponentai tobulėja, naudoja specialias apsisaugojimo priemones, šifruotus pokalbius ir frazes, o tie, kurie turi užsiimti baudžiamuoju persekiojimu, vis dar vadovaujasi pasenusiomis dogmomis.

A.Medalinskas. Gal Lietuvos AT ar kokia teisėjų savivaldos institucija galėtų paaiškinti teisėjams, kad kontrabandininkai kalbėdami mobiliaisiais telefonais nei žodžio "kontrabanda", nei "narkotikai" neištars. O jei nepasakys, vadinasi, byla žlugusi? Įtariami asmenys eina į laisvę ir toliau gabena kontrabandą?

A.Šipavičius. Deja, dažnai taip ir būna.

A.Nevera. AT vaidmuo sprendžiant kontrabandos bylose iškylančias problemas - ne paskutinis, nes šis teismas per savo nutartis formuoja praktiką. Tik klausimas, ar atitinkama byla su atitinkama problema pasieks AT.

A. Medalinskas. Bet V.Karaliaus byla ir daug kitų pasiekė. Ir kas iš to? Gal reikia keisti įstatymus, kad teisėjai neinterpretuotų teisingumo, kai jis tampa neteisingumu valstybei ir šios piliečiams, bet malone kontrabandininkams?

J.Markevičius. To įstatymais neapibrėši. Tai mentaliteto, mūsų suvokimo klausimas.

A.Nevera. Vienas teisėjų veiklos vertinimo kriterijų - priimtų sprendimų panaikinimas ar pakeitimas. Tad jei sprendimas nėra apskųstas, negali sakyti, jog teisėjas priėmė blogą, neteisingą sprendimą.

A.Medalinskas. O jei atsirastų teisėjas, suprantantis, kad kontrabandininkas nešnekės telefonu apie narkotikus ir cigaretes, bet vartos šifruotas frazes, ir priimtų teisingą sprendimą? Ar nusikaltėlis laimėtų bylą Strasbūre?

A.Nevera. Tikimybė labai maža, bet priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

A. Medalinskas. Kaip ši problema sprendžiama kituose ES kraštuose? Juk ten ir į kalėjimą pasodina, ir turtą konfiskuoja, nes įrodo, kad jie - organizatoriai.

A.Šipavičius. Vokietijoje veikia specialūs mokesčių teismai, ir jiems ta specializacija suteikia profesionalumo bylas nagrinėti iš esmės. Teko kalbėti su Italijos muitinės vadovu apie tai, kaip jie kovoja su organizuotomis kontrabandos gaujomis. Ten teisėjai dirba kartu su prokuratūra, muitine ir kitomis institucijomis, kad patrauktų visą grandinę baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvoje būtų unikalus atvejis, jei, kaip kitose valstybėse, pareigūnų darbo užrašai ir parodymai būtų vertinami kaip svarus įrodymas.

A.Medalinskas. Kokia čia naujiena? Lyg gyventume kontrabandininkus ginančioje valstybėje. O gal ir gyvename... Kodėl taip traktuojami parodymai?

A.Šipavičius. Lietuvoje įrodymų vertinimas gana sudėtingas ir dėl to kad jei iškyla kokių nors abejonių dėl pareigūno, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo arba kitokio nusižengimo padarymu, visos dvejonės aiškinamos įtariamojo arba kaltinamojo naudai. Kitose ES valstybėse atsakingų pareigūnų parodymai dažniausiai vertinami kaip įrodymai. Pas mus reikia labai daug dirbti, kad galėtum parodymus pagrįsti faktine medžiaga. O mano kolega iš Anglijos, kuris 25 metus dirbo savo šalies regioninėje muitinėje, pasakojo, kad jo darbo užrašai byloje pateikti kaip labai objektyvus įrodymas.

A.Medalinskas. Kur mūsų problema? Tik teisininkai? Gal tada reikia rengti kokius nors mokymus? Susidaro absurdiška situacija: metami dideli pinigai kontrabandininkams gaudyti, bet nieko nedomina, kodėl nenuteisiami kontrabandos organizatoriai. Ar ne tai svarbiausia priežastis, kad kova su kontrabanda Lietuvoje yra popierinė. Ir bus tokia, jei nepakeisime požiūrio į kontrabandos traktavimą teismuose bei mūsų teisinėje praktikoje.

A.Nevera. Nesakyčiau, kad toks vieno teismo sprendimas ar įrodymų vertinimas yra visuotinė problema. Dabar, kalbant apie kovą su korupcija, sprendžiamas klausimas dėl teisėjų mokymo. Specialiųjų tyrimų tarnyba jau parengusi tokią mokymosi programą, o Teisėjų taryba - patvirtinusi. Ką nors panašaus galima daryti ir dėl kovos su kontrabanda.

A.Medalinskas: Ar, surengus mokymus, jau būtų galima iš teisėjų reikalauti, kad jie nepaleistų į laisvę kontrabandos organizatorių vien dėl to, jog šie kalbėdami telefonu nepasakys žodžių "kontrabanda" ar "kontrabandinės prekės"?

A.Nevera. Reikalauti galima ir dabar. Reikia pripažinti, kad kartais mūsų teismų požiūris į įrodymų vertinimą yra kitoks nei, pavyzdžiui, Švedijoje. Ten įrašyti telefono pokalbiai - vienas efektyviausių nusikalstamos veikos įrodymų, nors darantieji tas veikas ir Švedijoje neretai kalba abstrakčiomis frazėmis. Pavyzdžiui, šnekėdami apie didelį kiekį narkotikų jie sako: "Didelis daiktas." Švedijoje ši ar panaši frazė suprantama kaip narkotikų gabenimo įrodymas, o pas mus - kitaip. Lietuvos teismai įrodymų vertinimo srityje turėtų tobulėti. Kitaip efektyvi kova su kontrabanda sunkiai įmanoma.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"