TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Popierinių" ūkininkų rojaus vartai

2007 10 12 0:00
Aplink didžiuosius miestus pastaraisiais metais išdygo šimtai tokių ūkininkų namų kaip ši sodyba prie pat Salotės ežero Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Juk šiandien pateikęs ūkininko pažymėjimą gali be vargo pasistatyti namą žemės ūkio paskirties žemėje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus didžiuosius miestus pastaraisiais metais išdygo šimtai "ūkininkų" namų, mat pateikęs rajono savivaldybei ūkininko pažymėjimą gali net be detaliojo plano pasistatyti namą žemės ūkio paskirties žemėje. Netrukus šios statybos turėtų arba prislopti, arba dar labiau paspartėti.

Vien Vilniaus rajone per pastaruosius dvejus metus ūkininkų skaičius padidėjo daugiau kaip du kartus - gerokai daugiau negu bet kuriame kitame šalies rajone. Kol Vilniaus rajono savivaldybė delsia patvirtinti bendrąjį rajono planą, beveik neįmanoma pakeisti žemės ūkio paskirties į namų valdą, kad būtų galima statytis ten namą, o jo ne vienam norisi. Išeitis - ūkininko pažymėjimas.

Seime planuojama svarstyti Ūkininkų ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų projektus, kuriuos pateiks Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų vadovai Viktoras Rinkevičius ir Bronius Bradauskas.

Valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos pirmininkas V.Rinkevičius įsitikinęs, jog jo projektas leisti statyti ūkininko sodybas tik tiems žmonėms, kurie turi pusę hektaro žemės, sumažins fiktyvių ūkininkų skaičių ir dėl to kylančias problemas. O socialdemokratas B.Bradauskas siūlo priešingai - leisti dar laisviau statydintis žmonėms namus.

Prekeivis ar ūkininkas?

"Ūkininkais" Lietuvoje tapo nemažai verslininkų, politikų, menininkų, medikų ir kitų profesijų žmonių. Žinoma, trumpam - kol susirentė namą nusipirktame keliolikos arų sklypelyje, kuriame ūkininkauti jie nė neketino, nes kasdien važinėja į darbą mieste.

Antai automobiliais prekiaujantis verslininkas vilnietis Vytautas Peciukevičius įsigijo hektarą ir trisdešimt arų prie Vilniaus pašonėje telkšančio Salotės ežero ir iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo leidimą čia statyti ūkininko sodybą, neva jis - ne mašinų prekeivis, o ūkininkas.

Kai netoli nuo paplūdimio pradėjo kilti V.Peciukevičiaus namo sienos, sostinės Pilaitės mikrorajono, kuris stūkso netoli nuo Salotės ežero, bendruomenė pasipiktino, kad verslininkas pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus: jo namą nuo ežero kranto skiria tik 21 metras, o turėtų būti ne mažiau kaip 50.

"Tačiau V.Peciukevičius atrado landą "Specialiose miško ir žemės naudojimo sąlygose", esą jam tas aplinkosaugos reikalavimas negalioja, nes namas pastatytas neva kaimo teritorijoje, o jo savininkas - ūkininkas", - sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja, Pilaitės bendruomenės vadovė Janina Gadliauskienė.

Pilaitės bendruomenė kreipėsi į Seimo kontrolierius, Aplinkos ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją. "Seimo kontrolierė V.Peciukevičiaus statyboje rado daug pažeidimų, aplinkos ministras žadėjo sustabdyti leidimą statyti, o apskrities viršininko administracija buvo užsimojusi net namą nugriauti, tačiau jis tebestovi", - pabrėžė J.Gadliauskienė.

Gauna pigaus dyzelino

Kai kurie sumanūs žmonės išvystė verslą: nusiperka hektaro ar dviejų sklypą geroje vietoje ir išparduoda jį po 10-20 arų naujiesiems "ūkininkams", norintiems pasistatyti namus. Pelnas garantuotas.

"Ūkininkais" tampama ir tam, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos (ES) fondų piniginę paramą, taip pat - pigesnio dyzelino. "Popieriniams" ūkininkams pakanka valstybei pameluoti, esą jie turi pasėlių. Kadangi kontrolieriai spėja patikrinti tik mažą dalį paraiškų, dauguma fiktyvių ūkininkų gauna ir išmokų, ir pigių degalų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkės Genutės Staliūnienės duomenimis, tikrųjų ūkininkų, kurie verčiasi iš žemės ūkio ir moka mokesčius, šalyje yra 10 tūkst., o užsiregistravusių gauti išmokas sąraše - beveik 230 tūkst., dar kone 100 tūkst. yra įtraukti į ūkininkų ūkių registrą.

Buvęs ūkininkas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius piktinasi, kad vien iš beveik 30 mln. litų, kuriuos ES skyrė kaimo turizmo plėtrai, 97 proc. teko miestiečiams ir tik 3 proc. - tikriems ūkininkams.

Laimė trunka neilgai?

Toks liberalizmas buvo ne visada. 1999 metais priimtas Ūkininko ūkio įstatymas iš pradžių ribojo sklypo dydį - ūkininko ūkį galėjai įregistruoti turėdamas ne mažesnį kaip hektaro sklypą. Tačiau 2002 metais Seimas šį įstatymą pataisė, ir nuo tada "ūkininku" gali tapti nusipirkęs nors ir kelių arų sklypelį.

Iškalbinga statistika: 1999 metais apribojus ūkininko ūkio dydį iki 1 ha, buvo registruota 29 630 ūkininkų, o 2002 metais nubraukus ūkio dydžio ribojimą ūkininkų padaugėjo triskart.

Lietuvos ekologinio agrarinės ekonomikos instituto tyrimai rodo, jog racionalus ūkio dydis mūsų šalyje turėtų būti ne mažesnis kaip 5-20 hektarų. Daugelyje ES šalių ūkiai gerokai didesni, ir dėl to Lietuvai dažnai tenka aiškintis Briuselyje.

Fiktyviais ūkininkais yra nepatenkinta ir už teritorijų planavimą bei aplinkosaugą atsakinga Aplinkos ministerija. "Prisipirko žmonės aplink miestus brangios žemės manydami, jog tuoj galės ten statydintis namus. Tačiau paaiškėjo, jog pakeisti žemės paskirtį nėra lengva, tai ir surado landą Ūkininko ūkio įstatyme", - piktinosi Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.

Pasak šios architektės, dėl to pastaraisiais metais išdygo neplanuoti ištisi miestų palydovai - gyvenvietės jų pašonėje, kuriuose pasistatę namus žmonės vargsta, nes neretai nėra gerų privažiavimo kelių, kanalizacijos, vandentiekio, gamtinių dujų ir kitos būtinos infrastruktūros. Pradedama nuotekomis teršti aplinką, kyla kitų aplinkosaugos problemų.

"Įsikūrę ten žmonės būna laimingi tik pirmosiomis dienomis, vėliau atsitokėja: kur parduotuvė? Kur darželis, mokykla mūsų vaikams? Ir paaiškėja, kad iki šių ir kitų būtinų įstaigų ne vienas kilometras, toli ir darbovietė, kelias per gyvenvietę klaikus, net švaraus požeminio vandens vandentiekio nėra, tad teks kasti šulinį ir gerti nitratais užterštą vandenį", - kalbėjo J.Juozaitienė.

Spragų vis tiek liktų

"Ūkininko ūkio įstatymo keitimo projektu siekiama užkirsti kelią piliečiams, kurie, įsigiję 10-20 arų žemės ūkio paskirties žemės didžiųjų miestų apylinkėse, registruoja ūkininko ūkį ir pasinaudodami ūkininkams suteiktomis lengvatomis, nerengdami detaliųjų planų, gauna leidimą individualiam namui statyti", - taip siūlomas naujoves LŽ komentavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Rinkevičius.

Siūloma ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų leisti statyti tik tokiame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris ne mažesnis kaip 0,5 ha. Be to, statant statinius ūkininko pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pajamų, o jeigu ūkyje vykdoma ir alternatyvi žemės ūkiui veikla, pajamos iš žemės ūkio veiklos ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pajamų. Iš jų iš žemės ūkio veiklos - ne mažiau kaip 25 procentai.

Vis dėlto neaišku, kaip pavyks įgyvendinti tą įstatymo pakeitimo punktą, kur kalbama, kad norint pasistatyti namą žemės paskirties sklype, būtina vykdyti žemės ūkio veiklą ir metinės pajamos iš tos veiklos turi sudaryti 50 procentų. Vargu ar tai įmanoma turint tik pusę hektaro žemės. Vadinasi, vėl teks manipuliuoti, arba tai - speciali spraga valdininkams pasipelnyti.

Pirmajame pataisų variante buvo pasiūlyta nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje leisti statyti ūkininko sodybą tik tiems ūkininkams, kurie turi ne mažesnį negu 1 ha žemės ūkio paskirties sklypą, o pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatą - 0,5 ha sklypą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pareiškus, esą pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nuspręsta skaičius suvienodinti.

Šios Ūkininko ūkio įstatymo naujovės atsispindėtų ir patikslintame Teritorijų planavimo įstatyme, kur būtų rašoma, jog kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatus, kai statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Pasiūlė kitą įstatymą

Susipažinęs su pirmuoju pataisų variantu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė parlamento plenariniame posėdyje svarstyti ne Ūkininko ūkio, o tik Teritorijų planavimo įstatymo keitimo projektą - būtent šiame dokumente, o ne Ūkininko ūkio įstatyme, leisti statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detaliojo plano.

Šis pasiūlymas buvo motyvuojamas tuo, kad kaime ir miesteliuose gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams, gydytojams, veterinarams ir kitų profesijų piliečiams, kurie savo profesine veikla yra susiję su ūkininkų aptarnavimu ir turi nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės, bet lyg ir nėra tikri ūkininkai, būtų galima sudaryti sąlygas nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir neregistruojant ūkininko ūkio statyti ūkininko sodybą.

"Kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Ji Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui nepritarė, nes tokiu atveju žemės ūkio paskirties žemė būtų skaidoma į sklypelius, juose nevyktų žemės ūkio veikla, o pasipelnymo tikslais būtų statomi gyvenamieji kvartalai, neatitinkantys šiandienos gyvenimo kokybės reikalavimų. Nebeliktų racionalios žemėnaudos, kurios vidaus struktūra ir teritorinės formos užtikrintų darnią teritorijų plėtrą ir veiksmingą žemės taupymą, nebūtų kompleksiškai sprendžiami kaimiško kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros formavimo, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos klausimai", - vardijo Aplinkos ministerijos argumentus V.Rinkevičius.

Pavadino plėšikais

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvęs aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas tebėra įsitikinęs, jog Ūkininko ūkio įstatymo keisti nereikia - užtektų patobulinti tik Teritorijų planavimo įstatymą taip, kad jis leistų statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detaliojo plano.

"Detaliojo plano parengimas užtrunka pusę metų, kainuoja 10-15 tūkst. litų, o paskui jis nebereikalingas. Tai kam varginti žmones?" - piktinosi B.Bradauskas. Tačiau tada prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų dar padaugėtų stichiškų statybų?

"Išspręsti šią problemą labai paprasta, - atsakė B.Bradauskas. - Sovietų laikais Ministrų taryba buvo uždraudusi statytis namus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir, rodos, Panevėžio rajonuose žmonėms, neišgyvenusiems ten penkerių metų. Nesiūlau grąžinti to draudimo. Užtektų į Teritorijų planavimo įstatymą įrašyti, kad leidimas statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detalaus plano negalioja Vilniaus ir galbūt dar kai kuriuose rajonuose, kur gali būti piktnaudžiavimo. Dėl Vilniaus rajono netrukdykime statytis namus visos Lietuvos ūkininkams."

Parlamentaro nuomone, Aplinkos ministerija šiam pasiūlymui priešinasi todėl, kad bijo visuomenės kritikos, o kiti architektai ir urbanistikos specialistai - kad nenori prarasti lengvo brangiai mokamo darbo. "Rengdami detalųjį planą jie tik pakartoja geodezinį planą ir už tai paima didžiulę sumą. Tai plėšikavimas", - piktinosi B.Bradauskas.

Jis prisipažino pats susidūręs su reikalavimu rengti detalųjį planą, kai tvarkė savo sklypų ir valdų reikalus. "Teko užsakyti ne vieną detalųjį planą, nuėjau tuos kryžiaus kelius ir todėl puikiai žinau, jog to visiškai nereikia. Man, Seimo nariui, nemažai durų lengviau atsiveria nei kitiems, ir vis tiek pusantrų metų rengė tą dokumentą, tai ką paprastiems žmonėms daryti?" - piktinosi B.Bradauskas.

Parlamentaras pasikuklino

Tačiau galbūt jis ir siūląs šią įstatymo pataisą tam, kad galėtų pats prisipirkti sklypų bei pasistatyti dar daugiau gyvenamųjų namų? "Nieko panašaus, - tikino B.Bradauskas. - Jau užtektinai sklypų prisipirkau ir namų pasistačiau, daugiau nebereikia nei man, nei mano sūnums. Dabar tik noriu, kad kiti taip nevargtų, kaip vargau aš."

Politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijoje, kurią galima rasti internete, Seimo narys B.Bradauskas yra nurodęs, jog jis ir jo žmona - UAB "Draudimo kompanija Lamantinas" generalinė direktorė Danguolė Bradauskienė - yra nusipirkę ar pasistatę namą Vilniuje ir 4 gyvenamuosius namus ar jų dalis, sodo namus Vilniaus ir Širvintų rajonuose.

Be to, deklaracijoje informuojama, jog Danguolė ir Bronius Bradauskai Vilniaus ir Širvintų rajonuose turi nusipirkę ar paveldėję ir 6 žemės, miško, sodo sklypus, vandens telkinius. B.Bradausko turtas įvertintas 15,8 mln. litų, D.Bradauskienės - 1,7 mln. litų.

Iš tikrųjų vien B.Bradausko vardu įregistruota 10 žemės sklypų, ir ne tik Vilniaus rajono Bajorų ir Pavilionių bei Širvintų rajono Katūniškių kaimuose, bet ir sostinės Verkių gatvėje bei Molėtų rajono Aigėlų ir Bekupės kaimuose, taip pat Prienų rajono Pašventupio kaime.

Rengiami ir kitur

Aplinkos ministerijos sekretorės J.Juozaitienės nuomone, B.Bradauskui nepavyko rasti gero architekto, todėl jis ir įsižeidė. "Biurokratines procedūras keičiant žemės paskirtį į namų ūkio valdą iš tiesų reikėtų paspartinti, tačiau atsisakyti detaliųjų planų būtų didelė klaida", - dėstė J.Juozaitienė.

Pasak jos, vykdant žemės reformą daug kur žemė buvo grąžinta žmonėms "be normalaus planavimo". "Kai keičiant žemės ūkio paskirties žemę į namų valdą parengiami detalieji planai, jie tampa juridiniais dokumentais. Gavę juos, žmonės jau gali būti ramūs - jų nuosavybė juridiškai įforminta, o to prireiks, jei bus sumanyta sklypą skaidyti dalimis, dovanoti ir panašiai. Be to, tokiu atveju daug lengviau gauti europinių išmokų", - aiškino Aplinkos ministerijos sekretorė.

Anot J.Juozaitienės, detalieji planai - vienintelis būdas išvengti įvairių nemalonumų. "Pavyzdžiui, atgavo pilietis vidury laukų penketą arų žemės ir sumanys ten statytis gyvenamąjį namą. Jei leisim tai daryti neparengus detaliojo plano - galbūt ten nebus numatyti keliai ir kitokios būtinos komunikacijos, gal kaimynai neleis per savo žemes jų tiesti. Deja, žmonės apie tai nepagalvoja, o sudarant detaliuosius planus tokios problemos ir sprendžiamos", - sakė architektė J.Juozaitienė.

Anot šios specialistės, konkrečioms vietoms skirti detalieji planai rengiami visame pasaulyje, ir jų atsisakiusi Lietuva atrodytų keistai.

Upę užtvenkia neilgam

"Žmonės norėjo statytis namus, nori ir norės. Ir šito jiems neuždrausim, nes tokią teisę jiems garantuoja Konstitucija", - LŽ sakė vienas daugiausia žemės Lietuvoje turinčių verslininkų, buvęs Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

"Tegul Aplinkos ministerijos specialistai, kurie pasisako prieš statybas, parodo tokią šalį ES, kurioje žmonės negyvena ten, kur jie nori. Važinėjau daug kur ir mačiau: kur malonu, gera žmogui gyventi, ten jis ir statosi namus, o aplinkosaugos reikalavimų irgi paiso. Drausdami visokiais įstatymų keitimais įsikurti žmonėms ten, kur jie nori, tik priperime daugybę popierinių, netikrų ūkininkų ir trukdome gyventi tikriems", - kalbėjo R.Karbauskis.

Jis piktinosi, jog dėl biurokratinių trukdymų dabar neįmanoma suderinti daugelio žemės ūkio verslo projektų Kauno, Vilniaus rajonuose.

Vis dėlto aplinkosaugininkai būgštauja, kad priemiesčiuose dar labiau suklestės namų statybos verslas? "Kas čia blogo? Tegul stato - jei ne vieni, tai kiti žmonės gyvens. Jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos", - atšovė pašnekovas ir pridūrė, jog ši ir daug panašių problemų - tik iš pavydo.

"Valdininkai, kurie pavydi verslininkams, turėtų palikti ramią tarnybą valdiškose įstaigose ir imtis rizikingo, tačiau pelningesnio verslininko darbo - tada jie mažiau pavydėtų ir netrukdytų", - pasiūlė jaunas verslininkas R.Karbauskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"