TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Popiežiaus ženklai Krekenavoje

2011 08 13 0:00
Krekenavos bažnyčia iškilmingai švęs bazilikos titulo suteikimą.
Daivos Baronienės nuotrauka

Poryt Krekenavos bažnyčia pasipuoš popiežiaus insignijomis - sukryžiuotais raktais ir karūna. Ilgainiui bazilikos ženklai papuoš ir bažnytinius reikmenis.

Rengiantis net aštuonias dienas truksiantiems Žolinės atlaidams, vakar Krekenavos bažnyčioje darbai virte virė. Plušantys žmonės laukė klebono Petro Budriūno, mat jis turėjo parvežti plakatus su popiežiaus insignijomis. Krekenaviškiai LŽ tvirtino, kad labai didžiuojasi bažnyčiai suteiktu titulu. Tačiau apgailestavo, jog didžiulio žmonių antplūdžio per Žolinę sulaukianti Krekenavos bažnyčia visus metus stovi tuštoka. Esą ypatingoje, bet atokioje vietoje menkai išplėtota ir dvasinė veikla.

Į Vatikaną šiek tiek mažiau nei prieš trejus metus buvo išsiųstas visas tomas dokumentų, liudijančių apie Krekenavos bažnyčios ypatingumą, kad šiai šventovei būtų suteiktas bazilikos titulas. Jos pagrindinis akcentas - šventu laikomas ir, kaip manoma, sveikatą žmonėms grąžinantis bei nuo įvairių nelaimių saugantis Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas.

Panevėžio vyskupijos vyskupo Jono Kaunecko teigimu, mintis Krekenavos bažnyčiai prašyti bazilikos vardo kilo 2009-ųjų pradžioje, kai buvo rengiamasi šios šventovės stebuklingojo paveikslo ir Krekenavos 600 metų jubiliejui. Tada susigriebta aprašyti bažnyčią, jos istoriją ir svarbą. Remiantis rašytiniais dokumentais, stebuklingasis Krekenavos paveikslas pirmąkart paminėtas 1409 metais, Vytauto Didžiojo valdymo laikais. Tuomet jis kabėjo nedidukėje koplytėlėje, o po dešimties metų, kai Vytauto Didžiojo iniciatyva miestelyje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, perkeltas į ją.

Žinoma, kad šventovė sudegė per gaisrą, bet paveikslas liko nepaliestas. Kaip byloja legenda, išgijo liepsnojančią bažnyčią ir paveikslą regėjusi luoša moteris. Žinomas ir kitas pasakojimas moters, tvirtinusios, jog melsdamasi prie jo išprašiusi sveikatos labai ligotam savo vaikui. Stebuklu vadinama ir tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą ant Krekenavos krintant bomboms bažnyčia liko sveikutėlė.

Vyskupo teigimu, 1960-aisiais Krekenavos šventovės paveikslą tyrę mokslininkai nustatė, kad jis priskiriamas pasaulyje garsiems Marijos Kelrodės stiliaus kūriniams, tapytiems XV amžiuje Italijoje. Jis išpuoštas sidabru ir brangakmeniais, kaip manoma, suaukotais žmonių už patirtus stebuklus.

Prieš porą metų ėmus rūpintis, kad Krekenavos bažnyčiai būtų suteiktas bazilikos titulas, Vatikanas suskubo ją dvasinės giminystės ryšiais susieti su viena iš Romos bazilikų. Krekenavos bažnyčia tuomet buvo pavadinta jos filija. Tais pačiais metais Vyriausybė įtraukė Krekenavos šventovę į Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"