TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Popiežius kviečia į ekologinį atsivertimą

2015 06 19 6:00
Profesorius Vytautas Landsbergis ir arkivyskupas Gintaras Grušas aptarė naujausią popiežiaus Pranciškaus dokumentą. Augustės Smailytės nuotrauka

Vakar Vatikane popiežius Pranciškus pristatė antrąją savo encikliką „Laudato Si', apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais“. Joje pasaulio klebonu vadinamas pontifikas pakvietė tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atsisakyti beatodairiško vartojimo ir atsigręžti į vargšus.

Popiežių mokymas ne tik tikėjimo, moralės, bet ir socialiniais klausimais pradėtas 1891 metais, išleidus Leono XIII encikliką „Rerum Novarum“. Tačiau apie klimato kaitą, priėjimą prie geriamojo vandens, biologinę įvairovę, genetiškai modifikuotus organizmus ar ekologinį švietimą Romos vyskupas tokiu būdu prabilo pirmą kartą Bažnyčios istorijoje.

Siūlo naują sąžinės sąskaitą

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas vakar sakė, kad naujausias, beveik 200 puslapių popiežiaus dokumentas, kuris yra įnašas į Bažnyčios mokymą, kalba apie integralią ekologiją. Pasak arkivyskupo, esminis popiežiaus keliamas klausimas yra tai, kokį pasaulį norime perduoti ateities kartoms. Pabrėžiama, kad dabartines aplinkosaugos problemas sukėlė žmogus, nesitenkinantis savo vieta pasaulyje. Iš to kyla vienkartinio naudojimo, arba išmetimo, kultūra, pateisinanti beatodarišką eikvojimą.

Popiežiaus teigimu, ekonominė plėtra, naujos technologijos, finansinės sistemos pavergia žmones ir jų aplinką, todėl reikia atsiversti. „Atsivertimą dažnai suvokiame tik dvasine prasme, o popiežius iškelia, kad mūsų santykis su kūrinija yra teisingo gyvenimo suvokimo dalis. Netgi pabrėžia, kad tai turėtų atsirasti mūsų sąžinės sąskaitoje“, – popiežiaus mintis komentuoja G. Grušas. Kitaip tariant, katalikai, rengdamiesi išpažinčiai, turėtų apmąstyti ne tik savo santykį su Dievu bei kitais žmonėmis, bet ir su gamta. Tai ne naujovė, popiežius Pranciškus tik pabrėžia tai, ko Bažnyčia mokė ir anksčiau.

Kreipiasi į galinguosius

Su enciklikos angliška santrauka susipažinęs profesorius Vytautas Landsbergis vakar sakė pagaliau supratęs, kodėl Bažnyčios vadovas pasirinko būtent šio šventojo vardą savo pontifikatui. Pasak politiko, naujausiu dokumentu Pranciškus beldžiasi į žmonijos sąžinę ir primena, kad gamta taip pat dieviška, todėl žmogus yra už ją atsakingas. „Mylėti Dievą – tai mylėti kūriniją, o niokoti aplinką – naikinti pačiam save“, – kalbėjo V. Landsbergis. Jis pažymėjo, kad žmogus yra pirmiau gamtos, tačiau nėra už ją viršesnis.

Prof. V. Landsbergio teigimu, į politiką ir verslą per daug susitelkę žmonės pameta pamatinius dalykus. Būtent į verslininkus bei politikus popiežius ir kreipiasi, negailėdamas kritikos pasaulio lyderiams: „Pastarųjų metų viršūnių susitikimai aplinkos klausimais nepateisino lūkesčių.“ Beje, enciklika pasirodo šįmet, kai lapkritį Paryžiuje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija.

Primena Šiaurės skolą Pietums

Šventasis Tėvas šalia aplinkosaugos klausimų aptaria ir tarptautinius santykius. Anot jo, pasaulyje egzistuoja „ekologinė skola“: ekonomiškai stipresnių Šiaurės šalių atsakomybė dėl klimato kaitos didesnė nei esančiųjų pietuose. Pasak G. Grušo, popiežius pradėti dialogą kviečia valstybių vadovus, verslo atstovus, mokslininkus, primindamas, koks svarbus šalių solidarumas. Atkreipiamas dėmesys, kad per menkai reaguojama ir į ištisų tautų patiriamas dramas. Ekologinė ir socialinė krizė – ne dvi atskiros, o viena, ta pati.

„Popiežiaus daroma jungtis tarp vargšų ir aplinkos jaudina. Vartojimo kultūra, kurią renkamės, turi tas pačias pasekmes ir ekologijai, ir socialinei sričiai“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis. Jis sakė kito kelio nematantis, tik kviesti daryti tai, ką kviečia ir popiežius. L. Kuračio teigimu, žmonės patys turėtų globoti vargšus natūralioje aplinkoje, o ne palikti juos socialiniams darbuotojams.

Lengvabūdiškai atmesti negalima

Ypatingu populiarumu pasižyminčio popiežiaus dokumentas savaitės pradžioje buvo nutekintas italų žurnalo „L‘Espresso“, tačiau debatai dėl jo temos viešojoje erdvėje prasidėjo kur kas anksčiau. Pasigirdo pačių katalikų kritikos dėl popiežiaus pozicijos klimato kaitos klausimu. Pabrėžiama, kad jis nėra šios srities ekspertas, esą tai - politinis klausimas. Be to, esama kur kas svarbesnių temų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose persekiojami krikščionys. „Tai ne pirma svarstymų sukėlusi enciklika“, – sakė G. Grušas. Jo nuomone, šio dokumento turinys patvirtina tai, ką matėme anksčiau, – popiežiui svarbiausia aktyvi Bažnyčios diskusija, kurioje atskleidžiamas teisingas kelias.

Arkivyskupas pažymėjo, jog katalikybės istorijoje yra buvę atvejų, kad pasirodžius enciklikai pakeičiamas arba papildomas katekizmas. Taip atsitiko 1968 metais, kai buvo paviešinta Pauliaus VI enciklika „Humanae vitae“ dėl mirties bausmės klausimo. Tiesa, minėtas dokumentas tapo ilgų ir aštrių debatų viešojoje erdvėje objektu ir dėl mokymo apie kontracepciją.

„Katalikui nedera lengvabūdiškai atmesti mokymą“, – teigė G. Grušas. Anot jo, nepritariantieji popiežiaus Pranciškaus išdėstytoms mintims privalo dokumentą priimti, apmąstyti ir rasti gerai apgalvotų argumentų, jei vis dėlto laikysis kitokios nuomonės. „Jis įpareigoja mažų mažiausiai dvasiniu lygmeniu“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

Pontifikas dokumente cituoja ne tik savo pirmtakus bei šventuosius, kaip jau yra įprasta, tačiau ir daug dėmesio skiria Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus darbui šioje srityje. Tai rodo, kad ši tema, kaip sakė G. Grušas, artima ne vien katalikams.

Tai antroji trečius metus Katalikų bažnyčiai vadovaujančio argentiniečio Jorge Mario Bergoglio enciklika. Pirmoji „Lumen Fidei“, išleista 2013-aisiais, parašyta kartu su popiežiumi emeritu Benediktu XVI.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"