TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Populiari idėja vis dar netampa kūnu

2007 06 27 0:00
Seimo pirmininkas V.Muntianas apgailestavo, kad kai kurie parlamentarai, nors ir dalyvavo posėdyje, nesiregistravo.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Dalis Seimo narių sąmoningai delsia palaiminti Konstitucijos pataisas, kurios atvertų kelią tiesioginiams merų rinkimams.

Vakar rytą turėję balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, įtvirtinančių Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus, parlamentarai iki paskutinės akimirkos nerado šiuo klausimu bendros kalbos. Todėl balsavimas buvo atidėtas popietiniam posėdžiui, o po Seimo frakcijų pasitarimo su parlamento vadovu - iki ketvirtadienio.

Pagrindinis dalykas, vertęs Konstitucijos pataisoms pritariančius ir joms oponuojančius Seimo narius neskubėti balsuoti - neapibrėžtos tiesiogiai išrinkto mero kompetencijos bei galių ribos. Todėl pirmiausia buvo siūloma parengti viso įstatymų paketo pataisų koncepciją, kurioje būtų nustatyta tiesiogiai išrinkto mero santykiai su kitomis savivaldybės institucijomis ir pareigūnais.

Vakarykščiame posėdyje svarstant merų rinkimų klausimą registravosi 101 parlamentaras. Tačiau baiminantis, kad nepavyks surinkti 94 balsų, būtinų priimti Konstitucijos pataisas, balsavimas buvo atidėtas. Jei balsų būtų pritrūkę, būtų tekę daryti daugiau kaip metų pertrauką.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vėliau tikino, kad kai kurie parlamentarai, siekdami nukelti pirmąją pataisų priėmimo datą, nors ir dalyvavo posėdyje, nesiregistravo.

Nori rinkėjai

Dabar Lietuvoje merus renka savivaldybių tarybos. Merai vadovauja savivaldybės tarybos darbui, o vykdomąsias funkcijas atlieka ir savivaldybei faktiškai vadovauja nerenkamas asmuo -savivaldybės administracijos direktorius.

Vakar Seimo posėdyje "darbietė" Virginija Baltraitienė ir liberalcentristas Algis Čaplikas teigė, kad tiesioginių merų rinkimų labiausiai nori patys rinkėjai. Parlamentaro įsitikinimu, tai būtų vienas rimčiausių šios kadencijos Seimo darbų. "Žmonės prisimintų, kad buvo ne tik priešų paieška, nuolatinės komisijos, bet ir pagaliau iš esmės pradėta reformuoti savivalda", - kalbėjo A.Čaplikas. Liberalų sąjūdžio lyderio Petro Auštrevičiaus nuomone, rinkimų reforma sustiprins vietos savivaldą.

Pasak konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno, tautai patinka tiesioginiai rinkimai, tad kodėl nepažaidus populizmo. "Kas bus, jei meras elgsis, kaip jam užeis? Nėra atsakyta, kokios jo galios, kokia jo atsakomybė. Kitaip sakant, šitomis pataisomis norime apgauti tą pačią tautą žaisdami jos jausmais", - konstatavo parlamentaras.

Jo nuomone, balsuoti dėl Konstitucijos pataisų bus galima tik tuomet, kai bus aptarti esminiai klausimai - merų funkcijos ir santykiai su taryba bei administracijos direktoriumi.

Siūlė perskaityti projektus

Kolegų įkarštį mėgino vėsinti Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Pasak jo, tiesioginių merų rinkimų klausimas svarstomas jau seniai, buvo aptarti patys įvairiausi variantai ir vėl sugrįžta prie Konstitucijos pataisų. Seimo vadovas mėgino įtikinti, jog merų, kad ir kokios funkcijos jiems būtų priskirtos, kompetenciją ir galias aiškiai apibrėžia parengtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos.

"Kai kalbame apie tiesioginius rinkimus, kalbame apie atstovavimo galimybę ir atskaitingumą. Koks čia atstovavimas, jei per praėjusius rinkimus 11 savivaldybių merai buvo išrinkti 1,5 proc. rinkėjų balsais. Kam jie tada atstovauja ir apie ką mes čia kalbame?" - retoriškai klausė V.Muntianas.

Pasak Seimo vadovo, užuot piktinęsi, kad tiesiogiai renkamų merų kompetencija yra visiškai miglota, parlamentarai galėtų pasklaidyti Vietos savivaldos įstatymo projektus. Dabar, anot V.Muntiano, telieka apsispręsti, kokį merą norėtume matyti: "ar tarybos pirmininką, ar vykdomąją instituciją, ar vykdomąją instituciją ir tarybos pirmininką."

Antrasis balsavimas - rudenį

Tiesioginių merų rinkimų idėją deklaruoja remiančios beveik visos Seimo frakcijos. Pasak Seimo pirmininko, jai nepritarimą reiškia tik Tėvynės sąjunga, partijos taryboje priėmusi sprendimą oponuoti minimoms Konstitucijos pataisoms.

Merus vienijanti Lietuvos savivaldybių asociacija laikosi pozicijos, kad merai būtų ir tarybų pirmininkai, bet kartu priklausytų ir vykdomosioms institucijoms. Tačiau, V.Muntiano įsitikinimu, tuomet "dingsta atskaitingumas".

Pagal 2002-aisiais priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą Lietuvoje yra dvi savivaldybių institucijų rūšys: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Todėl meras tuo pat metu negali būti abiejų tipų institucijų dalis, o jo funkcijos negali kartu apimti ir vadovavimo tarybai, ir viešosios administracijos reikalų.

Konstitucijos pataisos Seime gali būti priimtos už tai balsuojant du kartus esant ne mažesnei kaip trijų mėnesių pertraukai.

Rytoj planuojamas pataisų priėmimas turėtų būti pirmasis, antrasis vyktų jau rudenį. Konstitucijos pataisa laikoma priimta, jei už ją balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Iš viso Seime yra 141 narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"