TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Populizmo prieskonių naujame sezone netrūks

2013 09 09 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pasak politologo Mažvydo Jastramskio, toliau bus ta ašis, aplink kurią suksis visas šalies politinis gyvenimas. Tai taps ir valdžios stabilumo garantu, bet politinį klimatą vis labiau kaitins artėjantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Nors iki metų pabaigos valdžios dėmesys bus sutelktas į derybas su Bendrijos narėmis, tęsiant Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai vidaus politinis gyvenimas nesustos. Viliamasi, kad noras išsaugoti patikimos ES valstybės įvaizdį suvienys net aršiausius oponentus ir atbaidys nuo rietenų. Tačiau galimos politinės krizės ugnis gali įsiplieksti valdančiųjų stovykloje.

Apie šią savaitę prasidedantį naują politinį sezoną, valdančiosios koalicijos tvarumą ir politikų pasirengimą kitąmet vyksiantiems prezidento, EP rinkimams - „Lietuvos žinių“ interviu su politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Mažvydu Jastramskiu.

Artėjantys rinkimai sukels įtampą

- Jau rytoj Seimas rinksis į rudens sesiją, prasidės naujas politinis sezonas. Kokį jį prognozuojate?

- Viena vertus, tai bus tolesnio pirmininkavimo ES Tarybai metas, tad neatmesčiau galimybės, kad jam baigiantis rasis daugiau užsieninės kilmės provokacijų Lietuvos atžvilgiu. Mūsų šalies, kaip patikimos ES narės, įvaizdžiui tai bus itin svarbus ir jautrus laikotarpis.

Kita vertus, vis labiau įsibėgės neoficiali prezidento ir EP rinkimų, vyksiančių 2014 metais, kampanija. Per ją galimas santykių paaštrėjimas įvairiais lygmenimis tarp valdžios grandžių – prezidentūros ir Vyriausybės, koalicijos partnerių ir apskritai tarp konkrečių partijų bei politikų. Žinoma, neoficialios kampanijos apraiškų matyti jau dabar, kaip pavyzdį paminėsiu partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) iniciatyvą dėl referendumo euro klausimu. Panašių iniciatyvų arba tiesiog skambių populistinių siūlymų per naują politinį sezoną, tikėtina, matysime dar daugiau.

- Bet ar intensyvi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkė padės užtikrinti valdžios stabilumą ir neleis įsiplieksti politinėms krizėms?

- Taip, nes tokios krizės iniciatorius lengvai gali būti apkaltintas sugriovęs stabilumą Lietuvai svarbiu metu, pakenkęs jos įvaizdžiui Bendrijoje. Būti tokiu atpirkimo ožiu niekas nenorės, todėl valdžios stabilumas turėtų išsilaikyti iki metų pabaigos.

Socdemų populiarumas - nenatūralus

- Seimo rudens sesijai Vyriausybė planuoja pateikti daugiau kaip 300 teisės aktų projektų. Nemaža jų dalis yra susijusi su finansais, mokesčiais, verslu. Ar valdantieji pajėgs rasti sutarimą šiais klausimais?

- Dėl to lieka klaustukas... Viena vertus, Vyriausybėje dominuojantys socialdemokratai turėtų suprasti, kad dabartinis jų, valdžios partijos, populiarumas nėra natūralus. Nesant esminių sprendimų ar nuo jų nepriklausančio ekonomikos šuolio, rinkėjai anksčiau ar vėliau pradės reikalauti daugiau. Norėdami pretenduoti į kitų Seimo rinkimų laimėtojus ar pagaliau įtvirtinti kairiosios partijos įvaizdį, socialdemokratai turėtų pasiūlyti projektų, kurie kiek pakeistų dabartinę bendrojo vidaus produkto perskirstymo tvarką. Galbūt jie gali pasiūlyti tam tikrų lengvatų mažiausiai uždirbantiems ir apskritai nepasiturintiems žmonėms. Žinoma, jie negali pamiršti ir valstybės tarnautojų, kurie sudaro svarbią partijos rinkėjų dalį. Koalicijos partneriai tokiems dalykams gali ir nepritarti, ypač Darbo partija (DP, leiboristai), už kurios aiškiai slypi verslo interesai ir ekonominio liberalizavimo siekis. Todėl, susikirtus socialdemokratų norui tapti dominuojančia kairės partija ir DP atstovų siekiui maksimaliai išnaudoti valdžią, galima politinė krizė.

Vienybė iš konkurencijos

- Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis premjeras Algirdas Butkevičius neigia esant didelių nesutarimų tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Ar deklaruojama valdančiųjų vienybė jums atrodo tikra?

- Dabartinės koalicijos ištakos – buvimas opozicijoje 2008-2012 metais ir nuolatinis Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kritikavimas. Tad šios partijos suvienytos ne bendro požiūrio ar interesų, o politinės konkurencijos. Juk mano priešo (dešiniosios partijos) priešas yra potencialus mano partneris, tačiau toli gražu ne draugas. Noras raikyti valdžios pyragą tam irgi padės, o socialdemokratai koalicinio bendradarbiavimo su įvairiomis partijomis požiūriu yra lankstesni nei konservatoriai. Dabar valdžios partijos laikosi kartu ir dėl to, kad kita koalicija sunkiai įsivaizduojama, nebent būtų mažumos.

- Kokie klausimai koalicijos partneriams kelia didžiausią susiskaldymo grėsmę?

- Svarbūs minėti ekonominiai klausimai, galima mokesčių pertvarka. Tačiau tai priklauso nuo to, kiek socialdemokratai norės būti kairieji ir ištikimi savo programai. Svarbos nepraras ir DP bylos procesas. Iki šiol „darbiečiai“ tiesiogiai savo koalicijos partnerių nekaltino, tačiau jų bandymai viešojoje erdvėje šią bylą vaizduoti kaip politinę gali paliesti ir socialdemokratus. Pagaliau reikia nepamiršti, kad vis dar nėra apsisprendimo dėl atominės elektrinės. Atrodo, kad koalicija - labiau ne partijų, o politikų lygmeniu- šiuo klausimu yra nenuosekli. Galbūt dėl to iki šiol nebuvo pasakyta griežto „ne“.

- Spalį bus pradėti svarstyti apeliaciniai skundai DP juodosios buhalterijos byloje. Specialistų teigimu, teismo sprendimą greičiausiai išgirsime tik kitąmet. Kaip šis tebesitęsiantis procesas paveiks „darbiečių“ santykius su kitais koalicijos partneriais?

- Kai socialdemokratai balsavo už DP lyderių teisinės neliečiamybės panaikinimą, šie liko koalicijoje. Tai parodė, kad kitos alternatyvos „darbiečiai“ dabar neįsivaizduoja. Tačiau koalicijos partneriai – LSDP ir TT – „darbiečių“ nesėkmes teisiniame fronte neišvengiamai bandys panaudoti, kad padidintų savo populiarumą, perviliotų dalį šios partijos rinkėjų. Jusdama grėsmę rinkimų lygmeniu, DP gali griebtis paskutinio šiaudo ir pasitraukti iš koalicijos, nes opozicijoje reitingus augintis lengviau.

Perversmui opozicija nepajėgi

- Per pirmąjį Vyriausybės pusmetį ūkio ministro portfelio neteko socialdemokratė Birutė Vėsaitė, vėliau susvyravo jos partijos kolegos sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kėdė. Ar dabartinė opozicija stipri versti iš postų ministrus, galbūt net perimti valdžią?

- Skaičiuojant matematiškai - visiškai nepajėgi, nes keturių partijų valdančioji koalicija turi konstitucinę daugumą. Kitas klausimas, kiek opozicija geba pasinaudoti tuo pačiu faktu, kad Vyriausybę sudaro net keturios partijos. Pastarosios kituose Seimo rinkimuose konkuruos dėl gerokai mažesnio rinkėjų skaičiaus, nes lietuviai rinkimuose paprastai smarkiai baudžia Vyriausybės partijas. Net nepaisant nesutarimų kitais klausimais, tai yra garantuotas pleištas, kuriuo opozicija gali bandyti naudotis. Galiausiai ne paskutinį vaidmenį atlieka ir konservatorių priešiškumas visoms partijoms, išskyrus liberalus. Valdžiai perimti reikia daugiau sąjungininkų.

- Skirtingai nei buvusių valdančiųjų, šios kadencijos parlamento ir Vyriausybės santykiai su prezidentūra yra įtempti. Kas galėtų paskatinti santykių atšilimą?

- Sakyčiau, kad santykiai yra dar palyginti santūrūs ir korektiški. Galime žvilgtelėti į kitas regiono valstybes: 2011 metais tuometis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras paleido parlamentą, o neseniai išrinktas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas savo nuožiūra nusprendė paskirti vyriausybę, kurios parlamentas nepatvirtino. Tokio tarpinstitucinio konflikto, kuris pereitų į visos politinės sistemos krizę, mūsų šalyje kol kas nematyti, ir tai yra svarbiausia. Kadangi artėja prezidento rinkimai, ir jiems bus rengiamasi, manau, kad dabartinio status quo išlaikymas yra daugiausia, ko galime tikėtis.

D.Grybauskaitei – premjero iššūkis?

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaičiuoja paskutinius savo kadencijos metus. Jei ji apsispręs dalyvauti kituose rinkimuose, kaip per ateinantį pusmetį keisis jos laikysena, tonas?

- Tokio aukšto rango renkami pareigūnai kaip prezidentas apie savo laikysenos ir tono santykį su populiarumu turi galvoti visą kadenciją. Taip mąstant, rinkimų kampanija vyksta nuo išrinkimo iki perrinkimo. Taigi artėjant realiems rinkimams kandidato poza neturėtų radikaliai keistis, nebent dar labiau bus akcentuojami anksčiau akcentuoti dalykai. Racionaliai žiūrint, prezidentė turėtų stengtis daug nekonfliktuoti, tačiau ir nedraugauti su kitomis valdžios grandimis, pabrėžti geruosius savo laimėjimus.

- Partijos apie kandidatus į prezidentus kol kas kalba vangiai. Ar matote potencialių kandidatų? Kokia asmenybė galėtų pelnyti rinkėjų simpatijas ir pakeisti dabartinę šalies vadovę?

- Visoms kitoms aplinkybėms nekintant, iššūkį galėtų mesti premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau čia lieka daug klaustukų. Jei jis taptų prezidentu, ir taip abejotina jo faktinė lyderystė tarp socialdemokratų dar susilpnėtų. Reikia prisiminti, kad prezidentas Lietuvoje negali būti oficialus partijos narys.

Didelė tikimybė, kad būtent dėl šios priežasties įtakingi socialdemokratai gali norėti A.Butkevičiaus dalyvavimo rinkimuose. Žinoma, visko numatyti negalima, tačiau žvelgiant į dabartinį Lietuvos politinį elitą ir nepamirštant reitingų kitos figūros, kuri galėtų mesti iššūkį D.Grybauskaitei, kol kas nėra. Nebent trys iš keturių dabartinės koalicijos partijų (pavyzdžiui, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“) iškeltų vieną kandidatą ir jį nuosekliai remtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"