TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Poziciją lėmė politinė lyderio meilė

2015 07 07 6:00
Valdemaras Tomaševskis ne kartą yra pastebėtas nevienareikšmiškai vertinamų Rusijos veikėjų draugijoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vieningą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų nenorą pratęsti savanoriškai bendradarbiavimą su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis pripažinusių asmenų įslaptinimo terminą konservatorius Arvydas Anušaukas sieja su partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio simpatijomis Kremliui.

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bus slapta saugomi dar 75 metus. Už tokį įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 parlamentarų. Tarp nepritariančiųjų buvo visa LLRA frakcija.

“Įsivaizduoju, kad toks buvo V. Tomaševskio nurodymas. Daryti tokią prielaidą galima žinant jo ryšius su gana abejotinomis personomis. Tikrai ne susirūpinimas istoriniu teisingumu lėmė šį sprendimą”, -"Lietuvos žinioms" sakė A. Anušauskas.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius tikino, kad jokių nurodymų, kaip balsuoti dėl prisipažinusiųjų sąrašų saugojimo frakcijos nariai tikrai negavo. Nors kai kas LLRA narius mėgina pateikti kaip “raudonus ar su kažkuo susijusius”, kaip tik LLRA pasak parlamentaro, šiuo atveju nepabūgo viešumo, o "socialdemokratai, ir konservatoriai labai bijo to paviešinimo”.

Nurodymų negavo

"Lietuvos žinioms" J. Narkevičius sakė, kad frakcijoje vyko diskusija dėl sąrašų įslaptinimo terminų. “Jokios iš viršaus nukreiptos vienareikšmiškos pozicijos tikrai nebuvo, ji tiesiog išplaukė iš mūsų mąstymo”, - teigė jis. Anot J. Narkevičius, ne paslaptis, kad Nepriklausomybės kūrimosi pradžioje, ir dabar “mūsų bendrapartiečius, kitus asmenis, dalyvaujančius mūsų politinėje veikloje kai kas mėgina parodyti kaip raudonus ar su kažkuo susijusius”.

“Bet istorija rodo priešingai. Kažkodėl ir konservatoriai, ir socialdemokratai labai jau bijo to paviešinimo. Ko čia bijoti? Mes tikrai nesame šventesni už popiežių, gal ir tarp mūsų yra tokių asmenų. Tačiau, manau, procentais - tikrai mažiau nei kitose partijose”, - teigė J. Narkevičius.

LLRA atstovas Zbignevas Jedinskis kalbėdamas Seimo posėdyje teigė, kad priėmus pataisas dėl termino pratęsimo, liks „daug įslaptintų KGB agentų“. „Būdami įslaptinti, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai. Kas gali garantuoti, kad iki šiol jie neliko kaimyninės valstybės agentais? Labai gera priedanga – įslaptintas KGB agentas, kuris gali tarnauti kitai valstybei“, - sakė Z. Jedinskis.

A. Anušauskas tuomet atkreipė dėmesį, kad didžiausias Rusijos saugumo tarnybos džiaugsmas ir sėkmė būtų sužinoti žmonių, atsisakiusių bendradarbiauti su KGB, pavardes.

Keista bičiulystė

Simpatijų Maskvai V. Tomaševskis neslėpė niekada. Tai tik patvirtina jo ir LLRA pozicija Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu. Į atlapą Georgijaus juostelę nevengiantis įsisegti V. Tomaševskis ne kartą yra pastebėtas nevienareikšmiškai vertinamų Rusijos veikėjų draugijoje. Vienas tokių – buvęs Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Valstybės saugumo departamento teigimu, šis asmuo pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus. Žiniasklaida taip pat yra pranešusi apie LLRA vedlio gaunamą finansinę paramą iš Kremliaus propagandininkų. Rašyta apie „Baltijskij mir“ įkūrėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Dmitrijaus Kondrašovo, Sovietų Sąjungai simpatizuojančio Rusijos politinių tyrimų fondo vadovo, politologo Fiodoro Zaleskio bei kitų turtingų prokremliškų veikėjų paramą savo bičiuliui Lietuvoje. Dosnaus finansavimo iš Rytų V. Tomaševskis sulaukė ir per pastaruosius prezidento rinkimus. Be kita ko, rašyta ir apie neanonsuotus V. Tomaševskio vizitus į Maskvą. Prieš kelerius metus LLRA lyderio pavardė puikavosi tarp Rusijos vyriausybės finansuoto Baltijos šalių rusakalbiams skirto žurnalo „Baltiskij Mir“ visuomeninės tarybos narių.

Kovą, prieš pat tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, kuriuose dėl Vilniaus mero kėdės varžėsi ir V. Tomaševskis, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė tikrai nebalsuosianti “už žmogų, kuris atstovauja Kremliaus interesams Lietuvoje”.

Nėra archyvų

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės).

Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000-aisiais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys.

Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"