TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prabilo apie skaidrumą – gavo smūgį

2015 08 13 6:00
Atidarius Geležinio Vilko gatvės estakadą, vos per tris mėnesius automobilių srautas toje miesto dalyje išaugo dvigubai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Bendrovėms „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pradėjus kelti Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso skaidrumo klausimą, viešojoje erdvėje suskubta šioms įmonėms pažerti priekaištų dėl praėjusiais metais sostinėje įgyvendinto Geležinio Vilko gatvės estakados projekto. Jo užsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė – tvirtina, kad konsorciumas estakadą pastatė laiku, o priekaištų darbų kokybei nėra.

Liepos pabaigoje įvykusias Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos darbų pradžios iškilmes aptemdė net penkių bendrovių, taip pat ir konsorciumo pagrindais veikiančių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ iškeltos abejonės proceso skaidrumu. Pastarosios dvi įmonės buvo pasiekusios, kad šis 100 proc. Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas, vertinamas 90 mln. eurų, būtų sustabdytas, kol teismas priims sprendimą dėl jo organizavimo teisėtumo.

„Latvijas tilti“ manymu, vakarinio aplinkkelio rangovo konkurso sąlygos riboja konkurenciją ir sudaro galimybes jame dalyvauti tik kelioms įmonėms. Tačiau teismai priėmė kitokį sprendimą ir leido konkurso organizatoriams pasirašyti sutartį su nugalėtojais – įmone „Kauno tiltai“, veikiančia kartu su „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“ (pastaroji įmonė prieš tai taip pat skundė proceso organizavimą) – bei pradėti darbus.

Tuo pačiu metu viešojoje erdvėje pasipylė neigiama informacija apie konsorciumo „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ praėjusiais metais Vilniuje įgyvendintą Geležinio Vilko gatvės estakados projektą.

„Šios istorijos šaknys gilios. Ji atskleidė, kad Lietuvoje trūksta skaidrumo, nes didelė dalis didžiųjų konkursų, kuriuose naudojami europiniai pinigai, vyksta su milžiniško negatyvumo šleifu, neleidžiančiu tinkamai įsisavinti paramos lėšų. Vyksta didelė kova, paremiama negatyvia informacija, užuot konkuravus gebėjimais, valstybei naudingiausiais pasiūlymais. Visa negatyvi informacija apie mūsų veiklą rodo, koks didelis pasipriešinimas tiems, kurie nori dirbti sąžiningai ir skaidriai“, – LŽ apie šią situaciją sakė bendrovės „Kauno keliai“ projektų vadovas Tauras Jakelaitis.

Mažesnė kaina – minusas

Geležinio Vilko gatvės atkarpos nuo A. Goštauto gatvės iki M. K. Čiurlionio gatvės rekonstrukcijos, suplanuotos Vilniaus savivaldybės bendrajame plane iki 2015 metų, darbų atviras konkursas buvo paskelbtas dar 2011 metais.

„Didelė dalis vairuotojų, atvykstančių į Vilnių, norėdami patekti į miesto centrą bei senamiestį, naudojasi Geležinio Vilko gatve. Vairuotojams, važiuojantiems Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių žiedo pusės, patekti į miesto centrinę dalį būdavo sudėtinga. Įrengta estakada pagerino eismo pralaidumą, o papildoma greitėjimo juosta leido sumažinti šio mazgo avaringumą“, – LŽ nurodė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Bartusevičius.

Pageidavimą dalyvauti konkurse, kurio laimėtojas turėjo įgyvendinti darbų projektą, parengtą savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“, pareiškė šešios bendrovės, tačiau trijų iš jų pasiūlymai buvo atmesti. Iš likusių trijų dalyvių – bendrovių „Panevėžio keliai“, „Kauno tiltai“ ir kartu veikiančių „Latvijos tilti“ bei „Kauno keliai“ – nugalėtoju buvo paskelbtas pastarųjų įmonių konsorciumas, įsipareigojęs atlikti darbus pigiausiai – už 31,2 mln. litų (maždaug 9 mln. eurų). Jau vėliau buvo pradėtos reikšti abejonės, ar 20 proc. pigiau nei konkurentai įsipareigojęs dirbti konsorciumas nedempinguoja kainų, ketindamas darbus atliekant jas pakelti.

Tauras Jakelaitis. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Kai svarstoma, kad mes dirbtinai sumažinome kainas, man norisi paklausti kitaip: o gal kitų dalyvių kaina buvo pernelyg užkelta? Mūsų pasiūlymas rėmėsi įvertintomis bendrovių galimybėmis ir turimais resursais: „Latvijas tilti“ – Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovių „LNK Group“ atstovybė – dar Sovietų Sąjungos laikais buvo viena didžiausių statybos įmonių, ir šiandien turinti didelius pajėgumus statyti tiltus, estakadas, metalines konstrukcijas, „Kauno keliai“, savo veiklos istoriją skaičiuojantys nuo 1940 metų, yra atestuota atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose, turi savo gamybinę bazę, eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą. Žinoma, pasiūlymą įgyvendinti estakados projektą mes pateikėme numatydami minimalų pelną, bet negi tai draudžiama?“ – stebėjosi T. Jakelaitis.

Projektuotojų klaidos

Oponentų nuogastavimai iš dalies pasitvirtino: įsibėgėjus Geležinio Vilko gatvės estakados statybos darbams paaiškėjo, kad projektui įgyvendinti reikia papildomų lėšų – 3,6 mln. litų (kiek daugiau kaip milijono eurų).

„Papildomų darbų pirkimas buvo skelbtas dėl atsiradusių papildomų darbų poreikio, jų nebuvo galima numatyti“, – LŽ lakoniškai nurodė Vilniaus savivaldybė.

Praėjusių metų rudenį atidarant Geležinio Vilko gatvės estakadą Artūras Zuokas, tuo metu einantis Vilniaus mero pareigas, ceremonijos metu atvirai įvardijo, kad teko pirkti papildomus darbus, nes savivaldybės projektuotojai, rengę rekonstrukcijos planą, padarė klaidų, mat pasirėmė dar 1960–1970 metų brėžiniais, neatitinkančiais realios situacijos.

Konsorciumo „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ atstovų teigimu, susitarimas dėl papildomų darbų su A. Zuoko vadovauta savivaldybe nebuvo toks sklandus, kaip dabar gali pasirodyti. Kaip LŽ sakė „Latvijas tilti“ atstovybės Lietuvoje vadovė Regina Barkauskienė, projekto, kuriuo turėjo vadovautis, bei realios situacijos neatitiktį rangovai pastebėjo jau netrukus, kai pradėjo vykdyti darbus, ir iš karto apie tai informavo savivaldybę.

Kaip paaiškėjo, projektuotojai neteisingai nurodė rekonstruojamo nuotekų kolektoriaus gylį. Dokumentuose buvo pažymėta, kad jis yra 4 metrai po žeme, o iš tiesų glūdėjo 7 metrų gylyje. Tam, kad 50 metų eksploatuojama inžinerinė infrastruktūra nekeltų pavojaus aplinkiniams pastatams, gatvėms, reikėjo rekonstruoti po estakados nuvažiavimu esantį kolektorių, kurio bendras ilgis siekė apie 125 metrus. Be to, buvo rekonstruota ir beveik 14 kilometrų po žeme esančių vandens, nuotekų ir kitų tinklų.

Atidarius Geležinio Vilko gatvės estakadą, vos per tris mėnesius automobilių srautas toje miesto dalyje išaugo dvigubai. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Apie tokią situaciją užsakovą informavome dar 2013 metų pavasarį. Projektuotojai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ – 2013 metų gegužės mėnesį parengė naujas techninio projekto laidas, jas patvirtino užsakovas, tačiau paskui nebuvo daroma jokių veiksmų. Tik 2013 metų gruodį buvome informuoti, kad ketinama rengti dar vieną techninio projekto variantą, o jį įgyvendinti bus skelbiamas viešas konkursas. Pasiteiravę, kada jis bus patvirtintas, taip pat kada ketinama baigti viešųjų pirkimų procedūras, nes iki projekto įgyvendinimo termino tebuvo likęs pusmetis, gavome labai keistą atsakymą: „Techninio projekto keitimą numatoma atlikti kuo galima skubiau.“ Tas „skubiau“ įvyko tik po pusmečio“, – aiškino R. Barkauskienė.

Pretenzijų neturi

Po ilgo delsimo sutikusi, kad „Vilniaus plano“ projektuotojai pridarė klaidų, savivaldybė vis dėlto nesiėmė tiesiog koreguoti pradinį projektą – paskelbusi, kad bus įgyvendinamas naujas darbų etapas, praėjusių metų balandį paskelbė naują viešųjų pirkimų konkursą, o statybos leidimą išdavė tik rugsėjo 17-ąją, kai iki suplanuotų darbų pabaigos tebuvo likę mažiau nei trys mėnesiai.

Šiame konkurse dalyvavęs „Latvijas tilti“ bei „Kauno kelių“ konsorciumas, vėl pateikęs pigiausią pasiūlymą, darbus vis dėlto spėjo atlikti laiku: statybos užbaigimo aktas Valstybinės komisijos be jokių pastabų pasirašytas 2014 metų gruodžio 22-ąją, nors bendrovės pagal sutartį projektą užbaigti galėjo dar po kelių dienų.

„Įsipareigojimai pagal abi sutartis konkursus laimėjusių rangovų buvo įvykdyti laiku. Užbaigti statybos darbai buvo priimti Valstybinės komisijos. Tai reiškia, atitiko visus statybos techninių reglamentų reikalavimus“, – LŽ nurodė savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas L. Bartusevičius.

Jau šių metų kovo pradžioje Vilniaus savivaldybė paskelbė, jog eismo organizavimo specialistų skaičiavimais, atidarius Geležinio Vilko gatvės estakadą, vos per tris mėnesius automobilių srautas toje miesto dalyje išaugo dvigubai. „Teigiama, kad 2014 metų gruodį estakada važiuodavo apie 4 tūkst. automobilių per parą, šių metų vasario mėnesį – 7600–8000 automobilių per parą. Įvertinus sezoniškumą ir kitus faktorius, skaičiuojama, kad šį rudenį, po vienų metų eksploatacijos, estakadoje eismo intensyvumas gali siekti iki 12–13 tūkst. automobilių per parą, o 2024 metais pasieks 16–18 tūkstančių“, – informavo savivaldybė.

Trauktis neketina

„Dėl Geležinio Vilko gatvės estakados projekto ir jį įgyvendindami, ir pastaruoju metu sulaukėme daug negatyvios reakcijos. Mums priekaištauta dėl terminų, kokybės, kainos klausimų – visa, ką buvo galima sugalvoti blogo, mums prikišta. Vis dėlto akivaizdu, kad objektyvi situacija, grindžiama dokumentais, yra kitokia. Apmaudu, kad veikdami skaidriai, siekdami, kad taip pat būtų įgyvendinami visi projektai Lietuvoje, susidūrėme su neskaidrių jėgų naudojamais juodaisiais metodais. Būtent tai trukdo Lietuvai sklandžiai judėti į priekį“, – LŽ teigė „Kauno kelių“ atstovas T. Jakelaitis.

„Latvijas tilti“ atstovė R. Barkauskienė savo ruožtu tvirtino, kad pastarieji įvykiai nepaveiks Latvijos bendrovės sprendimų dalyvauti konkursuose Lietuvoje. „Norime parodyti, kad galima dirbti skaidriai“, – sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"