TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pradanginti ES milijonai valdininkams nerūpi

2012 07 04 7:22

16 mln. litų - maždaug tiek Lietuva privalės grąžinti į Europos Sąjungos (ES) biudžetą už ankstesniais metais suteiktą paramą kaimo verslui. Mat verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų milijonų. Įmonėms bankrutavus šios skolos išieškojimas tapo beprasmis.

Lietuvos žemdirbiai ir su žemės ūkiu susijęs verslas per pastaruosius dešimt metų iš ES gavo maždaug 9 mlrd. litų paramą. Didesnė jos dalis buvo panaudota.

Paramos sutartyje numatyta griežta taisyklė: gautas lėšas privalu panaudoti pagal paskirtį, o svarbiausia - asmuo, kuriam suteikta parama, turi net penkerius metus nenutraukti veiklos. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šio reikalavimo nesilaikė septynios bendrovės ir vienas ūkininkas, pasinaudoję SAPARD parama. Valstybė iš jų taip ir neatgavo apie 16 mln. litų. Tų pinigų jau nebepavyks susigrąžinti, nes bendrovės bankrutavo.

16 mln. litų bendrame 9 mlrd. litų paramos pyrage iš pirmo žvilgsnio tėra trupinėlis. Tačiau reikia nepamiršti, kad 2002-2006 metais ūkininkams ir bendrovėms tebuvo išmokėta maždaug 577 mln. litų SAPARD paramos. Per šį laikotarpį, pavyzdžiui, priemonei "Profesinis mokymas", skirta tik 700 tūkst. litų, priemonei "Ekonominės veiklos ir alternatyvių pajamų skatinimas" - 28 mln. litų. Taigi vėjais paleisti milijonai iš tikrųjų nėra centai, kuriuos praradus galima lengvai numoti ranka.

Lemtinga klaida

2002 metais ūkininkams ir bendrovėms pradėta mokėti SAPARD parama buvo dalijama į kairę ir į dešinę. Nors ekonomistai tuometinę Žemės ūkio ministerijos vadovybę buvo įspėję, kad lėšos skiriamos neatlikus tyrimų, kokias verslo šakas reikėtų remti pirmiausia, ar pastatyti nauji gamybiniai objektai turės pakankamai žaliavų veiklai plėtoti, į jų pastabas neatsižvelgta. Vos ne pusė SAPARD paramos, net 225 mln. litų, atiteko perdirbamajai pramonei, o nemaža jos dalis - mėsos perdirbimo cechams. Tuometis NMA direktorius Evaldas Čijauskas ekonomistų strėles atremdavo niekuo nepagrįstais žodžiais: girdi, naujos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės leis padidinti krašto eksportą.

Dabar tapo aišku, kad tokių prioritetų skirstant SAPARD paramą pasirinkimas tapo lemtinga klaida, nuostolinga tiek pačiam verslui, tiek valstybei. "Klaidų padaryta begalė, daug pinigų išdalyta neapskaičiavus galimybių, situacija buvo nekontroliuojama. Bankrutavo didelės mėsos perdirbimo bendrovės, o šiandien veikiančios dirba tik puse pajėgumo - trūksta žaliavos", - kalbėdamas su LŽ žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius pripažino, kad dalis lengvai gautos paramos taip pat lengvai buvo išmesta į balą.

Parama "grupei draugų"?

Iš tikrųjų nemažai SAPARD lėšų atiteko "draugams", ir, kaip galima įtarti, galbūt net vienasmeniškai. Mat tuometį NMA direktorių E.Čijauską iš kėdės išvertė dvi skandalingos istorijos. Jo žmona Nijolė pasiskolino iš tada dar verslininko, o dabar - Seimo nario Jono Jagmino 35 tūkst. litų. Po kelių savaičių E.Čijausko sprendimu Kaišiadorių bendrovei Girelės paukštynui buvo sumokėta daugiau kaip 650 tūkst. litų iš SAPARD paramos fondų. Šioje bendrovėje J.Jagminas turėjo beveik 100 proc. akcijų, o jo žmona Audronė dirbo įmonės generaline direktore. Iš NMA Jagminų šeimai ir su ja susijusiai bendrovei tuomet iš viso planuota skirti beveik 4 mln. litų: per 2,9 mln. litų - Girelės paukštynui (bet jam teko daugiau - 3,5 mln. litų), dar milijoną litų - ūkininkei A.Jagminienei.

Antrąkart E.Čijauskas suklupo per šeiminę kelionę į užsienį, mat poilsiauti vyko pamaryje registruotos bendrovės, gavusios SAPARD paramą, automobiliu.

Džiaugėsi trumpai

Jau 2006-ųjų kovą NMA nutraukė sutartį su mėsos perdirbimo įmone "Burgis". Nors dar 2001 metais buvo aišku, kad buvusioje Plungės rajono Babrungėnų kaimo mokykloje mėsos perdirbimo cechą įsirengusi bendrovė neatitinka ES standartų, kad jos pajamos kaskart mažėja ir kad ji priversta pasitraukti iš Kaliningrado bei Latvijos rinkų, 2003-iaisiais NMA skyrė "Burgiui" daugiau kaip 1,6 mln. litų paramą. Už šias lėšas buvo pastatyta nauja įmonė ir įsigyta įrenginių. Tačiau po dvejų metų projektą finansavusio "HVB Bank" atstovai pripažino, kad investicija nepasitvirtino, - 2005-ųjų pabaigoje vienas žaliavos tiekėjų kreipėsi į teismą ir paprašė bendrovei iškelti bankroto bylą. Šiandien "Burgio" jau nebėra.

Kazlų Rūdos mėsos perdirbimo įmonė "Čečeta" ES parama galėjo pasidžiaugti dar trumpiau. Nors buvo vieša paslaptis, kad prekybininkai negrąžina bendrovei skolų, kad ji ne tik stokoja apyvartinių lėšų, bet ir neturi iš ko investuoti į gamybos plėtrą, 2003 metų pabaigoje NMA skyrė įmonei beveik 4 mln. litų SAPARD paramą investicijoms į skerdyklą ir naują mėsos perdirbimo cechą. Tačiau milijoninę injekciją gavusi "Čečeta" praėjus vos metams jau dirbo nuostolingai. 2009-aisiais ši bankrutavusi bendrovė išregistruota iš įmonių registro.

Panašaus likimo sulaukė ir dvi Šilutės rajone veikusios mėsos perdirbimo bendrovės - "Rovisa" bei "Natanga". Pirmoji buvo gavusi beveik 5 mln. litų SAPARD paramą, antroji - šiek tiek daugiau kaip 4 mln. litų. Ekonominiai sunkumai privertė šių įmonių savininkus kooperuotis ir įkurti vieną bendrovę "Natanga ir Rovisa", tačiau tai vis tiek neišgelbėjo verslininkų nuo bankroto.

Stipo kiaulės

Per 1,5 mln. litų SAPARD lėšų buvo skirta Kauno rajono ūkininkui Virginijui Šimkui. Tuometę Lietuvos veterinarijos akademiją baigęs vyras kartu su sūnumi Boniškių kaime planavo auginti tūkstančius kiaulių. Tačiau vos pradėjus verslą Šimkų ūkyje buvo paskelbta ekstremali padėtis - nešeriami gyvuliai ėmė gaišti. Kauno rajono apylinkės teismas situacija fermoje, kurioje žviegė apie 800 kiaulių, pavedė rūpintis Kauno rajono savivaldybei. Ši pradėjo gyvulius pardavinėti pusvelčiui, o maitas išvežė utilizuoti.

Pats V.Šimkus tada tikino nuleidęs rankas nebeturėdamas galimybės įsigyti pašarų, mat stokojo lėšų atsiskaityti su juos tiekusiais kreditoriais. Tačiau yra pagrindo įtarti, kad šio ūkininko būta ne visai sąžiningo. Antai 2008-aisiais vienai jo kreditorių, dažais, laku ir statybinėmis apdailos medžiagomis prekiaujančiai bendrovei "Laurex", panorus susigrąžinti paskolintas lėšas, V.Šimkus suskubo parduoti sūnui per tūkstantį kiaulių, kurias įkainojo ketvirčiu milijono litų. Bendrovei užginčyti šio sandorio teisėtumo nepavyko net teismuose.

Skola galėjo būti milijoninė

Krašto verslininkus mokęs, kaip reikia gauti milijoninį pelną, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat vos netapo milijoniniu skolininku. "Vos" - todėl, kad spėjo laiku perleisti bendrovės "Žeimių baldai", kurios vienu pagrindinių savininkų jis buvo, akcijas dar nespėjus paskelbti šiai įmonei bankroto.

2003 metų liepą UAB "Žeimių baldai" ir NMA pasirašė projekto "Baldų gamybos organizavimas kaimo gyvenamojoje vietovėje", kurio vertė - per 2 mln. litų, paramos sutartį. Projektas, pasak NMA specialistų, buvo įgyvendintas 2005-ųjų balandį. Bendrovei išmokėta 1,148 mln. litų SAPARD lėšų, paskutinė jų dalis - 2006 metų gegužę. Agentūroje esantys paramos skyrimo dokumentai rodo, kad pagal įstatymus tuomet įmonei apskritai nebuvo galima skirti paramos, nes ji vėlavo pristatyti reikiamus dokumentus. Tačiau NMA ne tik nekreipė į tai dėmesio, bet net ragino "Žeimių baldų" vadovybę pateikti dokumentus. Dar daugiau, jau skiriant paramą buvo aišku, kad bendrovė klimpsta į skolas ir ateityje nepajėgs atsiskaityti su kreditoriais.

UAB "Žeimių baldai" savo veiklą privalėjo plėtoti iki 2011 metų gegužės. NMA, atlikusi užsakomąjį patikrinimą įmonėje, nustatė, kad ji nevykdo jokios veiklos, numatytos paramos paraiškoje ir verslo plane. Negana to, bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Todėl agentūra nutraukė paramos sutartį, raštu informavo apie tai "Žeimių baldų" vadovus ir pateikė kreditorinius reikalavimus.

Beje, sakyti, kad ši ir kitos bendrovės valstybei liko skolingos vien už SAPARD paramą, būtų netikslu. 2007 metais Žemės ūkio ministerija nusprendė apmokėti skolas žemdirbiams už tas bankrutavusias įmones, kurioms dar nebuvo skirta valstybės finansinė parama. Finansine parama iš dalies padengti skolas žemdirbiams buvo numatyta per bankrutuojančias arba bankrutavusias bendroves. Į tokių sąrašą pateko ir jau minėta UAB "Burgis". Kiek tūkstančių jai buvo skirta, neaišku ir dabar.

Skolingi ne tik valstybei

Visos bendrovių, kurios privalo grąžinti SAPARD paramą, skolos perduotos Turto bankui. Šio banko Skolų valdymo tarnybos direktorius Romualdas Žemaitaitis LŽ sakė, kad bankas reikalavimo teisę į visų tų bendrovių skolas, nors NMA seniai yra nutraukusi su jomis sutartis, perėmė tik tada, kai įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos. "Todėl Turto banko veikla išieškant minėtas skolas - dalyvavimas kreditorių susirinkimuose ir kreditorių komitetų posėdžiuose, priimant optimalius kreditorių atžvilgiu sprendimus", - aiškino R.Žemaitaitis ir pridūrė, kad jų pastangos išieškoti skolas yra suvaržytos, o galimybė jas atgauti - beveik lygi nuliui. Šios bendrovės, pasak pašnekovo, milijonus litų skolingos ne tik valstybei, bet ir privatiems bei juridiniams asmenims.

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad buvusio ūkio ministro D.Kreivio įmonė "Žeimių baldai" tiek valstybei skolinga gautą ir netikslingai panaudotą kone 1,2 mln. litų ES paramą, tiek kitiems kreditoriams. Šios bendrovės skola, Turto banko duomenimis, iš viso siekia apie 8,7 mln. litų. Bankroto proceso metu buvo išieškota vos 1,5 mln. litų, iš jų apie 280 tūkst. litų teko administravimo išlaidoms. Beveik pusę šios sumos sudarė paties likutinio turto apsaugos ir vertinimo paslaugų kaina.

Tauragės rajone registruotos bendrovės "Rosagana" skola - 3,6 mln. litų, "Burgio" ir "Čečetos" - atitinkamai 1,6 bei 3,9 mln., "Natangos ir Rovisos" - 9 mln. litų. Truputį daugiau kaip pusę milijono litų valstybei liko skolingas dar neseniai klestėjęs, o šiandien bankrutuojantis "Bajorkiemis".

Pasak R.Žemaitaičio, ir iš minėtų bendrovių, ir iš buvusio ūkininko V.Šimkaus, kuriam buvo skirta 1,5 mln. litų parama, skolų atgauti, matyt, nepavyks. Pastarasis vengė teismų, tad jam priskaičiuota dar apie 30 tūkst. litų delspinigių. Tačiau paaiškėjo, kad vyras beveik neturi turto - buvęs kiaulių auginimo kompleksas iš 20 pastatų Boniškių kaime ir 12 fermų kompleksas Ilgakiemio kaime įkeisti bendrovei "Laurex", kuri reikalauja iš skolininko 800 tūkst. litų. Nelaimėlio verslininko šeimai priklauso tik neįkeistas 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, vertas maždaug 700 tūkst. litų. "Sodros" duomenimis, V.Šimkus ne tik niekur nedirba, bet negauna ir jokių išmokų.

"Visų šių įmonių Turto bankui perduotų skolų išieškojimas yra beviltiškas, nes paprastai turtas būna įkeistas, o pirmosios eilės kreditorių reikalavimai - nemaži. Todėl antrosios eilės kreditorių  - būtent toks yra Turto bankas - reikalavimai netenkinami", - sakė R.Žemaitaitis.

Galvos neskauda

Neseniai dėl sukčiavimo buvo nuteista ūkininkė ir dainininkė Daina Bilevičiūtė, ketinusi ES lėšas panaudoti kaimo turizmo sodybos statybai, bet taip ir negavusi nė cento paramos. Tuo metu milijonus pradanginę verslininkai ir ūkininkai atsipirko ne baudžiamosiomis, o bankroto bylomis. Jų biografijų "nepuoš" įrašai apie teistumą, jiems nereikia grąžinti milijonų.

"SAPARD paramos skolą teks grąžinti valstybei. Tokios yra sutarties sąlygos. Nebent pavyktų Europos Komisijai (EK) įrodyti, kad skolos atsirado dėl objektyvių, nuo pačių verslininkų nepriklausančių priežasčių", - LŽ aiškino NMA direktorius Saulius Silickas. Jo teigimu, EK apie skolų išieškojimą turi būti informuojama kas ketvirtį.

"Mes ne pirmi ir ne paskutiniai, ne mes vieni bankrutuojame, bankrutuoja net valstybės", - kalbėjo žemės ūkio viceministras M.Kuklierius. Jis LŽ sakė, kad verslininkų paliktos skolos nėra tokia didelė problema, dėl kurios reikėtų labai jaudintis. Paklaustas, kada valstybė privalės grąžinti tą skolą ES, valdininkas užsiminė, jog reikia pasitikslinti, ar tai daryti bus būtina.

Bet ar skolos neatsilieps tvirtinant ES naują finansavimą mūsų žemės ūkiui? M.Kuklierius teigė manantis, kad EK neturėtų imtis prieš Lietuvą jokių sankcijų. "Viena aišku - naują paramą skirstysime nebe taip, kaip buvo elgiamasi SAPARD paramos laikotarpiu, o atsižvelgsime į verslo sritis, kurios turi perspektyvą plėstis", - pažymėjo viceministras. Kartu jis pabrėžė, kad galimybė pasinaudoti ES parama neteisėtai arba neekonomiškai pastaruoju metu labai sumažėjo, mat imta kontroliuoti, kaip ir kam tos lėšos leidžiamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"