TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pradžia padaryta, tęsinio laukiama

2013 02 18 6:00
Per prezidentų D.Grybauskaitės ir B.Komorowskio susitikimą daugiausia aptarti bendri ES reikalai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo 95-ąsias metines, Vilniuje lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Tačiau politikos apžvalgininkai staigaus dviejų šalių santykių pagerėjimo prognozuoti neskuba.

Vilniuje šeštadienį viešėjęs Lenkijos vadovas tęsia tradiciją dalyvauti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos renginiuose. Po iškilmingos Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos Vasario 16-ajai paminėti įvyko Lietuvos ir Lenkijos vadovų darbo susitikimas. B.Komorowskis vizito metu taip pat aplankė istorinius paminklus, Vilniuje susitiko su lenkų bendruomene.

Tradiciją dalyvauti kaimynės šalies Nepriklausomybės dienos renginiuose pernai rudenį buvo sulaužiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tada ji atsisakė vykti į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime esą dėl neatidėliotinų vidaus politikos klausimų. Tuo metu buvo formuojama nauja valdančioji koalicija ir Vyriausybė.

Nors šis Lenkijos vadovo vizitas siejamas su gerėjančiais Lietuvos ir Lenkijos dvišaliais santykiais, politikos apžvalgininkai staigaus santykių atšilimo kol kas neprognozuoja.

Išlauktas vizitas

Vilniaus universiteto docentas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Vytautas Ališauskas teigia, kad Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizitas į Vilnių nebuvo netikėtas, tačiau įvyko esant naujam politiniam kontekstui, lenkiškosios pusės nustatytomis sąlygomis. "Tai nėra tarsi žaibas iš giedro dangaus, veikiau tai - nuoseklus Lenkijos išlauktas momentas. Šis vizitas rodo, kad pauzė, lyg ir buvusi paskelbta Lietuvos prezidentės, baigėsi", - LŽ pažymėjo jis. V.Ališauskas vakar nesiryžo spėti, kaip keisis Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu, tačiau abiejų valstybių santykiai artimiausiu metu, pasak jo, turėtų įgauti naują pagreitį. Jo nuomone, nemažai įtakos Lietuvos ir Lenkijos santykių plėtrai turės ir tai, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) išliks valdančiojoje koalicijoje.

Lauks tolesnių žingsnių

Politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras pabrėžė, kad, skirtingai nei ankstesni Lenkijos vadovo apsilankymai Vilniuje, šis vizitas - žingsnis dvišalių santykių puoselėjimo link. "Prezidento B.Komorowskio atvykimas rodo, kad jis nenori tos pauzės, kurią paskelbė prezidentė D.Grybauskaitė. Jis siekia dviejų šalių bendravimo ir bendradarbiavimo. Būtent tuo šis vizitas yra išskirtinis", - LŽ tvirtino J.Komaras.

Politikos apžvalgininko teigimu, pirmieji politinių Lietuvos ir Lenkijos santykių ledai pralaužti, tačiau tolesnė jų plėtra priklausys nuo darbų. "Manau, abi šalys puikiai supranta, kad tai nėra procesas, kurį galima sutvarkyti per mėnesį", - teigė J.Komaras. Jo manymu, gerinant dvišalius santykius didžiulę atsakomybę turėtų prisiimti Seimas, esą turintis spręsti įsisenėjusias lenkų tautinės mažumos problemas. Tačiau, apžvalgininko teigimu, ne mažesnio palaikymo bus laukiama ir iš Lenkijos politikų. "Lenkijoje taip pat yra politinių jėgų, nelabai norinčių, kad dvišaliai santykiai būtų geri. Tad tolesnis bendravimas ir bendradarbiavimas priklausys ir nuo to, kaip elgsis lenkų politikai, ar nebus pareiškimų, kurie gali viską sugadinti", - perspėjo J.Komaras.

Kišimasis į vidaus politiką?

Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, kasmetinis B.Komorowskio apsilankymas Vilniuje yra geras ženklas, todėl šią tradiciją abiejų valstybių vadovai turėtų išlaikyti ir ateityje. "Tačiau atrodo, kad atlikus formaliąją Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizito dalį gerokai daugiau dėmesio buvo skiriama lenkų tautinei mažumai. Manau, kad Lenkijos prezidentas turėtų skirti dėmesio lenkų mažumai, bet man kyla klausimas, ar vizitas Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės proga tikrai yra tinkamiausias laikas tai daryti", - svarstė politologas.

K.Girnius taip pat akcentavo Lenkijos vadovo pareiškimą, kad LLRA sėkmė Seimo rinkimuose atvėrė visiškai naujų perspektyvų ir galimybių plėtoti dvišalius santykius. "Gana keistas pareiškimas, jis tarsi primena raginimą palaikyti vieną politinę jėgą. Užsienio politikos vadovai paprastai taip nedaro", - pažymėjo politologas. K.Girnius tokį Lenkijos prezidento pareiškimą įvertino kaip kišimąsi į Lietuvos vidaus politiką. "Susidaro įspūdis, tarsi visi lenkų tautinės mažumos atstovai ir kiti mūsų valstybės piliečiai, kuriems rūpi Lietuvos ir Lenkijos santykiai, turėtų palaikyti LLRA", - LŽ teigė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"