Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pradžiai – kova su skurdu, o tektoninė reforma – kitąmet

 
2017 08 04 6:00
Ir Sauliui Skverneliui, ir Viliui Šapokai dar teks rimtai paplušėti Seime ginant vakar pristatytą projektą.A
Ir Sauliui Skverneliui, ir Viliui Šapokai dar teks rimtai paplušėti Seime ginant vakar pristatytą projektą.A Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi – toks svarbiausias Vyriausybės tikslas, kurį kitąmet padės įgyvendinti baigtas rengti mokesčių sistemos tobulinimo paketas. Projektas, kurio įgyvendinimo kitąmet apimtis siekia apie 600 mln. eurų, keliauja į Seimą – čia jo laukia koalicijos partnerių reikalavimai ir negailestinga opozicijos kritika.

„Tai įspūdinga lėšų suma, kurią Vyriausybė siūlo rasti ne skolindamasi, ne įvesdama naujus papildomus mokesčius, o perskirstydama biudžetą, efektyvindama pačios Vyriausybės ir jos institucijų veiklą“, – vakar pristatydamas galutinį projektą aiškino premjeras Saulius Skvernelis.

Pasiūlytas pataisų paketas jau sulaukė pagyrų už pastangas pagerinti mažiausiai pajamų gaunančių asmenų padėtį, padėti vaikus auginančioms šeimoms, o ypač neturtingoms, turinčioms daugiau kaip 3 atžalas. Verslas sveikina investicijas ir verslumą skatinančias priemones, nors negaili griežtų žodžių dėl vėl keičiamo PVM tarifo viešbučiams.

Pokyčių planą parengusiai Vyriausybei dar teks rimtai paplušėti ginant jį Seime – tiek nuo populistinių papildymų, tiek nuo priekaištų, kad siūlomos kosmetinės priemonės iš esmės nieko nekeičia.

Vakar pristatytame projekte, palyginti su pateiktu visuomenei birželį, yra pokyčių – didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 380 eurų, arba minimalios mėnesio algos (MMA), numatoma šios atlyginimo dalies neapmokestinti 3 proc. darbuotojo įmoka „Sodrai“.

Taip gyventojai, gaunantys MMA, nemokėtų nei gyventojų pajamų mokesčio, nei „Sodros“ įmokos, tik – 6 proc. privalomąjį sveikatos draudimą. Taip pat keliamas NPD neįgaliesiems. Didinamos papildomos išmokos vaikus auginančioms šeimoms, kurios uždirba mažai pajamų, ir šeimoms, turinčioms tris ar daugiau vaikų.

Mokesčių korekcijų dalyje, skirtoje verslumui skatinti, nebeliko ketinimų atsisakyti verslo liudijimų kai kurioms veiklos rūšims. Tačiau nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinama apyvartos riba, kurią peržengus nebegalima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio įsigyjant verslo liudijimą.

Lieka kitos verslumą turinčios skatinti priemonės – savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokų suvienodinimas, vienų metų vadinamosios mokesčių atostogos.

Skatindama investicijas Vyriausybė yra numačiusi nuo 15 proc. iki 5 proc. sumažinti pelno mokestį išradimų komercializavimui ir 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologijų atnaujinimą. Siekiant pritraukti daugiau investicijų į regionus, numatyta išplėsti galimybes naudotis laisvosiose ekonominėse zonose teikiamomis lengvatomis.

Saulius Skvernelis: „Šiandien kalbame ne apie tektoninę reformą, bet apie sistemos tobulinimą ir subalansavimą.“

Vyriausybė, liūdindama viešbučių valdytojus ir daugiabučių gyventojus, keičia PVM lengvatų sistemą – 15 proc. tarifu apmokestinamas centralizuotas šildymas ir apgyvendinimo paslaugos. 5 proc. tarifas nustatomas nekompensuojamiems receptiniams vaistams, keleivių vežimo paslaugoms ir periodiniams leidiniams.

Prieš skurdą, už verslą

Šildymo brangimą ir viršutines „Sodros“ įmokų ribas jau vakar kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Siūloma, kad mokesčių „Sodrai“ nereikėtų mokėti už dalį, kuri viršytų 120 vidutinių darbo užmokesčių ribą.

„Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kas labai daug uždirba“, – teigiama BNS perduotame prezidentės pranešime. Visą mokesčių sistemos pertvarką šalies vadovė žada vertinti tuomet, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą.

Tačiau premjeras pabrėžia, kad reformos prioritetas – skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos gyventojai. „Kovojame su viena didžiausių mūsų šalies blogybių, mūsų visuomenės rykšte – skurdu ir atskirtimi, todėl turime padaryti proveržį. Tikrai nekovojame nei su lengvatomis, nei su verslu, atskiromis verslo rūšimis ar vidurine klase“, – tikino S. Skvernelis.

„Kalbos apie „geresnę kovą su šešėliu“ skamba gražiai, tačiau reformos priklausys nuo Vyriausybės gebėjimų vykdyti numatytas priemones.“

Investicijų skatinimo priemonėmis siekiama įmonių technologinio atsinaujinimo. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius viliasi, jog pelno mokesčio lengvatos paskatins Lietuvą tapti inovatyvia, kūrybinga šalimi, o verslą – investuoti į naujų produktų gamybą ir produktyvumo didėjimą. „Norime, kad produktyvumas augtų tokiais pat tempais kaip ir darbo užmokestis. Tai bus įmanoma tik tada, kai įmonės, verslas norės investuoti į technologijas, atsinaujinimą“, – aiškino M. Sinkevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis primena, kad atleisti investuotojus nuo pelno mokesčio pramonininkai yra raginę ir ankstesnes Vyriausybes. Anot jo, tai skatins verslą, bet ar įvyks proveržis – kol kas sunku pasakyti. „Yra gerų pasiūlymų. Tačiau siekdami įvardijamų tikslų – konkurencinės aplinkos gerinimo, investicijų pritraukimo, regionų atsigavimo – dar turėsime grįžti prie sisteminio požiūrio. Reikės daugiau veiksmingų priemonių, kad rezultatai būtų apčiuopiamesni“, – kalbėjo R. Dargis.

Stabilumas ir PVM prasilenkė

LPK vadovui kelia nerimą stabilumo klausimai – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio lūpų nuskambėjusi prielaida, kad gali būti ir daugiau mokesčių sistemos keitimo versijų. R. Dargis atkreipė dėmesį, kad nuo 2003-iųjų jau šeštą kartą keičiamas PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms, ir pabrėžė, jog valstybei tai „garbės nedaro, kai kalbama apie investicijų pritraukimą“.

Tai, kad mokesčių ir teisinės aplinkos stabilumas bei nuspėjamumas sieja brandžiausias ir daugiausia investicijų pritraukiančias Vakarų rinkas, akcentuoja ir „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis. Vilniuje grupė planuoja statyti aukštos klasės „DoubleTree by Hilton“ ženklo viešbutį, tačiau šiandien, pasak Š. Matijošaičio, jis negali pateikti konkretaus atsakymo, koks likimas laukia šios investicijos. „Aišku tik tai, kad projektas tikrai bus įgyvendinamas, jei liks galioti dabartinis PVM tarifas viešbučiams. Bet koks jo didinimas vers mus iš naujo atlikti skaičiavimus ir iš esmės persvarstyti situaciją“, – neslėpė Š. Matijošaitis.

Anot jo, 15 proc. PVM būtų mažiau pragaištingas nei radikalus tarifo didinimas iki 21 proc., tačiau ir jis turėtų neigiamą poveikį. Daugiausia žalos dėl to patirs būtent jau suplanuoti ir įgyvendinami nauji viešbučių projektai – tiesiogiai nukentės investicijos.

„Vičiūnų grupės“ vadovas ragina Lietuvos įstatymų leidėjus suvokti, kad turizmo ir viešbučių verslo srityje Lietuva konkuruoja su kaimynėmis valstybėmis. Lietuvoje apmokestinus apgyvendinimo paslaugoms 15 proc. PVM, jis taps nepalankiausias visame regione. „Pastaruoju metu turizmo sektorius pradėjo vytis kaimynus, bet vis dar smarkiai atsilieka. Tiek pagal BVP dalį, tiek pagal kitus rodiklius nuo latvių atsiliekame dvigubai, nuo estų – daugiau kaip trigubai. Kai PVM tarifas taps didžiausias, daugelis tarptautinių viešbučių tinklų projektų bus plėtojami ne Lietuvoje, o kitose Baltijos šalyse“, – tvirtino R. Matijošaitis.

Mįslingas finansavimas

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė giria ketinimus mokesčių lengvatomis skatinti investicijas į technologijų atsinaujinimą, taip pat pastangas mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Ekonomistės nuomone, dalį gyventojų tai paskatins grįžti į darbo rinką. Dabar bedarbiai nesistengia ieškoti darbo, nes praranda pašalpas, beveik prilygstančias pajamoms, kurias gauna žmogus, dirbantis už minimalų atlyginimą ir mokantis mokesčius.

Tačiau jai neaišku, kokiomis priemonėmis bus kompensuojami biudžeto praradimai įgyvendinus šias kovos su skurdu priemones. „Teigti, kad iš ekonomikos augimo ir didesnio vartojimo, kaip anksčiau buvo deklaruojama, gana neatsakinga“, – pažymėjo L. Galdikienė.

Finansų ministras Vilius Šapoka žada, jog pagrindinis priemonių įgyvendinimo šaltinis, subalansuojant kitų metų valstybės biudžetą, – nereikalingų valstybės išlaidų atsisakymas. Kitų metų biudžetas, kaip ir įsipareigota Europos Sąjungai, bus perteklinis. Premjeras S. Skvernelis užtikrino, kad fiskalinės drausmės bus laikomasi. Tarp priemonių jis paminėjo beveik 270 mln. eurų iš vadinamojo „pokyčių krepšelio“. Tai – ministerijų ir kitų institucijų veiklos efektyvinimo metu numatomos sutaupyti lėšos.

Anksčiau Finansų ministerija yra skelbusi, kad ministerijos drauge sutaupys 258 mln. eurų, o iš planuojamo pajamų didėjimo numatoma surinkti dar 234,6 mln. eurų. Vakar ministras nepatikslino skaičių ir priemonių. Pasak premjero, prisidės žadamas proveržis mažinant šešėlinę ekonomiką tiek darbo rinkoje, tiek surenkant PVM. Anot jo, tai – papildomi iššūkiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondams. „Kad jie nebūtų pasyvūs stebėtojai ir darytų viską, jog šešėlinė dalis būtų kitokia. Šios problemos numatytos kitų metų darbotvarkėje, ir jos bus sprendžiamos“, – dėstė S. Skvernelis.

Kai kurių ekonomistų tai neįtikina. Anot L. Galdikienės, Lietuvoje mokesčių surinkimas gerėja, tačiau didelės sėkmės kol kas nematyti. „Kalbos apie „geresnę kovą su šešėliu“ skamba gražiai, bet reformos priklausys nuo Vyriausybės gebėjimų vykdyti numatytas priemones, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Yra dar daug klaustukų, o jų turėtų būti kuo mažiau“, – sakė ekonomistė.

„Tektoniniai pokyčiai“ vėliau

Kovos su skurdo mažinimo įkarštyje L. Galdikienė pasigenda pastangų, kurios gerintų vadinamosios vidurinės klasės mokesčių aplinką. Keletą pastarųjų metų mažiausiai uždirbančios visuomenės dalies pajamos didėjo sparčiai, todėl susidarė keistoka padėtis – aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų pajamos šiandien nedaug skiriasi nuo gaunančiųjų minimalią algą.

Premjeras S. Skvernelis žada, kad šios visuomenės dalies interesų Vyriausybė imsis 2019 metais. Kitąmet, anot premjero, bus rengiamasi ir esminei reformai, pavyzdžiui, gali būti vėl grįžtama prie socialdemokratų siūlomos progresinių mokesčių idėjos. „Turime jai labai gerai pasirengti, nes kalbame apie tektoninius pokyčius – darbuotojo ir darbdavio mokesčių konsolidavimą. Apie progresinių mokesčių įvedimą. Svarbiausia, kad progresiniais mokesčiais nebūtų žlugdoma vidurinė klasė arba žmonės, kurie dirba, užsidirba, yra iniciatyvūs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

LPK prezidentas R. Dargis pabrėžia, jog planuojant tokią reformą būtina numatyti tikslus, kurių ketinama siekti bent artimiausius 5 ar 10 metų. „Verslas nėra toks dalykas, kurį šiandien pradėjau, rytoj baigsiu. Žmonės turi siekti žinių, susikurti aplinką, infrastruktūrą. Jei kasmet ar kas dvejus metus ją keisime, negalėsime kalbėti apie kokį nors stabilumą. Su mokesčiais reikėtų elgtis atsargiai, išmintingai ir toliaregiškai“, – įspėjo LPK prezidentas.

Seime galanda ietis

Mokesčių sistemos pokyčių architektai nesitiki, kad jos svarstymas ir priėmimas Seime vyks visiškai sklandžiai. Savo pasiūlymų krepšelį jau rengia socialdemokratai – jie norėtų ir progresinių mokesčių, ir 5 proc. PVM lengvatos duonai, pienui bei daržovėms. Koalicijos partnerių nuomone, vienas pagrindinių trūkumų – atsisakyti už minimalų atlygį dirbančių žmonių įmokų „Sodrai“ (3 proc.).

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad gaunantieji minimalų atlyginimą dėl šio sprendimo „išloštų keletą eurų“, bet ateityje jų senatvės pensijos būtų mažesnės. Socialdemokratams nepatinka ir „Sodros“ įmokų ribos, kai kurios kitos priemonės.

Dar sunkiau premjerui bus įtikti opozicijos frakcijoms. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, jog dėl to, ką pasiūlė Vyriausybė, mokesčių sistema netampa nei geresnė, nei palankesnė, nei skaidresnė. „Jau pamačiusi pirminius pasiūlymus sakiau, kad iš viso to galiausiai liks NPD prilyginimas MMA, panaikinta lengvata anglims, koksui ir lignitui. Iš esmės panašiai ir yra, nes verslo liudijimai lieka, žemės ūkis su išlygomis patenka į mokesčių sistemą, kas bus su individualia veikla, nelabai aišku, kontroversijų dėl „Sodros“ iš esmės atsisakyta. Tačiau atsirado kažin kokių kitų keistų dalykų“, – stebėjosi I. Šimonytė.

Liberalui Kęstučiui Glaveckui gaila, kad ryžtingi sprendimai atidedami ateičiai. „Tikrai manau, kad Lietuva artimiausius penkerius metus be esminės nekilnojamojo turto mokesčio korekcijos neišsivers. Dabar Lietuvoje, kitaip nei kitose Europos valstybėse, šis mokestis labai menkas. Tuo metu kitos šalys, gal kiek ir turtingesnės nei mes, iš to gauna nuo 2 iki 4 proc. BVP. Lietuvai tai būtų tolygu 600–700 mln. eurų, savivaldybėms – labai didelė parama“, – aiškino K. Glaveckas.

Premjeras S. Skvernelis leido suprasti, jog rengiasi tiek politikų pasiūlymų pliūpsniui Seime, tiek kritikai, kad tai ne mokesčių sistemos pokyčiai, o tik kosmetiniai pataisymai. „Šiandien kalbame ne apie tektoninę reformą, bet apie sistemos tobulinimą ir subalansavimą – daugiau teisingumo, veiksmingumo, efektyvumo, taip pat apie mažiausiai uždirbančių žmonių padėties ir naštos palengvinimą. Tai – 2018 metų tikslas. Manau, jis padės atsispirti nuo dugno“, – kalbėjo premjeras.

Iki reformos ir Nuo 2018 m.

Nekompensuojamiems receptiniams vaistams 21 proc. – 5 proc.

Keleivių vežimo paslaugoms 9 proc. – 5 proc.

Knygoms, spaudai 9 proc. – 5 proc.

Apgyvendinimo paslaugoms 9 proc. – 15 proc.

Centralizuotam šildymui 9 proc. – 15 proc.

Kompensuojamiems vaistams,neįgaliųjų techninėms priemonėms 5 proc. – 5 proc.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"