TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Praeities šmėklos vėl liks nesugautos

2011 08 05 0:00
Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas įsitikinęs, kad informacija apie įstatymą nepasiekia adresato.
Alinos Ožič nuotrauka

Patį vidurvasarį įsigaliojusiam laikinajam įstatymui, raginančiam krašto gyventojus savanoriškai archyvams grąžinti neteisėtai laikomus buvusių SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, prognozuojamas fiasko.

Vyriausybė, kurią vos pusmečiui priimtas įstatymas įpareigojo nustatyti grąžinamų dokumentų priėmimo tvarką, iki šiol neatliko namų darbų. Skubos tvarka kuriamas nutarimas, šią tvarką įpareigosiantis parengti Vyriausiąją archyvaro tarnybą, geriausiu atveju Vyriausybės bus priimtas rugpjūčio 17-ąją.

Specialistų nuomone, įstatymas įsigaliojo itin nepalankiu metu, kai žmonės atostogauja. Tai bent pora mėnesių "sutrumpins" jo terminą. Blogiausia, kad gyventojai apskritai vargu ar žino, jog toks įstatymas egzistuoja. Prieš ketverius metus veikęs analogiškas įstatymas patyrė nesėkmę - archyvams buvo grąžintos vos dvi bylos.

Gavo dvi bylas

Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), į kurio fondus turėtų patekti minėti dokumentai, direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika LŽ tikino, kad iki galo nesutvarkyti formalūs dalykai įstatymui veikti esą netrukdo. Neva apie tai byloja ir patirtis, susijusi su 2007 metais galiojusiu analogišku teisės aktu. "Tuomet gavome dvi anonimines byleles, jas tiesiog atsiuntė paštu iš Šiaulių", - ketverių metų senumo akciją prisiminė K.Remeika. Anot jo, tai buvo Telšių rajono KGB skyriaus 1963-1989 metų archyvas.

LYA atstovo teigimu, jei asmuo, turintis kokių nors dokumentų, pats negali atvykti į vieną archyvų, jis gali tiesiog paskambinti telefonu. Tuomet jį aplankys archyvo darbuotojai. Dokumentus galima atsiųsti ir paštu. "Įstatymo esmė - kad neteisėtai įgyti dokumentai patektų į valstybės rankas, o jų naudojimas neprieštarautų teisės aktams. Tų dokumentų gali būti įvairių, jie gali būti naudojami ir šantažui, ir kitiems nedoriems tikslams", - pabrėžė K.Remeika. Pasak jo, suskaičiuoti, kiek neteisėtai įgytų dokumentų žmonės gali turėti, nėra jokios galimybės. Krašte uždraudus KGB veiklą, nemažai dokumentų išsinešė buvę darbuotojai tiek rajonuose, tiek centre.

Paklaustas, ar neketinama aktyviau visuomenei priminti apie tokio įstatymo egzistavimą ir paraginti žmones grąžinti specialiųjų tarnybų dokumentus, K.Remeika prisipažino, kad buvo svarstoma, į kokią auditoriją reklama turėtų būti nukreipta, tačiau dėl šio klausimo neapsispręsta.

Trūksta motyvacijos

Liustracijos komisijos vadovas Algimantas Urmonas įsitikinęs, kad žmonės nežino apie sudarytą galimybę grąžinti slaptųjų tarnybų dokumentus. "Informacija tikrai nepasiekia adresato. Tai tik tariamas viešumas", - LŽ sakė jis. Komisijos pirmininko nuomone, norint pasiekti bent minimalių rezultatų, būtina aktyvi agitacija. "Vasarą tikrai ne visi žiūri ar klauso žinių laidas. Aš pats niekur apie tai negirdėjau ir neskaičiau", - prisipažino A.Urmonas. Jis taip pat mano, kad įstatymo rengėjai nenumatė tokio svarbaus momento kaip žmonių motyvacija ir skatinimas.

"Prieš nešdamas į archyvą kokius nors dokumentus žmogus dar pagalvos, ar verta veltis į visą šią istoriją, gal geriau juos sudeginti? Už archyvų fondo atkūrimą galima buvo numatyti ir kokį nors protingą atlyginimą", - svarstė komisijos vadovas. Jis teigė nemanąs, kad pas žmones esančios bylos gali būti "esminės". Pasak A.Urmono, viskas, kas buvo svarbiausia KGB archyvuose, sunaikinta arba išvežta.

Išvengs atsakomybės

Laikinąjį įstatymą dėl Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų savanoriško atidavimo Seimas priėmė prieš pat išeidamas atostogauti - birželio 30 dieną. Jis numato, kad asmuo, šio įstatymo galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavęs minėtų specialiųjų tarnybų dokumentus, kuriuos jis neteisėtai įgijo, laikė ir neperdavė valstybinės archyvų sistemos įstaigoms, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už šias veikas. Nuo atsakomybės asmuo atleidžiamas nuo to momento, kai jo pranešimas apie neteisėtai laikomus dokumentus užregistruojamas valstybinės archyvų sistemos įstaigoje. Norintysis atiduoti tokius dokumentus turi kreiptis į bet kurią valstybinės archyvų sistemos įstaigą ir per 5 kalendorines dienas perduoti jai šiuos dokumentus. Įstaiga, priimdama dokumentus, privalo įforminti jų priėmimo faktą ir asmeniui išduoti tai patvirtinantį dokumentą. Per 5 dienas šie dokumentai turi būti perduoti LYA.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"