TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pragaru paversto gyvenimo kaina

2010 05 06 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo valstybės veiksmų nukentėję mūsų krašto piliečiai vargiai gali apginti savo teises. Neteisėtai kalintiems ar kitaip nukentėjusiems žmonėms žala atlyginama itin retai. Net Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) ankstesnės mūsų Vyriausybės prašymu jiems priteisiamos tik mažos sumos pinigų.

Vilnietis Andrejus Cunikas šiandien išteisintas. Tačiau šiam žmogui ir jo dviem broliams teko pereiti visus pragaro ratus. Apkaltinti nužudymu, jie buvo suimti ir kalinami iš pradžių areštinėje, vėliau tardymo izoliatoriuje. "Tą dieną, kai atvykęs duoti parodymų kaip liudytojas buvau įmestas į areštinę, mano gyvenimas iš rojaus virto pragaru", - sako A.Cunikas. Jis teigia būtinai kreipsiąsis dėl žalos atlyginimo. Tačiau patyrę teisininkai tikina, kad prisiteisti kompensaciją vilčių beveik nėra, o jei ir pavyktų, suma būtų labai maža.

Geriausias pavyzdys - Trakų gyventojo Petro Marcinkaus istorija. Jis buvo apkaltintas nužudymu, kalėjo pusantrų metų, vėliau nustatyta, kad žmogus nekaltas. Perėjus visus įmanomus teismus, tik Strasbūro EŽTT jam pavyko pasiekti, kad būtų išmokėta kompensacija. Ji tebuvo 16 tūkst. litų - po tūkstantį už kiekvieną kalėtą mėnesį, nors senyvas žmogus prarado sveikatą.

Mirė automobilyje

Šią savaitę Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino A.Cuniką, Abelį Popovą ir Piotrą Popovą vilniečio Anatolijaus Andrejevo pagrobimo ir nužudymo byloje. Bylos tyrimas ir teismų procesai truko ilgiau nei dvejus metus. Tai, pasak brolių, buvo patys juodžiausi jų gyvenimo metai.

Istorija prasidėjo 2007-ųjų gruodį. Gruodžio 10-osios vakarą A.Popovui paskambino pažįstamas ir pasakė, kad A.Andrejevas muša savo žmoną Feliciją, grasina ją nužudyti. Trims broliams ši šeima buvo gerai pažįstama. A.Andrejevas smarkiai gėrė ir paleisti į darbą kumščius jam buvo ne naujiena. Moteris dukart rašė pareiškimus policijai, tačiau vėliau jai nuo vyro kliūdavo dar daugiau. Todėl šįkart ji verkdama tikino pareiškimo nerašysianti iš baimės. Atvažiavę į pagalbą moteriai broliai Popovai tarėsi, ką daryti. Iš pradžių jie nuvežė girtą A.Andrejevą į Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą. Tačiau be nukentėjusiosios pareiškimo policininkai negalėjo jo priimti. Tuomet Popovai nutarė nuvežti vyriškį į Šalčininkų rajono Nevainionių kaime esančią Kristinos Bužinskajos sodybą. Su sugyventiniu Josifu Nosevičiumi sodyboje gyvenanti moteris gerai pažinojo A.Andrejevą, jis ne kartą lankėsi jų namuose. Pakeliui į Popovų automobilį įsėdo trečias brolis - A.Cunikas. Jis norėjo aptarti reikalus, nes turėjo skubiai išskristi. Broliai manė, kad A.Andrejevas kurį laiką pagyvens sodyboje, o Felicija tuo metu galės bent kuriam laikui grįžti į namus.

Tačiau iš to sumanymo nieko neišėjo. Atvykus vyrams J.Nosevičius buvo gerokai išgėręs, ir jiedu su A.Andrejevu susimušė. Vyrą teko vežtis atgal į Vilnių. Jį ketino nugabenti į Greitosios pagalbos ligoninę, mat iš nosies jam bėgo kraujas. Pakeliui Popovai išlaipino A.Cuniką, tad jis sako tolesnių įvykių nematęs. Sprendžiant iš bylos medžiagos, dar kelyje broliai pastebėjo, kad A.Andrejevas nebekvėpuoja. Išsigandę Popovai ištraukė jį iš mašinos ir paliko stotelėje greta ligoninės. Kaip sako broliai, jie manė, kad pro šalį netrukus važiuos medikų automobilis ir jį ras. Vėliau medikai nustatė, kad A.Andrejevas iš tiesų mirė nuo patirtų sumušimų.

Kaltinamasis J.Nosevičius buvo sulaikytas jau po poros dienų: muštynes matė ne vienas žmogus. Savo kaltę iš pradžių jis pripažino. Visi trys broliai dalyvavo apklausose kaip liudytojai. Tačiau po kurio laiko situacija visiškai pasikeitė. Praėjus keliems mėnesiams J.Nosevičius staiga pakeitė parodymus ir tikino esąs nekaltas. Jis teigė, kad nukentėjusįjį mušė broliai. Iš pradžių už grotų atsidūrė abu Popovai. Suimti jie buvo laikomi ilgiau kaip mėnesį. A.Cunikas teigė, kad tuomet vienam iš brolių atstovavęs advokatas Valerijus Kirpičnikovas esą prašęs 15 tūkst. litų kyšio. Neva tuomet jie bus "švarūs". A.Cuniko teigimu, A.Popovas dėl to net kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tačiau esą advokatas sužinojęs apie tai ir kyšio nebereikalavęs. Po šios istorijos broliai buvo paleisti. Atrodė, kad baisiausia jau praėjo. Tačiau tuomet teisėsauga ėmėsi A.Cuniko.

Iš liudytojo virto kaltinamuoju

"Mane iškvietė duoti parodymų. Nuvežiau žmoną į darbą ir nuvažiavau į policiją. Net mintis nekilo, kad gali atsitikti kas nors negero. Po įvykio buvo praėję beveik metai", - LŽ sakė A.Cunikas. Netikėtai paaiškėjo, kad iš liudytojo jis virtęs kaltinamuoju. Jį apklausinėjo jau kaip kaltinamąjį, netgi surengė akistatą su J.Nosevičiumi. Visa tai darė be advokato dalyvavimo. "Neleido niekam paskambinti. Kai mane jau ruošėsi vežti į areštinę, išmeldžiau tyrėjos, kad bent žmonai paskambintų. Juk ji net nežinojo, kad esu sulaikytas", - baisią dieną prisimena Andrejus. Kiti keturi mėnesiai jam ir jo artimiesiems virto košmaru. A.Cunikas buvo suimtas, jo suėmimas vis pratęsiamas. "Psichologinis spaudimas buvo nežmoniškas, mane laikė su didžiausiais nusikaltėliais. Advokatas nematė jokio pagrindo mane laikyti suimtą. Tačiau prokuroras Rolandas Jurkevičius jam tik atsakydavo, kad galiu pabėgti, pasislėpti, todėl turiu dar pasėdėti", - pasakojo A.Cunikas. Vyras bandė aiškinti, kad per tuos praėjusius metus gal penkiskart buvo išvykęs į užsienį, tad pasprukti galėjo bet kada. Bet jo niekas neklausė. Andrejų iš Lukiškių paleido tik teismas. Išlaisvino per pirmąjį bylos posėdį.

2009-ųjų birželio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. J.Nosevičiui, teisme neigusiam savo kaltę, skirti aštuoneri metai laisvės atėmimo, visi trys broliai - visiškai išteisinti. Nuosprendį šįmet balandžio 27-ąją paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas.

Gerai visiems, tik ne lietuviams

Teoriškai valstybė turėtų atlyginti broliams padarytą moralinę ir materialinę žalą. Iš tikrųjų viskas yra kiek kitaip. Advokatas Rimas Andrikis LŽ teigė, kad jam dar nė karto nepavyko pasiekti žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo. "Tai padaryti Lietuvoje pavyksta itin retai. Per 20 metų nepriskaičiuotume nė 20 laimėtų bylų. Mūsų įstatymas taip gudriai sukonstruotas, kad tai beveik neįmanoma", - tiesiai rėžė jis.

Pasak jo, bylas, dėl kurių galima prašyti atlyginti padarytą žalą, su išlyga galima skirstyti į dvi rūšis. Vienos - kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kokio nors asmens atžvilgiu, o vėliau paaiškėjo, kad šis nekaltas. Tačiau toks asmuo nebuvo laikomas suimtas. Ir antroji rūšis - kai asmeniui taikyta kardomoji priemonė - suėmimas, taip, kaip atsitiko A.Cunikui.

Ikiteisminį tyrimą advokatas palygino su kasrytiniu maudymusi po šaltu dušu. "Gal nemalonu, bet nieko ypatinga. Dėl to, kad žmogus buvo apklausiamas, galbūt apribota jo teisė išvykti ar panašiai, niekas nekaltas. Tokiose bylose prisiteisti kompensacijos visiškai neįmanoma", - tvirtino R.Andrikis. Anot jo, šiek tiek vilties yra tuomet, kai žmogui buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Tuomet reikia įrodyti suėmimo pagrindą, ir gali paaiškėti, kad pagrindas buvo nepakankamas. Tačiau bet kuriuo atveju suma bus juokingai maža, palyginti su tuo, ką teko iškęsti. Yra dar viena subtilybė. Sakysime, prieš teismo nuosprendį už grotų praleidote kelis mėnesius. Teismas jus pripažino kaltu, bet skyrė tik baudą. Taip pat neturėkite vilties gauti žalos atlyginimą. "Gavus bet kokią bausmę, nors ir švelniausią, manoma, kad nebelieka teisės reikalauti žalos atlyginimo", - LŽ sakė R.Andrikis. Pasak jo, šiokios tokios vilties teikia EŽTT. "Tačiau šis teismas geras prancūzui, italui, vokiečiui. Tik ne lietuviui. Lietuvos Vyriausybė prieš keletą metų kreipėsi į EŽTT su prašymu neskirti nukentėjusiesiems didelių kompensacijų, nes Lietuva - skurdi valstybė, kuri nepajėgia jų mokėti. Matyt, EŽTT to prašymo nepamiršo", - ironizavo advokatas.

Lėšas, skirtas žalai atlyginti, valdo Teisingumo ministerija (TM). TM duomenimis, 2009 metais pagal Lietuvos teisėsaugos institucijų sprendimus žala atlyginta 41 asmeniui. Jiems išmokėta apie 3 mln. litų. Dar septyniems asmenims žala atlyginta pagal EŽTT sprendimus, išmokėta daugiau kaip 0,5 mln. litų. Didžiausia suma, išmokėta vienam asmeniui, siekė 130 tūkst. litų. Ją priteisė merginai, vienai iš seserų skandalingoje byloje, kai mergaitės buvo įvaikintos JAV, o po daugelio metų grąžintos į Lietuvą tikrajai motinai. Mergaitės iki pat grįžimo apie ją nieko nežinojo, nemokėjo kalbos ir patyrė šoką sužinojusios, kad jas grąžino visam laikui. Antrajai seseriai buvo priteista 80 tūkst. litų išmoka. Pasak advokatų, tai tik maža dalis žalą patyrusių asmenų.

Nervų karas ir didelės išlaidos

Žalos atlyginimas numatytas ne tik baudžiamojoje teisėje. Tačiau Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Simona Selelionytė-Drukteinienė LŽ sakė, kad teismų praktikos, kai prašoma žalos, sukeltos teisėjui sprendžiant civilinę bylą, labai mažai. Tėra vos viena kita byla, kurioje pripažinta, kad valstybė privalo atlyginti žalą, sukeltą teismui neteisėtai patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą, laiku neinformavus turto arešto aktų tvarkytojo apie arešto panaikinimą ir pan.

Daugiausia diskusijų kyla dėl įstatymų sukeltos žalos atlyginimo. Tokią žalą valstybė privalėtų atlyginti, tačiau gyvenimas dažnai rodo ką kita. Kone iškalbingiausias pavyzdys - senatvės pensijos. 2002 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų nuostatos, leidžiančios nemokėti dalies pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Konstitucijai. Praradę dalį savo pajamų žmonės kreipėsi į teismus, bet nė viena byla nebuvo laimėta. Motyvai buvo įvairūs, tačiau bene dažniausias - kad minėtos įstatymo pataisos nebegalioja tik po KT nutarimo. Todėl ir grąžinti nieko nereikia. Tiesa, kai kurie teigiami poslinkiai matyti. Pavyzdžiui, policijos, muitinės, kitų valstybės pareigūnų reikalavimai grąžinti jiems nesumokėtą darbo užmokestį buvo patenkinti.

Pasak advokatės, yra dar viena opi problema: kas turėtų kompensuoti išlaidas, kurių turėjo nukentėjusysis, kreipęsis į teismą. Advokato paslaugos nepigios, o bylinėjimasis dažnai trunka ilgai. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, pripažinus, kad neteisėtai buvo paskirta palyginti nedidelė administracinė bauda, bylinėjimosi išlaidos gali keleriopai viršyti atgautą baudą.

Grįžtant prie aprašytos istorijos, reikia pasakyti, kad tokių kaip A.Cunikas Lietuvoje yra ne dešimt ir, matyt, net ne šimtas. Kiek - niekas nepasakys. Daugelis jų net nebando ieškoti teisybės. Tie, kurie pasiryžta ir retkarčiais net laimi, paskui nueitus kryžiaus kelius prisimena kaip begalinį nervų tampymą. Lietuva nėra gera mama savo vaikams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"