TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prahoje atidengta atminimo lenta Jonui Basanavičiui

2013 12 16 12:41

Gruodžio 10 dieną Prahoje, Vinohradų rajone buvo atidengta atminimo lenta Jonui Basanavičiui. Bareljefo atidengimo iškilmėmis baigėsi kelerius metus trukęs bendras Lietuvos ambasados, lietuvių menininkų ir abiejų šalių akademinių bendruomenių projektas. 

Atminimo lentą sukūrė skulptoriai Svajūnas Jurkus, Sergėjus Plotnikovas ir architektas Vladas Balsys. Jos atidengimo ceremonijoje kalbėjo pagrindinis projekto globėjas Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje Aurimas Taurantas ir lituanistas, Jono Basanavičiaus biografijos tyrėjas Vaidas Šeferis. Atidengiant atminimo lentą dalyvavo Čekijos lietuvių bendruomenės nariai, Latvijos Respublikos ambasadorius Čekijoje Alberts Sarkanis, Lietuvos garbės konsulas Brno Petr Sláčala, kiti garbūs svečiai. Tą pačią dieną Prahos Naujamiesčio rotušėje (ček. Nová radnice) Lietuvos ambasada surengė priėmimą, skirtą paminėti dviem svarbioms progoms: besibaigiančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir Jono Basanavičiaus atminimo lentos atidengimui.

Sudėtingus atminimo lentos projektavimo ir realizavimo darbus koordinavo Lietuvos Respublikos ambasada Prahoje, visų pirma – ambasadorius Aurimas Taurantas. Ambasadai pavyko sėkmingai susitarti su visomis suinteresuotomis institucijomis ir gauti gausybę leidimų, būtinų lentai pakabinti – namo bendruomenės sutikimą, Vinohradų seniūnijos, Prahos savivaldybės, Paminklų apsaugos tarnybos ir kitų žinybų leidimus. Ambasada taip pat koordinavo bareljefo projektavimą ir gamybą Lietuvoje.

Impulsas atminimo lentai įrengti atėjo prieš kelerius metus iš akademinės bendruomenės: naujausių Basanavičiaus biografijos tyrinėjimų dėka 2008 m. pavyko identifikuoti jo gyvenamuosius adresus šiandieniniame Prahos miesto plane. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2009 m. išleido V.Šeferio parengtą knygą „Mano tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai“. Šio leidinio įvade buvo išsamiai pristatytos Basanavičiaus gyvenimo Prahoje aplinkybės, jo adresai, pažintis su būsimąja žmona ir išvykimas iš Čekijos sostinės. Knygoje pateikiama ir vaizdinė medžiaga šiuo klausimu. Jonas Basanavičius Prahoje gyveno nuo 1882 m. gruodžio 19 dienos iki 1884 m. vasario 1 dienos – taigi 2013 m. sueina lygiai 130 metų nuo jo atvykimo į Prahą. Ši simbolinė data ir tapo akstinu atminimo lentai sukurti.

Jonas Basanavičius atvykęs į Prahą dvi dienas gyveno viešbutyje, o paskui išsinuomojo butą Karolio aikštėje (ček. Karlovo náměstí) name nr. 36 (pagal anų laikų numeraciją). Šis pastatas – kaip tais laikais Prahoje buvo įprasta – buvo žinomas pavadinimu U Pastuchů (Pas Pastuchus). Čia Basanavičius gyveno nuo 1882 m. gruodžio 21 d. iki 1883 m. balandžio 5 d. Šis pastatas iki mūsų dienų neišliko.

Nuo 1883 m. balandžio 6 d. iki 1884 m. vasario 1 d. Basanavičius nuomojosi butą ar kambarį Vinohradų rajone (ček. Vinohrady). Dabartinis tikslus to namo adresas yra Anglická 15 / Balbinova 1 (529).

Prahoje Basanavičius ėmėsi realizuoti seniai brandintą mintį – leisti kultūrinį žurnalą lietuvių tautiniam ir politiniam susipratimui skatinti. Taip 1883 m. gimė „Auszra“, kurios pasirodymas laikomas simboline lietuvių tautinio atgimimo pradžia. Tačiau retas kas beprisimena, kad pirmąjį „Auszros“ numerį Basanavičius spaudai parengė būtent Prahoje 1883 m. sausio-vasario mėnesiais: čia jis iš laiškais gautos medžiagos tą numerį galutinai sukomplektavo, suredagavo ir išsiuntė spausdinti į Tilžę. Žymioji šio numerio prakalba, tapusi lietuvių tautinio atgimimo manifestu, taip pat parašyta Prahoje 1883 m. sausio 28 d. Basanavičius tuo metu gyveno pirmuoju minėtu adresu Karolio aikštėje nr. 36. Kadangi to pastato jau nebėra, šios mūsų istorijai simbolinę vertę turinčios vietos, deja, jau nebebuvo galima pagerbti atminimo lenta. Minimoje Karolio aikštės vietoje 1955 m. buvo pastatyta poliklinika, užimanti bene trijų nugriautų namų sklypus, įskaitant ir nr. 36. Taigi topografinis ir simbolinis šios vietos charakteris visiškai pasikeitė ir nebeturi nieko bendra su Basanavičiaus laikais.

Užtat antrasis namas, kuriame Basanavičius gyveno, išliko mažai tepakitęs. Ši vieta labai svarbi paties Basanavičiaus biografijos šviesoje – juk Praha buvo ir jo asmeninės laimės miestas. Persikraustęs į Vinohradus, jis sutiko savo didžiąją gyvenimo meilę – būsimąją žmoną Prahos vokietaitę Gabriellą Eleonorą Mohl. Jų pažintis užsimezgė Balbino gatvėje, prie namo, kuriame Basanavičius anuomet nuomojosi butą. Būtent ant šio namo fasado dabar ir kabo naujoji jo atminimo lenta.

Nors Prahoje gausu su Lietuvos istorija ar jos asmenybėmis susijusių vietų, ši atminimo lenta yra pirmoji, skirta čia gyvenusiam lietuviui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"