Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pralaimėjusiose partijose – lyderių krizė

 
2016 11 29 6:00
Algirdas Butkevičius Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai pasiūlius partijos kolegoms kuo greičiau organizuoti naujus vadovo rinkimus, antraip jis atsistatydinsiąs, politologai prakalbo apie šios partijos lyderių krizę. Naują pirmininką pavasarį ketina rinkti ir Seimo rinkimus pralaimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tačiau ryškios pamainos dabartiniam vadovui Algirdui Butkevičiui ji taip pat neturi.

Šį savaitgalį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje, kuriame partija planavo pagaliau apsispręsti – ar ji laimėjo Seimo rinkimus, ar pralaimėjo, nuskambėjęs G. Landsbergio pareiškimas daugeliui dalyvių sukėlė šoką. Pusantrų metų konservatoriams vadovaujantis G. Landsbergis paprašė organizuoti priešlaikinį TS-LKD suvažiavimą ir naujus pirmininko rinkimus, o jei to padaryti neįmanoma iki gegužės, kai planuojamas eilinis suvažiavimas, jis atsistatydinsiantis.

Tačiau net ir tokiu atveju dabartinis konservatorių lyderis neketina trauktis visam laikui – jis tvirtina naujuose rinkimuose kelsiantis savo kandidatūrą. Siūlymas rengti pirmalaikius rinkimus, jo teigimu, tai noras paskatinti plačią partijos kolegų diskusiją ir pergalės atveju gauti visų konservatorių „mandatą dėl pokyčių“.

„Tokios parodomosios akcijos ir bandymai pasitikrinti lyderio legitimacijos bei reputacijos nesustiprina. Priešingai, partija tik dar labiau skaldosi ir grupuojasi, atsiranda vidinė konfrontacija. Geriau būtų laukti numatyto suvažiavimo, bandyti iki jo pataisyti smarkiai pakrikusį partijos įvaizdį, gerinti tarpusavio susikalbėjimą, o jei nepavyks – atsistatydinti ir nesiekti posto iš naujo. Spontaniškai priimamas sprendimas atsistatydinti – tikrai nevykęs“, – taip konservatorių lyderio idėją įvertino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Mano galintis sutelkti

Gabrielius Landsbergis./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastarieji mėnesiai G. Landsbergiui buvo nelengvi. Jo vadovaujama TS-LKD šių Seimo rinkimų pirmajame ture įsiveržė į lyderes, tačiau po antrojo turo paaiškėjo, kad konservatoriai gavo beveik perpus mažiau parlamentarų mandatų nei rinkimų lyderė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). G. Landsbergiui nepavyko pradėti derybų su „valstiečiais“ dėl bendros valdančiosios koalicijos sudarymo, ir tai sukėlė nemenką dalies konservatorių nepasitenkinimą. Pagaliau TS-LKD taip ir nesusitarė su Liberalų sąjūdžiu dėl bendradarbiavimo opozicijoje – G. Landsbergiui pritrūko balsų opozicijos lyderio postui gauti.

Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, buvusio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas konservatorius Virgis Valentinavičius viešai prabilo apie G. Landsbergio lyderystės silpnumą. „Mano supratimu, TS-LKD turi dvi išeitis: arba pirmininkas pasuka didesnio savikritiškumo link ir mes matome blaivų bei kritišką TS-LKD kampanijos rezultato įvertinimą, kuriame dalyvauja ir vadovas, arba iš principo kyla būtinybė keisti pirmininką. Padėtis yra sudėtinga, nes tikrai nematyti aiškaus pakaitalo“, – portalui LRT.lt pareiškė politologas. Už tai V. Valentinavičių kai kurie konservatoriai pasiūlė šalinti iš partijos.

Pats G. Landsbergis silpnu lyderiu savęs nelaiko. „Lietuvos žinių“ paklaustas, ar mano esantis konservatorius telkiantis ir vienijantis pirmininkas, dabartinis TS-LKD vadovas atsakė: „Jeigu pasakiau, jog dalyvauju rinkimuose (būsimuose partijos pirmininko rinkimuose – red.), tai kirba toks jausmas, kad mes galime nuveikti gerų darbų ir partijai, ir mūsų bendruomenei, ir ją telkti. Bet aš esu subjektyvus vertintojas – save gražiai apibūdindamas niekada teisus nebūsi.“

Nemato ryškių kandidatų

Nuomonių išsiskyrimas TS-LKD išryškėjo žlugus pokalbiams su LVŽS dėl bendros valdančiosios koalicijos sudarymo, tačiau G. Landsbergiui trauktis iš partijos pirmininko posto konservatoriai viešai nesiūlė. Apie atsistatydinimą iki šiol esą nekalbėjo ir jis pats.

Vis dėlto abejonės dėl G. Landsbergio lyderystės daliai konservatorių kirbėjo nuo praėjusių metų žiemos, kai šį 34 metų europarlamentarą, iki tol nėjusį TS-LKD jokių rimtesnių pareigų, kaip savo pamainą įvardijo Andrius Kubilius. TS-LKD įkūrėjo Vytauto Landsbergio anūkas rinkimuose dėl partijos pirmininko posto tik per antrąjį turą praėjusių metų kovą įveikė konservatorių senbuvę Ireną Degutienę.

Būtent I. Degutienės šalininkai – TS-LKD krikdemiškasis sparnas – šiuo metu neoficialiai vadinami G. Landsbergio oponentais, kurie sudarys jam konkurenciją per būsimus partijos vadovo rinkimus. Šiai grupei priskiriama ir dalis konservatorių „jaunimo“, esą nepatenkinto postų dalijimu pagal giminystės liniją, bei kai kurie partijos naujokai. Neformaliu grupės lyderiu vadinamas į Seimą išrinktas diplomatas Žygimantas Pavilionis, reiškęs didelį nepasitenkinimą žlugusiomis TS-LKD derybomis su „valstiečiais“.

Kaip galima kandidatė pakeisti G. Landsbergį įvardijama ir buvusi finansų ministrė parlamentarė Ingrida Šimonytė, tačiau ji iki šiol nėra TS-LKD narė. Neoficialiai kalbama, kad į konservatorių vadovus galėtų pretenduoti ir ilgametis Seimo narys Kęstutis Masiulis, bet jis esą neturi didelio partijos bičiulių palaikymo.

„Mūsų partijoje visada būdavo tradicija rinkti pirmininką ne iš vieno kandidato. Manau, tai protinga ir išmintinga. Daugiau pretendentų turėtų atsirasti ir šį kartą. Gegužę numatytas partijos suvažiavimas. Tai būtų gera proga natūraliai, be jokių netikėtumų surengti pirmininko rinkimus, kaip ir buvo numatyta“, – „Lietuvos žinioms“ apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo TS-LKD atstovas parlamentaras Audronius Ažubalis.

M. Romerio universiteto docento dr. Sauliaus Spurgos teigimu, įvardyti politikus, kurie galėtų pakeisti G. Landsbergį partijos pirmininko poste, šiuo metu sudėtinga, nes ryškių asmenybių, gebančių suvienyti šią partiją, jis kol kas nematantis. „TS-LKD – ne vienalytė partija, ir tai nėra blogas dalykas. Tokia didelė partija ir negali būti vienabalsė. Vis dėlto norint subalansuoti jos sparnus reikia didelių gebėjimų. Dar daugiau – tokios partijos lyderis turi ne tik vienyti narius, bet ir patikti rinkėjams. Taigi gali būti, jog partija apsispręs „paauklėti“ jaunąjį lyderį, bet ir vėl išrinks jį – vien dėl to, kad kylančių jaunų, perspektyvių, vienijančių politikų tarp TS-LKD atstovų dar nematyti, ir tai yra jų problema“, – pabrėžė politologas.

Įvardija tris pretendentus

Kiek kitokioje padėtyje nei konservatoriai šiuo metu yra atsidūrę socialdemokratai, jau paskelbę apie pavasarį planuojamus naujo lyderio rinkimus. Tiesa, prieš kelias savaites LSDP vadovas, kadenciją baigiantis A. Butkevičius, sulaukęs partijos kolegų kritikos kaip ir G. Landsbergis pareiškė, kad norėtų atsistatydinti tuoj pat, bet partijos bičiuliai tokios jo iniciatyvos nepalaikė.

LSDP pirmininko rinkimai numatyti kovo mėnesį. A. Butkevičius jau pranešė, kad nesieks būti perrinktas. Kaip pretendentai į socialdemokratų lyderius šiuo metu minimi keli jauni partijos nariai – kandidatu į ūkio ministrus pasiūlytas dabartinis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, Seimo narys Andrius Palionis.

Realiausiu būsimu partijos pirmininku įvardijamas dabartinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus M. Sinkevičius. Vakar jis viešai pareiškė, kad sutiktų varžytis dėl partijos vadovo posto, jei būtų pasiūlytas „demokratiniu būdu“. Kaip teigiama, būtent šis kandidatas gali tikėtis neformalios A. Butkevičiaus ir jo šalininkų paramos.

Kitas kandidatas – G. Paluckas – vadinamas socialdemokratų „opozicijos“, neformaliai susitelkusios prieš dabartinį lyderį, favoritu, bet koją jam esą gali pakišti tiek prastas pasirodymas Seimo rinkimuose, tiek mažas žinomumas, iki šiol veikiant daugiau Vilniaus ribose.

Anksčiau minėta, kad į LSDP pirmininkus galėtų pretenduoti ir vienas socialdemokratų lyderių, partijos Rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas, tačiau jis tikina savo kandidatūros pats nekelsiantis. Be to, socialdemokratai, kaip ir konservatoriai, yra nusivylę vyresniosios kartos darbais ir žvalgosi jaunų lyderių.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"