TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pranašaujama liustracijos pabaiga

2013 01 24 5:52
Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas paskelbs vadinamąjį Liustracijos įstatymą negaliojančiu. /Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina, kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip du dešimtmečius šalyje vykstančio liustracijos proceso taškas. Šis pasiūlymas artimiausiu metu pasieks Seimą.

Komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, pirmininko A.Urmono teigimu, liustraciją reikėtų baigti "dideliu istoriniu tašku", kurį padėti turėtų tie, kurie procesą ir pradėjo - politikai.

"Praėjo daug laiko, į šiuos klausimus reikėtų pažvelgti naujai. Be to, šiuo metu valstybėje pakanka ir kitų problemų", - LŽ vakar sakė Liustracijos komisijos vadovas. Jo nuomone, "politiškai gražiausia pabaiga" būtų vadinamojo Liustracijos įstatymo paskelbimas negaliojančiu. A.Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas būtent taip ir pasielgs.

Nunyks ir komisija

Jei Seimas priimtų sprendimą dėl liustracijos proceso pabaigos, natūraliai taptų nebereikalinga ir Liustracijos komisija. Vis dėlto dar pusmetį ji turėtų veikti, kad, atsiradus būtinybei, teismuose galėtų baigti vykstančius procesus.

Vėliau Liustracijos komisijos įgaliojimai galėtų būtų perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC). Nuo praėjusių metų gegužės šis centras pradėjo viešinti KGB dokumentus. "Kai kuriuos skaudulius mes iškėlėme", - paklaustas, ar komisijos darbas turėjo prasmės, sakė A.Urmonas. Jo nuomone, visuomenė dar nėra subrendusi spręsti tokio lygio opių problemų, todėl "atsiranda negerų ir nešvarių srovių". Komisijos vadovas prisipažino neigiamai vertinantis ir LGGRTC viešinamus dokumentus, kurie tik "pila druską ant žaizdos".

A.Urmonas ne kartą yra išsakęs kritišką požiūrį į liustraciją. Esą neįgalus įstatymas, strategijos ir taktikos stoka, teisinė aklavietė reikiamo statuso neturinčią komisiją vertė liustraciją tik imituoti. Komisijos pirmininko nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė. Liustruoti buvo tik tie asmenys, kurie jokios įtakos visuomeniniams procesams nedarė. Anot A.Urmono, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos buvo išvežtos, Lietuvoje liko tik aguonos grūdeliai. Todėl teismai tokio bendradarbiavimo daugeliu atvejų nepripažino.

Ne kartą trauktis iš Liustracijos komisijos vadovų ketinęs A.Urmonas, paklaustas, ar nesigaili to nepadaręs, prisipažino vienareikšmiškai atsakyti negalįs. "Viena vertus, gailiuosi. Tačiau teisingumo požiūriu likdamas pasielgiau gerai", - teigė jis.

Ketina domėtis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas LŽ patikino, kad į NSGK darbotvarkę liustracijos klausimai tikrai bus įtraukti. "Artimiausiu metu ketinu susitikti su Liustracijos komisijos vadovu, išsiaiškinti padėtį, susipažinti su dokumentais", - sakė jis.

Buvusio NSGK pirmininko konservatoriaus Arvydo Anušausko teigimu, liustracijos, kaip teisinio proceso, pabaiga įstatymais nėra apibrėžta. Ar tolesnė liustracija įmanoma, kai neatsiranda naujų archyvinių dokumentų ir informacijos? Anot politiko, nukentėjusių nuo sovietinių represinių struktūrų žmonių nuomone, liustracija nebuvo pakankama, todėl turėtų vykti toliau. "Tačiau politinių partijų vertybinės nuostatos šiuo klausimu skiriasi", - pabrėžė A.Anušauskas.

Tas pats ir dėl Liustracijos komisijos likimo, kurios veikimo termino įstatymas nenumato. "Įstatymo keitimas būtų politinis sprendimas, kuris reikštų, kad iš šio proceso nebesitikima nieko daugiau be to, kas jau yra padaryta. Mano supratimu, kol kas šio įstatymo keisti nereikėtų", - sakė A.Anušauskas.

Nėra archyvų

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys.

Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"