TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prancūzijos Alpės pasiglemžė du lietuvius

2013 02 05 6:00
Alpinistai (iš kairės) S.Damulevičius, E.Markšaitis ir V.Vitkauskas vakar pasakojo apie kolegas ištikusią tragediją Prancūzijos Alpėse. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos alpinistų bendruomenė gedi praėjusios savaitės pabaigoje Prancūzijos Alpėse dėl subjurusių orų įvykusios nelaimės aukų. Du trisdešimtmečiai vyrai iš septynių mūsų šalies alpinistų, šturmavusių viršukalnes, laikomi žuvusiais. Pūga, rūkas ir stiprus, gūsingas vėjas neleidžia pasiekti jų kūnų.

"Artimieji galės palaidoti žuvusiuosius maždaug po mėnesio. Norėčiau paprašyti šiuo metu neatakuoti giminių klausimais, nes laukimas jiems labai skausmingas", - Ernestas Markšaitis, vienas iš septynių alpinistų, kopusių į Alpes Šamoni miestelio apylinkėse, vakar prašė neeskaluoti tragiškos temos ir leisti žuvusių vyrų artimiesiems ištverti skausmą vieniems. Dėl to neįvardijamos ir jų pavardės.

Anot E.Markšaičio, septyni alpinistai - penki vyrai ir dvi moterys, prieš kopdami į Prancūzijos Alpes savaitę treniravosi Italijos Alpėse. "Ėjome ledo maršrutu. Buvome gerai fiziškai, techniškai ir psichologiškai pasirengę", - pasakojo alpinistas. Jis teigė, jog visi buvo pasiruošę įveikti ketvirtos kategorijos techninį kopimą, mat Italijoje alpinistams teko kopti ir sunkesniu, penktos kategorijos, maršrutu.

Techninis kopimas vyksta stačia kalno siena, kai virvėmis susirišę alpinistai kopia poromis arba po kelis. E.Markšaitis kopė su dviem moterimis, kiti keturi vyrai pasiskirstė po du.

Orų prognozė buvo palanki

Kopti į kalnus alpinistai pradėjo ankstų sausio 29-osios rytą, penktą valandą. "Turėjome informacijos apie numatomus orus. Prieš pat mums išeinant pasirodė prancūzai ir anglai. Jų informacija buvo analogiška - dvi artimiausios dienos bus ramios ir saulėtos. Vėjo nesitikėta. Atsibudus pirmą valandą nakties danguje švietė mėnulis, vėjo nebuvo, šaltis apie 10 laipsnių - idealios kopimo sąlygos", - kalbėjo E.Markšaitis.

Kalno prieigose alpinistai pasidalijo: du ketino šturmuoti vieną kalną, E.Markšaitis su moterimis ir du vyrai - Les Droites kalną. Grupės ketino kopti skirtingais, beveik puskilometriu vienas nuo kito nutolusiais maršrutais. "Vidurdienį buvome aukščiau vidurio sienos, nieko bloga prognozuoti negalėjome. Planavome po kelių valandų pasiekti viršukalnę. Šio kalno specifika - nuo vidurio sienos tiek kopiant mūsų, tiek kitu maršrutu, kuriuo keliavo kolegos, nebeįmanoma nusileisti. Eini arba pirmyn, arba, esant reikalui, sustoji", - kopimo specifiką atskleidė E.Markšaitis.

Jam su dviem alpinistėmis atsidūrus netoli kalno viršūnės prasidėjo stipri audra, judėti buvo neįmanoma. Šaltis siekė 24 laipsnius. Alpinistai sustojo. Vyro teigimu, vėjas jį taip įsiūbavo, kad nuo smūgių į uolas visas kūnas buvo nusėtas mėlynių. "Dviejų alpinistų grupė, kopusi tuo pačiu maršrutu prieš mus, prasidėjus audrai jau buvo ant keteros. Jie pradėjo leistis. Esant normalioms oro sąlygoms leistis žemyn tenka dvi valandas, šįkart jiems prireikė visos nakties, 12 valandų", - pasakojo E.Markšaitis. Lietuviui teko visą naktį kabėti ant virvės ir kęsti skausmą, patiriamą daužantis į uolas.

Kalnas Les Droites lietuvių alpinistams buvo nesvetingas. /LŽ archyvo nuotrauka

Išgelbėjo prancūzai

E.Markšaičiui mobiliojo ryšio telefonu pavyko iškviesti gelbėtojus. Rytą pasitaikė gero oro "langas", tad trijulė buvo nukelta ir saugiai atgabenta į Šamoni miestelį.

Netrukus E.Markšaitis sutiko kolegą, kopusį į kitą viršukalnę. Paaiškėjo, kad leisdamiesi vyrai išsiskyrė. Vienas jų pareiškė esąs pavargęs ir ketinąs pailsėti specialiai tam įrengtame namelyje. Kitas pasiekė Šamoni slidėmis.

Tačiau atsipūsti nusprendęs alpinistas tirštame rūke pasiklydo ir nerado poilsio namelio. Sušalusį vyrą aptiko slidininkai ir pristatė gelbėtojams. Jis paguldytas į ligoninę. Alpinistas smarkiai nušalo kelis vienos rankos pirštus - šį ketvirtadienį Prancūzijos medikai spręs, ar juos bus galima išgydyti, ar teks amputuoti.

Bendravo SMS žinutėmis

Dėl kitų dviejų alpinistų kilo nerimas tada, kai jie sutartu laiku neatsiliepė mobiliuoju telefonu. Apie dingusiuosius buvo pranešta gelbėtojams.

"Kai mus kėlė nuo sienos, gelbėtojai sakė daugiau alpinistų nematę. Iš pradžių kilo įtarimas, kad jie nusileido. O gal ilsisi? Kai alpinistai neatsiliepė numatytu laiku, buvo priimtas sprendimas ieškoti. Tačiau prasidėjo ciklonas, tada pasirodė pirmoji žinutė, kad jie ant sienos, nurodyta, kurioje vietoje yra", - prisiminė E.Markšaitis.

Žinutėje buvo rašoma, kad vyrai virve nusileido ant sniego, turi maisto, šiltos aprangos, miegmaišius, dujinę viryklę. Tačiau gauta ir nerimastingos informacijos - kai vienas alpinistas kasė sniege urvą ir po kurio laiko atsisuko, kolegos nebepamatė. Kas jam nutiko, paaiškės tik radus kūną.

Pasak E.Markšaičio, su urve įsitaisiusiu alpinistu bendrauta SMS žinutėmis ir neabejota, kad jis ištvers, nes panašiomis sąlygomis alpinistams tenka būti ne vieną dieną. Tačiau gelbėtojų sraigtasparnis vis negalėjo pakilti - miestelyje buvo arba tirštas rūkas, arba vėjas prašvitus saulei sustiprėdavo iki 90 kilometrų per valandą. Tokiu oru sraigtasparniai neskraido.

Sekmadienį gelbėtojai, trumpam pagerėjus orams, bandė ieškoti pražuvėlių. Toje vietoje, kur greičiausiai alpinistas kasė urvą, ant sniego aptiktas gulintis vyras, vilkintis raudoną striukę. "Išanalizavus nuotraukas tapo aišku, kad alpinistas jau nebegyvas. Dėl antrojo žūties taip pat nebėra abejonių. Kas nutiko, šiuo metu negalime pasakyti. Galbūt į tuos klausimus net nebus atsakyta", - vakar sakė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Saulius Damulevičius.

Mirtis tyko bet kur

Garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas pažymėjo, kad kopti žiemos sąlygomis ypač sudėtinga. Pavyzdžiui, ledas būna labiau panašus į stiklą, su juo sunkiau sukimba alpinistinė įranga.

Patyręs alpinistas prisiminė ne vieno kolegos žūtį. Esą kalnuose mirtis gali tykoti bet kur, o kaltųjų paieškos - tiesiog beprasmės.

V.Vitkausko sūnaus gyvybę taip pat pasiglemžė kalnai. "Pats tai patyriau. Dėl to pirmiausia galvoju apie tuos, kurie dar lieka. Ir su rūpesčiu, ir su kančia. O galbūt ir su šviesiais prisiminimais", - teigė alpinistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"