TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prancūzijos Senato narė: Rusija yra partnerė

2016 07 19 13:58
Nuotrauka iš dailymail.co.uk

Rusija yra Prancūzijos partnerė, bet ne draugė ir ji nekelia didesnės grėsmės NATO ir Europai, nei Islamo valstybė, sako Vilniuje viešėjusi Prancūzijos Senato narė Helene Conway-Mouret.

„Kodėl Rusija turėtų būti grėsmė? Vladimiras Putinas niekada nėra paskelbęs jokio pareiškimo prieš ES ar Prancūziją. Aš suprantu žodį „partneris“ taip: partneris nėra draugas, partneris yra tas, su kuriuo tu kalbiesi. Ir jei jau kalbiesi, tai ir išklausai“, – BNS sakė Prancūzijos Senato Užsienio reikalų, gynybos ir ginkluotųjų pajėgų komisijos generaline sekretorė.

Taip ji komentavo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o išsakytą poziciją NATO viršūnių susitikime, kad „Prancūzijai Rusija nėra priešas, nėra grėsmė“ ir kad „Rusija yra partnerė“, kuri kartais, kaip, pavyzdžiui, Krymo aneksijos atveju naudoja jėgą, „kurią mes pasmerkėme“.

Senatorė pažymėjo, kad „Rusija nerodo jokių indikacijų, jog norėtų užpulti Europą“. Tuo metu Islamo valstybės koordinuojami ar įkvėpti teroristiniai išpuoliai, jos teigimu, yra akivaizdi tiesioginė grėsmė. Kartu ji priminė, jog galioja NATO 5-asis straipsnis, numatantis, jog užpuolus vieną aljanso valstybę, reaguos visos šalys.

„Turime viską. Ir jei kur nors yra kokių nors problemų, manau, jautriuose regionuose, Baltijos valstybės, galbūt turėtų būti tikros: taip, Prancūzija turi branduolinį ginklą, kuris galėtų būti panaudotas masiniuose kariniuose veiksmuose. Bet realybėje, manau, reikia būti realistiškiems ir įvertinti grėsmę, kurią Rusija gali kelti šiuo metu lyginant su ta, kurią kelia žmonės, viešai nurodę, jog nori mus pulti ir kurie tai daro“, – kalbėjo senatorė.

Už gynybą ir ginkluotąsias pajėgas Senate atsakinga politikė patikslino, kad branduolinis ginklas yra skirtas „apsaugai ir atgrasymui“, o ne puolimui.

Ji taip pat teigia, jog Prancūzija ir toliau rems Lietuvą siųsdama karius ir techniką oro policijos misijai, taip pat 2018-aisiais siųs kuopą (apie 150 karių) į tarptautinį NATO batalioną, nes „tai yra Europiniu lygiu priimto susitarimo dalis“. Anot jos, Prancūzija šį sprendimą priėmė, nes ji „tiki Europos gynyba ir saugumu“.

Vertindama NATO viršūnių susitarimus, ji sako, jog Europa „turi būti labai jautri tam, kaip mąsto ponas Putinas“. Kartu ji pabrėžė, jog sprendimai parodo Rusijai, jog egzistuoja „raudonos linijos, kurių nevalia peržengti“.

„Nėra jokios priežasties situacijos supriešinimui, prezidento Putino erzinimui. Prezidentas Putinas išnaudoja tarptautinius reikalus savo vidaus politikos reikmėms. Manau, turime būti tikri dėl savo įsitikinimų, kas mums nepriimtina. Tai turėtų būti aišku ir, manau, tai yra aišku jam, bet neperžengti šios ribos (...). Manau, Rusija žino labai gerai šią žinią ir kur yra ribos“, – sakė ji.

„Štai kodėl Prancūzija tiki dialogu su Rusija: rusai yra smarkiai įsitraukę į operacijas Sirijoje, jie atlieka gerą darbą, jų kariuomenės taikiniai yra taip pat ir „Islamo valstybė“. Taigi, mums reikia rusų ir Irane. Tai yra didelė valstybė, be kurios mes negalime. Negalime ignoruoti Rusijos, tai būtų neteisinga. Taigi, mums patiems spręsti, ar bus gerbiami jų įsitikinimai, stebėti, kas juos erzina ir to nedaryti, bet kartu ir pranešti jiems, kas erzina mus“, – dėstė poziciją ji.

Senatorės nuomone, antiteroristinės koalicijos Sirijoje darbas pasiteisina – Islamo valstybė silpnėja, mažėja jos finansiniai pajėgumai. Ji sveikino Lietuvos įsitraukimą į tarptautines karines operacijas, pavyzdžiui, ketinant siųsti į Iraką instruktorius, taip pat dalyvaujant ES mokymo misijoje Malyje, kur Lietuva yra išsiuntusi tris karius bei tikina, kad tai įpareigoja „pasitempti“ ir kai kurias didžiąsias valstybes.

Kartu sako nesvarstanti, ar Lietuva turėtų tiesiogiai įsitraukti į antiteroristinės koalicijos veiklą Sirijoje siųsdama savo kariuomenę.

„Ne man tai vertinti. Manau, Lietuva jau rodo paramą įvairiose išorės operacijose“, – kalbėjo ji.

Paklausta, kaip vertina Vakarų kritiką, jog Rusijos atakos Sirijoje nukreiptos ne tik prieš ISIS, bet prieš sukilėlius, kurie kovoja su prezidento Basharo al Assado režimu, H.Conway-Mouret pabrėžė, jog Rusija visada deklaravo palaikanti prezidentą.

„Pasikartosiu, bet mes nekariaujame su Sirija, mes nekariaujame su Basharu al Assadu. Tikime, kad būti tokiu lyderiu, kokiu jis yra – žudyti savo žmones – yra neteisinga ir Sirija būtų geresnė be Basharo. Bet mes su juo nekariaujame“, – poziciją pakartojo H.Conway-Mouret.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"