TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pranešėjų apsauga, kuriai neveikiant lengva susidoroti su žmogumi

2014 06 05 20:52
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje pranešėjų apsauga veikia tik tiek, kiek tai liečia Baudžiamąjį kodeksą ar asmens duomenų apsaugą. Tačiau įstatymuose net nėra numatyta, kas yra pranešėjas.

Dėl ko tai yra svarbu Lietuvoje daugėjant pranešančių apie nusikaltamas veikas asmenų, ketvirtadienį kalbėta „Transparency International“ Lietuvos skyriaus diskusijoje „Kodėl Lietuvoje vis dar nesaugome pranešėjų?“

Net nėra tokios sąvokos

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė pažymėjo, kad apie pažeidimus darbovietėse nusprendę pranešti žmonės patenka į padėtį, kai gali būti atleisti. Pranešimas yra sunkiai teisme panaudojamas faktas, kai siekiama įrodyti, jog tai priežastis, dėl kurios norima darbuotoją atleisti. Tokio žmogaus teises apginti sunku – Lietuvos teisėje nėra apibrėžta, kas tai yra pranešėjas. Žmonės žino, kad jų nesaugos niekas, ir taip tampa tarsi adrenalino fanatikais, jigu vis tik ryžtasi pilietinei pareigai.

R.Mrazauskaitė sakė, kad pirmas būdas susidoroti su pranešėju paprastai ir būna neteisėtas atleidimas. Vėliau žmogui taip pat būna sunku susirasti kitą darbą. Dar viena galima neigiama pasekmė – reikalavimai atlyginti žalą. Darbdavys ima reikalauti atlyginti žalą arba kreipiasi dėl šmeižto į teismą. Psichologinės ir fizinės grėsmės, kylančios pranešėjui – prieš jį taikomos priemonės panašiai, kaip teroristinės veiklos atvejais. Supykdyti įtakingi žmonės gali imti persekioti ir artimuosius, kurie dirba toje pačioje įmonėje. Dar viena galima neigiama pasekmė yra darbo sąlygas apsunkinančios teisėtos ar neteisėtos priemonės, kai žmogus imamas engti pabloginant jo darbo sąlygas.

Vertinant šalies riziką pranešėjams, nurodoma, kad turi būti aiškus pranešimo apie pažeidimą turinys ir aiškiai apibržėtos apsaugos nuo keršto bei kito neteisėto poveikio priemonės, skatinimo už pranešimą apie žinomas nusikaltamas veiklas sistema, sankcijų už klaidingą pranešimą nebuvimas (sąžiningo pranešėjo prezumpcija), teisminio nagrinėjimo primonės (ir įrodinėjimo naštos perkėlimas), pranešėjų gynybos priemonės ir jų taikymo mastai, bausmės už kerštą, neteisėtą poveikį pranešėjui reguliavimas. Lietuvoje visi šie rizikos rodikliai yra labai žemi.

Tam, kad Lietuvoje pasikeistų situacija, papildomo reguliavimo Darbo kodekse ir Valstybės tarnybos įstatyme nereikia – jie numato, kas yra neteisėtas atleidimas. „Nė vienas darbdavys neprisipažins, kad atleidžia darbuotoją, nes jį įskundė“, – akcentavo R. Mrazauskaitė. Esminė problema ta, kad pranešėjai visuomenėje, verslo bendruomenėje ir valstybės tarnyboje vis dar suvokiami negatyviai, o to įstatymais nesureguliuosi. „Visgi ši tendencija šiek tiek keičiasi į gera“, - teigė „Tranperancy international“ Lietuvos skyriaus atstovė. Be to, pranešėjas, pasirinkdamas pranešimo kanalą, turi suvokti, ar tai saugus būdas, kas bus jo pranešimo gavėjas. Baudžiamajame kodekse numatyti draudimai ir bausmės dėl fizinio ir psichologinio smurto, tad papildomo reguliavimo jame irgi tarsi nereikėtų, tačiau vėl grįžtama prie to, kad įstatymuose nėra apibrėžta, kas yra pranešėjas.

„Blogieji“ ir „gerieji“ pranešėjai

Rūta Kaziliūnaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Teisės skyriaus viršininko pavaduotoja diskusijoje pasakojo, kad kasdieniame darbe susiduria su tuo, kad Lietuva yra šioje srityje susitvarkiusi minimaliai. „Problemų yra kelios rūšys. Žmonės, kurie turi sukaupę nemažai informacijos, patys dažnai būna su praeitimi, dėl to žino visas įdomybes, patys dalyvauja korupciniuose mechanizmuose. Nepateisinant jų padarytos nusikalstamos veikos, STT vis tik siūlytų jiems sukurti papildomų apsaugos priemonių dėl teikiamos naudos informuojant. Taip pat egzistuoja probema, susijusi su „paprastais“ pranešėjais: jie nori išlaikyti konfedencialumą, tačiau susiduriama su priešpriešiniais procesais – apskųsti asmenys imasi atsakomųjų teisminių procesų siekdami išsiaiškinti, kas juos apskundė. Dažniausiai tai būna šmeižto bylos. Pranešėjų skaitinimo formali galimybė yra – galima skirti atlygį žmogui, pateikusiam vertingos informacijos. Tačiau galimybė yra teorinė. Lietuvoje yra siauras žalos valstybei suvokimas – tai piniginė žala biudžetams. Bet tuo atveju, kai sukuriama schema, kaip išvengti atsakomybės už žalos biudžetui darymą, tai lieka nematoma“, – bėdas vardijo R. Kaziliūnaitė.

Jos teigimu, STT nedėtų lygybės ženklo tarp atskiro įstatymo, kas yra tinkama apsauga ir sąvokų, integruotų į teisės aktus. „Jeigu nepavyksta visko padaryti iš karto – darykime po truputį“, – komentavo R. Kaziliūnaitė. Tiesa, institucija žada teikti šiuo metu juodraščio variantuose turimus įstatymų projektus, susijusius su pranešėjų apsauga, Seimui. Tikimasi tai padaryti rudens sesijoje.

Marius Vainauskas Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas taip pat pabrėžė, kad XVI-osios Vyriausybės programoje įsipareigota stiprinti pranešėjų apsaugą, šiuos įsipareigojimus Lietuva turi ir tarptautinės teisės lygiu. Jo teigimu, Lietuvoje yra linkstama likti ties decentralizuoto reglamentavimo modeliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"