Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pranešti apie kyšį įpareigos ir valdininkus

 
2016 11 19 6:00
Povilas Urbšys: "Poveikį spendimus priimantiems valdininkams gali daryti ne vien interesantai, bet ir politikai, aukštesni valdininkai, politinio pasitikėjimo tarnautojai." Alinos Ožič nuotrauka

Valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis apie visus bandymus juos papirkti siūloma įpareigoti pranešti jei ne Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), tai bent jau savo tiesioginiam vadovui.

Tokius pasiūlymus pateikė Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Povilas Urbšys, įregistravę Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas. Jų įsitikinimu, visuomenės nepakantumą korupcijos apraiškoms Lietuvoje įmanoma padidinti nebent viešumu.

Negalės tylėti

Nevyriausybinių organizacijų atliktų tyrimų duomenimis, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, apsilankęs gydymo įstaigoje, duoda kyšį. Ar dažnai kyšiai duodami valdžios įstaigose, kol kas duomenų nėra, ir informacija apie tai viešumoje atsiranda itin retai. Dažniausiai viešai skelbiama tik apie bandymus papirkti policijos pareigūnus. Mat jie pagal įstatymą įpareigoti apie tai pranešti. Tačiau valdininkai elgiasi tik taip, kaip liepia jų sąžinė.

Pasak V. Gailiaus, pranešti teisėsaugos įstaigoms apie nusikalstamą veiką yra kiekvieno piliečio pareiga, tačiau dėl įvairių priežasčių ta pareiga vykdoma toli gražu ne visada. Todėl įstatymo projekte siūloma, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kuriems keliami didesni veiklos skaidrumo reikalavimai, privalėtų tai padaryti per 48 valandas. „Tokio įpareigojimo, kad asmuo, patyręs neteisėtą poveikį, privalėtų apie tai pranešti, nėra nei savivaldoje, nei medicinoje. Tačiau korupcijos atvejų, ko gero, yra gana nemažai“, – teigė V. Gailius.

Parlamentaras sakė, kad pareiga pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas valstybės tarnautojams yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.

Korupcijos prevencijos įstatymo pataisose numatomas ir reikalavimas valstybės institucijoms, įstaigoms bei įmonėms viešinti nustatytus Korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimus, už tai darbuotojams skirtas tarnybines nuobaudas, nes nesant tokio reikalavimo toli gražu ne visos institucijos tai daro.

Pasekti pavyzdžiu nebus lengva

Tai, kad Lietuvoje reikia keisti moraliai pasenusį Korupcijos prevencijos įstatymą, Seimas pripažino dar 2013 metais. Tačiau jo pataisos praėjusios kadencijos Seime strigo – vis būdavo siūloma jas tobulinti. Dabar parengtas ir naujos kadencijos Seimui teikiamas trečias šių pataisų variantas.

„Daliai ankstesnės kadencijos Seimo narių nepatiko siūloma nuostata, kad pataisose numatyta prievolė valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui pranešti apie bandymą jį papirkti. Kolegos vis įžvelgdavo galimą skundimų įteisinimą“, – sakė P. Urbšys. Jis vylėsi, kad dabartinės sudėties Seimas bus ryžtingesnis.

Parlamentaras priminė, kad prieš keletą metų dar buvo tarsi normalu siūlyti kyšius policijos pareigūnams, ir šie juos imdavo. Dabar situacija jau kardinaliai pasikeitė. Tačiau P. Urbšys pripažino, kad tai pasiekti ir valstybės tarnyboje nebus paprasta. Mat poveikį spendimus priimantiems valdininkams, ypač savivaldoje, gali daryti ne vien interesantai, bet ir politikai, ir aukštesni valdininkai, ir politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Beje, Korupcijos prevencijos įstatymo pataisose nenumatyta atsakomybė tų valstybės tarnautojų, kuriuos buvo bandoma papirkti, bet šie apie tai nepranešė. „Tačiau į tai turėtų būti atsižvelgiama bent jau sprendžiant dėl jo patikimumo, tolesnės karjeros“, – pabrėžė P. Urbšys.

Laukia pataisų

STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad STT palaiko parlamentarų siūlomus pakeitimus, nes būtent STT kartu su ankstesnės kadencijos Seimo Antikorupcijos komisijos nariais parengė pirminį Korupcijos prevencijos įstatymo pataisų variantą. „Pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas turi jausti ne tik pareigūnai, bet ir tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, tarnaujantys mūsų valstybei. Tarptautinės organizacijos valstybės tarnautojų įpareigojimą pranešti apie tokius atvejus taip pat traktuoja kaip gerąją praktiką, dalyje šalių šios praktikos jau laikomasi, ir tai duoda apčiuopiamų rezultatų korupcijos prevencijos srityje“, – akcentavo R. Saulytė.

Pasak jos, jei siūlomos Korupcijos įstatymo pataisos bus priimtos, Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje tai bus traktuojama kaip pozityvus žingsnis, rodantis šalies pastangas efektyvinti kovos su korupcija prevencijos priemones.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas pasakojo, kad prievolę valstybės tarnautojams pranešti apie bandymus juos papirkti ar kitaip daryti įtaką yra numačiusios kelios šalys. Tačiau, anot jo, nė vienoje iš jų tai netapo esminių pokyčių stimulu. „Pats įstatymo priėmimas dar problemos neišsprendžia. Reikia, kad jis būtų tinkamai įgyvendinamas. Lietuvoje tai padaryti sudėtinga. Sociologinės apklausos rodo, kad bijoma pasekmių, kurios gali atsisukti prieš tą asmenį, kuris praneša apie korupcijos atvejį“, – teigė P. Murauskas.

Jo nuomone, pirmiausia reikėtų galvoti apie pranešėjų skatinimą. „Prieš keletą metų institucijos buvo įpareigotos parengti korupcijos prevencijos tvarką, kad būtų numatyta pranešėjų skatinimas. Mūsų žiniomis, tokią vidinę tvarką yra pasitvirtinusi tik STT ir policija“, – teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"