TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prapultimi grasinantis gyvenimas

2008 05 10 0:00
Biržiečiai neteikia per daug reikšmės faktui, kad gyvena smengančios žemės krašte, kur kas labiau šis reiškinys stebina atvykėlius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Biržiečiai neteikia per daug reikšmės faktui, kad gyvena smengančios žemės krašte, kur kas labiau šis reiškinys stebina atvykėlius.

Biržų rajono gyventojų panamėse, kiemuose ar laukuose pamatę žiojėjančias kiaurymes, iš kitų Lietuvos vietų atvykę žmonės ragina juos kuo greičiau keltis iš šio pragaištingo krašto. Atvykėliai nesupranta, kaip galima kurtis, statyti namus ir auginti vaikus vietoje, galinčioje prasmegti bet kuriuo akimirksniu. Biržiečiams tokie raginimai atrodo juokingi. Vis atsiveriančios smegduobės, kuriose jų pačių kitados žaista slėpynių ir gaudynių, nuo kurių šlaitų čiužinėta, biržiečiams tapo įprasta būties dalimi. Žmonės prisipažįsta dažniausiai tik patraukiantys pečiais savo kieme radę naują po nakties atsivėrusią duobę, galėjusią praryti penkiaaukštį statinį.

Staigmena prieš rinkimus

Gana neseniai, jau šiame šimtmetyje atsiradusi didžiulė smegduobė atsivėrė Zitos Kubilienės sodyboje Daumėnuose. Pati moteris ja pavadino Parlamentine, nes žemė toje vietoje atsivėrė tą dieną, kai Lietuva rinko Europos Parlamento narius.

"Buvo 2004-ųjų Antaninių naktis. Išgirdome nepaaiškinamą griausmą, pamanėme, kad trankosi perkūnija. Taip pat tą naktį mums girdėjosi pliaupiantis ir šniokščiantis lietus. Tačiau įdomiausia, kad pasižiūrėjus pro langą buvo matyti giedra, žvaigždėta naktis", - pasakojo Z.Kubilienė. Kur šuo pakastas, paaiškėjo tik rytą, kai į lauką išėjusi Z.Kubilienės mama išvydo tarp gryčios ir pirties atsivėrusią smegduobę.

Išvydo pragarą

"Išlėkę pamatėme atsivėrusį pragarą. Plyšys, kaip vėliau sužinojome, prilygo penkių aukštų namui, jo dugno buvo nematyti. Duobės kraštai buvo statūs, nuo jų slydo žemė. Pagal krintančios žemės skleidžiamus garsus buvo galima suprasti, kad apačioje esama vandens. Pamačiusi šį vaizdą supratau, kodėl giedrą, žvaigždėtą naktį manėme, kad trankosi griaustinis ir šniokščia lietus - šiuos garsus skleidė atsiverianti žemė ir duobėje besikaupiantis vanduo", - sakė Z.Kubilienė.

LŽ moteris prisipažino, kad iki atsiveriant smegduobei ją kankinusi nepaaiškinama nuojauta, nežinia kodėl buvę baisu ir neramu. Moters teigimu, visi kiti namiškiai jos baimių nesupratę ir labai stebėjęsi. "Nuo to laiko, kai prasiskyrė žemė, visos mano baimės išnyko. Dabar gyvenu rami", - prisipažino moteris.

Nelaimė aplenkė

Kaimynė pasidžiaugė, kad nelaimė aplenkė jos sūnų, mat šis išvakarėse, iki atsiveriant plyšiui, kaip tik per tą vietą pravažiavo traktoriumi. Smegduobei atsivėrus, šalia liko sūnaus traktoriaus priekaba. Nuostolių prasivėrusi žemė padarė tik tiek, kad įgriuvo malkinės kampas. Taip pat į žemę prasmego serbentų krūmas.

Z.Kubilienė pasakojo tarp smegduobių užaugusi, jose kartu su kaimynų vaikais žaidusi slėpynių ir gaudynių, nuo jų šlaitų čiužinėjusi. Visos šios duobės ir jai, ir aplinkiniams tapo įprastu reiškiniu, su kuriuo susigyventa nuo pat gimimo. Moteris teigė apie smengančią žemę girdėjusi visokių legendų, tačiau nė sykio nemačiusi, kaip ji iš tiesų veriasi. Tačiau ir jai buvo lemta išvysti atsiveriančią smegduobę. Moteris pasakojo, kad iš pradžių stačius kraštus turėjusios smegduobės vaizdas labai greitai pasikeitė, ji tapo nebe tolia gili, įgijo piltuvo formą. Į smegduobę be baimės galima lipti, nes jos dugnas yra kietas ir tvirtas.

"Prie smegduobės pripratau, bet nuo norinčių ją pamatyti lankytojų pavargau", - prisipažino Z.Kubilienė.

Neblėstantys atsiminimai

Panašius prisiminimus apie smegduobės atsiradimą šalia namų pasakoja ir kitoje Biržų rajono vietoje esančio Juodelių kaimo gyventoja Elžbieta Kučinskienė. Tiesa, ponios Elžbietos smegduobė kiek senesnė, bet atsiminimai apie atsivėrusią žemę - gyvi ir neblėstantys. Tik pasakoti jų moteris teigia labai jau nenorinti, sako, kad išsekino pernelyg didelis praraja besidominčiųjų dėmesys.

E.Kučinskienės smegduobė atsivėrė prieš aštuonerius metus, gegužę. Moteris prisimena, kad visą naktį girdėjo dundesį, sklido garsai, primenantys į vandenį mėtomus akmenis. Moteris teigia maniusi, kad lauke pliaupia lietus, griaudžia ir žaibuoja. Ankstų rytą, vos tik prašvitus, išėjusi iš trobos ji netikėtai pamatė, kad toje vietoje, kur augo braškės ir buvo prisodinta serbentų krūmų, žioji gili duobė, į kurią krentant žemei tyško vandens purslai. Kaip vėliau sužinota, ši smegduobė taip pat iš pradžių buvo 15 metrų gylio bei ilgainiui tapo nebe tokia gili. Dabar smegduobėje auga savaime atsiradę beverčiai medžiai.

Stebėtis neturėjo kada

Smegduobės šeimininkė teigia, kad ilgai stebėtis įgriuva abu su vyru neturėję kada - ėmęsi įprastų darbų. Tačiau atsitiko taip, kad tądien jų namus aplankė elektrikas. Apstulbintas reginio, vyriškis apie jį ištrimitavo, anot E.Kučinskienės, pusei pasaulio. Tada pažiūrėti smegduobės pradėjo autobusais važiuoti žmonės, nuo kurių moteris teigia labai pavargusi. Kadangi atsivėrus žemei pradingo serbentų krūmas, E.Kučinskienės smegduobė praminta Serbentėle.

Į klausimą, ar netikėtai šalia namų atsiradusi duobė neįvarė baimės ir nepridarė kokių nors rūpesčių, Z.Kučinskienė teigė dėl smegduobės nesirūpinanti. Tačiau ji prisiminė kartą turėjusi vargo, kai į šią gilią duobę buvo įkritęs jos šuniukas, kurį teko traukti prisirišus pintą krepšį. Ištrauktas iš baimės virpantis šunelis gyvena ir namus saugo iki šiol.

Beje, Serbentėlė - antroji duobė, atsivėrusi nuo tada, kai Pakruojo krašte užaugusi E.Kučinskienė atvyko gyventi į Biržų rajoną. Moteris prisiminė, kad jai dirbant agronome prasmego 30 arų cukriniais runkeliais apsodinto kolūkio lauko. Moteris teigia, kad sukritę runkeliai buvo patikėti auginti vienam vyriškiui. Šiems prasmegus, vyriškis labai džiaugėsi, kad runkelių nereikės nei ravėti, nei užaugusių doroti.

Žemė smego akyse

Prieš porą savaičių smegduobė atsivėrė už Biržų rajono Juostaviečių kaime gyvenančios Dijanos Valiūnienės tvarto. "Kaimynas ėjo pro mūsų tvartą ir pamatė, kad žemė smenga tiesiog akyse. Paknopstom atlėkęs jis apie griūvančią žemę pranešė man, tada atlėkiau aš ir nuo besiveriančios žemės patraukiau bičių avilį. Jau vėliau pradėjau mąstyti, kaip gerai, kad nespėjau įdirbti šios žemės. Mat ketinau ją arti ir sodinti daržoves", - pasakojo D.Valiūnienė.

Šalia Ramunės Belkevič namų - daugybė smegduobių. Kad būtų gražiau, moteris jas apsodino gėlėmis. Beje, R.Belkevič teigė, kad smegduobės jos ūkyje - ne vien šimtmečių palikimas, žemė po jos kojomis veriasi ir dabar. Tačiau griūvanti žemė žalos nėra pridariusi nei gyvuliams, nei juo labiau žmonėms.

Kalti Radvilos

Dėl to, kad Biržų krašte veriasi ir griūva žemė, kalti didikai Radvilos, XVI amžiuje sumanę užtvenkti Agluonos ir Apaščios upes, iš kurių atsirado pirmasis dirbtinis ežeras Lietuvoje. Susidaręs pernelyg didelis vandens plotas ėmė spausti ir tirpdyti po žeme esančius gipso klodus, dėl to ėmė vertis ir griūti žemė. Tokią didikus kaltinančią versiją teigia skaitydama mokslinę literatūrą aptikusi Biržų regioninio parko kraštotvarkininkė Aldona Stankevičienė, dabar ją pasakojanti smegduobėmis besidomintiems ekskursantams. Specialistė teigė radusi duomenų, kad žemė Biržų krašte smego ir dundėjo dar tais laikais, kai tik buvo užtvenktos minėtos upės.

Tačiau A.Stankevičienė taip pat pabrėžia, kad Biržų krašte yra smegduobių, atsiradusių ir prieš milijonus metų. Vienos jų - Kirkilų ežerėliai. Skirtingai nei visi kiti ledyninės kilmės Lietuvos ežerai, Kirkilų ežerėliai yra karstinės kilmės. Kitaip sakant, visi jie - smegduobės. Jų šiame krašte - 30-mt. Įdomu, kad įbridęs į ežerą gali pajusti sklindantį pūvančio kiaušinio kvapą, mat čia aptinkama išsiskiriančių sieros vandenilio dujų.

Taip pat Kirkilų ežerėliuose veisiasi purpurinės sieros bakterijos. A.Stankevičienė teigė, kad kartais atvykus prie Kirkilų ežerėlių gali pasirodyti, kad vandens paviršius tarsi nusėtas kraujo dėmių. Iš tiesų tai - purpurinių sieros bakterijų sankaupos. Jei ant šių bakterijų užplaukia kokia žuvelė, kaipmat nugaišta. Tačiau žmonės šiuose ežerėliuose maudosi, ir jiems nieko nenutinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"