TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prarajos tarp lietuvių ir lenkų nėra

2013 03 23 6:00
R.Tamašunienė/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė aiškina, kad LLRA siūlymai netenkina tik mažos liberalių pažiūrų visuomenės grupės, o aistras esą kelia politiniai partijos oponentai.

- Šiai Seimo sesijai LLRA frakcija pateikė nemažai įstatymų projektų. Pagal vieną jų siūloma uždrausti abortus. Kodėl to siekiate?

- Kalbame apie atsakingą žmogaus požiūrį į gyvybę, šeimos planavimą, o ne apie kokius nors draudimus. Tai įstatymas, apribojantis nėštumo nutraukimą. Tai nėra naujovė. Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymai galioja 44 pasaulio šalyse, taip pat trijose Europos Sąjungos valstybėse - Maltoje, Lenkijoje ir Airijoje.

LLRA atstovai įsitikinę, kad toks įstatymas turi būti kuo skubiau priimtas, nes, statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nužudoma 8-9 tūkst. negimusių vaikų. Kaip sakė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, tauta, žudanti savo vaikus, neturi ateities. Noriu pabrėžti, kad moters baudžiamoji atsakomybė nebūtų numatoma, siūloma ją taikyti nėštumo nutraukimą atlikusiems asmenims.

- Jūsų frakcija taip pat siūlo įteisinti privalomą tikybos mokymą mokyklose. Kuo bloga dabartinė tvarka, kai galima rinktis, ko - tikybos ar etikos - mokytis?

- Mūsų įregistruotame Švietimo įstatymo pakeitimo projekte pabrėžiama, kad tinkamas religinis ugdymas, amžinųjų vertybių - doros, tiesos, meilės - artimam žmogui priartinimas, galimybė gauti daugiau žinių apie kitas religijas, konfesijas, jų atsiradimo istoriją gali daryti teigiamą poveikį jauniems žmonėms, besiformuojančioms vertybinėms nuostatoms, kuriomis jie vadovausis savo gyvenime. Tai viena priemonių, padėsiančių užkirsti kelią vaikų ir jaunuolių nusikalstamumui, polinkiui į žalingus įpročius ir ugdysiančių toleranciją.

Įstatymu būtų įtvirtinta nuostata, kad mokinys, sulaukęs 14 metų, galės rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką. Čia noriu pabrėžti, kad tikėjimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Vaikai turi gauti pagrindinių žinių apie religiją, o sulaukę 14 metų galėti patys pasirinkti, ar toliau jiems žengti tikėjimu grįstu keliu.

- Oponentų nuomone, tokie įstatymai grąžintų Lietuvą į XIX amžiaus gūdumą. Ką apie tai manote?

- Kalbame apie vertybes, kurios išliko per tūkstantmečius ir yra aktualios šiuolaikiniam žmogui. Nieko nauja žmonija neatrado, nors daugelis režimų ir santvarkų siekė pakeisti pasaulį. Tik atsikratėme bolševizmo-komunizmo, kurio ideologijos žalą jusime dar ilgai, ir jau puolame į liberalizmo liūną, nors turime visas galimybes laisvoje ir demokratinėje valstybėje atsigręžti į dvasines vertybes, ugdyti atsakomybę. Nemanau, kad visko liberalizavimas, neatsakingas "laisvių" naudojimas yra labai pažangu ir modernu. Kriminalinė statistika, jaunimo nusikalstamumas, psichologų pagalbos, telefoninių karštųjų linijų poreikis ir savižudybių skaičius rodo ką kita. Mūsų pasiūlytuose projektuose nematau jokių žengimo atgal požymių. Nematau, nes jų nėra. Jų egzistavimo regimybę sukuria mūsų politiniai oponentai. Norėdami būti "modernūs ir populiarūs", jie iškreipia daugelį faktų ir tikruosius LLRA siekius.

- Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis palengvino lietuvių kalbos egzamino užduotis tautinių mažumų moksleiviams. Dėl tokių nuolaidų bus diskriminuojami lietuviai. Ar neįžvelgiate čia problemos?

- Tai iš piršto laužtos spekuliacijos ir visuomenės klaidinimas bei skaldymas. Noriu pabrėžti, kad iki šiol Nacionalinis egzaminų centras rengdavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus, kurių užduotys buvo nevienodos: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams (jie rašė rašinį) ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams (šie atliko gramatinę užduotį, teksto supratimo, kūrybinę užduotį raštu ir kalbėjimo patikrinimą žodžiu). Šiais mokslo metais visi laikys vienodą egzaminą - rašys rašinį, nesiskirs rašinio temos, autorių skaičius, nors tautinių mažumų mokyklų mokiniai lietuvių kalbos mokėsi per 700 valandų mažiau! Nuolaida yra ta, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai galės parašyti trumpesnį rašinį ir bus leista padaryti daugiau klaidų. Štai ir visa tariamos "diskriminacijos" esmė. Tik niekur neužsimenama apie tai, kad tautinių mažumų mokiniai laiko dar ir papildomą savo gimtosios kalbos egzaminą. Jie taip pat rengiasi visų kitų dalykų valstybinius egzaminus laikyti lietuvių kalba, nors šių dalykų mokėsi savo gimtąja kalba. Kaip galima esant tokiai situacijai įžvelgti pagerintas sąlygas? Būtent tautinių mažumų abiturientai tapo šios politikų sukurtos padėties įkaitais, kai buvo įvesta tokia egzaminų tvarka ir nesudarytos sąlygos tinkamai tam pasiruošti.

- Minėti LLRA reikalavimai nemažai visuomenės daliai sukėlė nepasitenkinimą ir susierzinimą. Ar nemanote, kad tam tikrais siūlymais yra didinama praraja tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų?

- Noriu pabrėžti, kad jokios prarajos tarp lietuvių ir lenkų nėra, mūsų siūlymai netenkina tik mažos liberalių pažiūrų visuomenės grupės. Seimo narių mandatus gavę LLRA atstovai įgyvendina rinkėjams prisiimtus įsipareigojimus, savo patvirtintą ir plačiai visuomenei pristatytą rinkimų programą.

Aistras dėl mūsų darbų visų pirma kelia mūsų partijos politiniai oponentai, negalintys susitaikyti, kad LLRA yra sąžininga ir solidi, vis didėjantį palaikymą turinti partija. Noriu pabrėžti, kad kritika mus tik mobilizuoja ir stiprina įsitikinimą, kad nevalia trauktis iš pasirinkto kelio. Nepaisant sunkumų ir dirbtinai statomų kliūčių, esame pasirengę dirbti žmonėms, įgyvendinti savo rinkimų nuostatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"