TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prarastų vaikų valstybė neskaičiuoja

2008 02 07 0:00
Jau kurį laiką bet kuris tėvas ar motina gali išsivežti vaiką į užsienį be antrojo sutuoktinio sutikimo. Toks nepilnamečių kelionių tvarkos supaprastinimas lėmė, kad valstybė nebežino, kiek jų išvykę svetur.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau kurį laiką bet kuris tėvas ar motina gali išsivežti vaiką į užsienį be kito sutuoktinio sutikimo. Tokiu palengvinimu siekta kilnių tikslų - sumažinti biurokratinių kliūčių ir piktnaudžiavimo. Tačiau nepilnamečių kelionių tvarkos supaprastinimas lėmė, kad valstybė jau nebežino, kiek vaikų šiandien yra praradusi.

Anksčiau nepilnametį į užsienį buvo galima išsivežti tik turint abiejų tėvų raštišką sutikimą. Išskyrus atvejus, kai sutuoktiniams išsiskyrus būdavo teisiškai įtvirtinama, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų. Nuo praėjusių metų birželio savo atžalą laisvai vežtis į užsienį gali bet kuris jų. Kito iš tėvų arba buvusio sutuoktinio leidimo nebereikalaujama.

Dabar aiškėja, kad šie pokyčiai kelia ne tik teigiamų pasekmių. Ypač tada, kai išsiskyrę tėvai pykstasi, o jų vaikas tampa keršto vienas kitam įrankiu. Kaip rasti nepilnametį, kurį išsivežė uždarbiauti į užsienį patraukęs tėvas ar motina? "Vertinant formaliai vaikas išvyko legaliai. Tačiau niekas nepadės, jei jam atimta galimybė bendrauti su Lietuvoje likusiu tėvu", - LŽ tikino advokatas Gediminas Butkus.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad nė viena Lietuvos institucija nežino, kiek vaikų yra išvykę iš šalies ir kokiomis sąlygomis jie gyvena svetur. "Apeliuojame tik į tėvų atsakomybę. Jokiuose teisės aktuose nenumatyta, kaip kontroliuoti išvykusio vaiko likimą, užtikrinti jo saugumą, ugdymą. Šiandien neturiu atsakymo į šiuos klausimus", - LŽ prisipažino Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Geradariams problemų nėra

Nepilnamečių išvykimo tvarka buvo liberalizuota dėl kelių priežasčių. Ją keisti bene pirmasis paragino Seimo narys Henrikas Žukauskas. Parlamentaras dėl tuomet susiklosčiusios padėties įžvelgė daug trūkumų. Pavyzdžiui, jei vieno iš buvusių sutuoktinių būdavo neįmanoma rasti, motina ar tėvas, su kuriuo vaikas gyveno, galėdavo kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybas. Šios ir suteikdavo leidimą išsivežti nepilnametį į užsienį.

Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog minėtos tarnybos nuolat darydavo pažeidimų. Rūpesčių kildavo ir santuokoje gyvenantiems asmenims, kurių vienas uždarbiaudavo užsienyje. Tarkim, jei pas vyrą norėdavo atvykti pasisvečiuoti žmona su vaikais, jam tekdavo tvarkyti konsulate atitinkamus dokumentus. Kai buvo įvesta nauja tvarka, R.Šalaševičiūtė apsilankė Airijoje. Čia gyvenantys mūsų tautiečiai dėkojo jai už pastangas palengvinti vaikų keliones. "Tenykščiai lietuviai tikino, kad atsikratė daug rūpesčių", - sakė kontrolierė.

Ji paminėjo dar vieną naujos tvarkos pranašumą - liovėsi plaukę skundai iš pasienio gyventojų. Esą jei pasienyje gyvenančio vaiko seneliai įsikūrę Latvijoje, šis pas juos gali nueiti net pėsčiomis. Anksčiau neturint abiejų tėvų sutikimo tai buvo neįmanoma. Tokių problemų dažniausiai kildavo išsituokusioms šeimoms.

Vėjo gaudymas laukuose

R.Šalaševičiūtės teigimu, nauja tvarka nedaug pakeitė padėtį, nes ji reglamentuoja tik laikiną išvykimą - ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui. "Ilgiau vaikas likti negali. Tada automatiškai "įsijungia" gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Dabar deklaravimo dokumentų tvarkymas vėl grąžintas seniūnijoms. Seniūnai pažįsta šeimas ir turi pasirūpinti savo žmonėmis", - kalbėjo kontrolierė.

Tačiau toks mechanizmas tinka veikiau kaimo ar mažesnių miestelių, bet ne didmiesčių seniūnijoms. Jei iš provincijos atvykusi šeima nuomojasi butą ir nedeklaruoja gyvenamosios vietos Vilniuje, jos niekas net nepastebės. Nepavyks sužinoti, kur ir kada tėvai išvežė vaiką.

Suks galvas komisija

Seimo narė R.Baškienė, priešingai nei vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susirūpinusi dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau prisipažįsta neįsivaizduojanti, ką reikėtų daryti. Prasidėjus Seimo pavasario sesijai Šeimos ir vaiko reikalų komisijoje numatyta svarstyti šią problemą. Pasak R.Baškienės, bus kviečiami atsakingų institucijų atstovai ir tariamasi, kaip grąžinti išvykusius vaikus ir įvesti bent minimalią jų kelionių kontrolę. Tačiau kol kas niekas negali pasiūlyti, kaip tai įgyvendinti. Nors problema, anot R.Baškienės, tokia svarbi, kad apie ją būtina tiesiog rėkti.

Šiuo metu nežinoma, kiek nepilnamečių kartu su tėvais išvykę gyventi į užsienį. Lietuvoje su seneliais ar giminaičiais likusias emigrantų atžalas prižiūri socialiniai darbuotojai, tad apie šiuos vaikus informacijos pakanka.

Apeliuoja į tėvų sąžinę

Migracijos tarnybos išduoda vaiko kelionės dokumentus, tačiau daugiau išvykusiaisiais nesidomi. "Ne mūsų kompetencija tikrinti, kurie vaikai išvažiavo, kurie - ne. Anksčiau buvo pasienio kontrolė. Dabar daug kas išvyksta nuosavais automobiliais. Kur ten juos sugaudysi?" - aiškino Anykščių migracijos tarnybos viršininkė Genovaitė Stasiūnienė.

Ir dabar pasieniečiai visada tikrina, ar vaikas važiuoja per sieną su tėvais. Bet jei nepaskelbta jo paieška ar nekyla kitokių keblumų, tuo viskas ir baigiasi. Vaikų išvykimas registruojamas tik oro uostuose.

G.Stasiūnienė pasakojo, kad neseniai buvo išduoti dokumentai trijų mėnesių vaikeliui. "Tėvai patys nežinojo, ar išvažiuos, ar ne. Negaliu pasakyti, kur tas vaikelis dabar", - LŽ sakė viršininkė.

Seimas gauna grėsmingų signalų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vaikų teisių apsaugos tarnybų, R.Šalaševičiūtės vadovaujamos įstaigos.

Pasak R.Baškienės, kol kas galima tik apeliuoti į tėvų sąžiningumą. "Kiekvienas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, pranešti apie pasikeitimus. Bet ar visi tai daro?" - retoriškai klausė parlamentarė.

Mokyklas lanko ne visi

O kaip gyvena į užsienį išvežti vaikai? Emigrantų žiniasklaidoje gausu pasakojimų apie lietuviškas mokyklėles. Jas įsteigti sugeba tik didesnės ir aktyviai veikiančios lietuvių bendruomenės. Iš kai kurių šalių grįžę tautiečiai pasakoja kitokias istorijas.

Vilnietė Vaiva (vardas pakeistas) trejus metus dirbo kirpėja Airijoje, paskui grįžo į Lietuvą. LŽ ji patikino, kad nemažai moterų atvykdamos į Airiją atsiveža ir vaikus.

"Su manimi dirbo viena tokia moteris. Ji visą dieną būdavo darbe, vaiką palikdavo namie. Lietuvių kalbos jis nesimokė, mokyklos nelankė", - prisiminė Vaiva. Kitos kolegės sūnus į Airiją atvyko praleisti vasaros, tačiau nauja aplinka džiaugėsi neilgai. Vaikui nepavyko adaptuotis. Vasarai baigiantis jis pasakė, kad nebenori likti Airijoje, ir grįžo pas senelius į Lietuvą.

Be to, čia kalbama apie vaikus, kurių tėvai dirba legaliai. Daug nelegalų gyvena vagonėliuose arba lūšnose. Būdama Airijoje Vaiva prisižiūrėjo tokių vaizdų - tėvai dirba visą dieną, o nepilnamečiai paliekami likimo valiai.

Pasirūpins svetimi?

Prieš įtvirtindama naują tvarką Teisingumo ministerija įspėjo, kad atsakomybė už vaikus teks tik tėvams ar globėjams. Vien nuo jų priklausys, kokiomis sąlygomis augs vaikas. Nesvarbu, ar jis būtų išvežtas, ar liktų Lietuvoje su giminėmis.

Tačiau civilizuotose valstybėse, pasak R.Šalaševičiūtės, į skundus dėl vaikų reaguojama greitai ir efektyviai. "Visai nesvarbu, kokios šalies piliečiai yra tie vaikai, jais pasirūpinama. Ir kur kas geriau, negu tai daro mūsų vaikų teisių apsaugos tarnybos", - tvirtino kontrolierė.

Ji pabrėžė, kad nepilnamečių išvykimo tvarka buvo liberalizuota remiantis Europos Sąjungos valstybių ilgamete praktika. R.Šalaševičiūtė pripažino, jog pastaruoju metu dėl vaikų, išvažiavusių į užsienį, dažnai kreipiasi Lietuvoje likę tėvai arba giminės. "Maždaug pusė tų skundų nepasitvirtina, tačiau akivaizdu, kad jų daugėja", - LŽ sakė kontrolierė.

R.Šalaševičiūtė neneigė, jog tiksliai nežinoma, kiek nepilnamečių šiuo metu yra užsienyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"